Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. G. ieškinį atsakovui P. G. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo J. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, nors procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai – asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).

Trečiasis asmuo J. K. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, nors procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai – asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad lėšos reikalingos būsimiems mokslams, korepetitoriaus pagalbai ir kitoms turimoms išlaidoms padengti. Reikalingas matematikos ir anglų kalbos korepetitorius kelis kartus per savaitę, vieno apsilankymo kaina 15-20 Eur. Šaulių būrelio nario mokestis - 7 Eur metams ir papildomai - 2 Eur per mėnesį. Ieškovė turi sveikatos problemų, todėl kasdien reikalingi medikamentai, maisto papildai, rekomenduojama lankyti baseiną, kartą per metus lankytis sanatorijoje, reikalingi įklotai gydyti pėdų deformaciją. Kas 2-3 mėnesius būna išvykos į užsienio šalis, kurios kainuoja po 150-200 Eur, ekskursijos – po 50 Eur, taip pat patiriamos 15-30 Eur išlaidos gimtadieniams.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė papildomai paaiškino, kad nuo 2015 m., kai dar nepilnametei ieškovei buvo iki 175 Eur per mėnesį padidintas priteista išlaikymas, jos poreikiai padidėjo. Trečiasis asmuo J. K. dirba pilną darbo dieną ir dėl sveikatos problemų daugiau dirbti, kad galėtų teikti pakankamą išlaikymą ieškovei, negali. Atsakovas galėtų dirbti, galimai dirba neoficialiai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė yra atsakovo P. G. ir trečiojo asmens J. K. dukra (t. 1, e. b. l. 28). Ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) IV-oje klasėje pagal vidurinio ugdymo programą (t. I, e. b. l. 106). 2003 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta santuoka, iš atsakovo ieškovei priteistas išlaikymas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200 Lt iki ieškovės pilnametystės (t. 1, e. b. l. 128-129), 2015 m. gegužės 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu šis sprendimas pakeistas priteisiant iš atsakovo ieškovei išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 175 Eur iki ieškovės pilnametystės (t. 1, e. b. l. 130-133). 2017-09-28 ieškovė tapo pilnamete, todėl atsakovo pareiga teikti išlaikymą pagal nurodytus teismo sprendimus pasibaigė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, turi būti vertinama ar sunki vaikų turtinė padėtis, ar paramos reikalingas pilnametis vaikas išnaudojo visas protingas galimybes pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ar sąžiningai vykdo pareigą mokytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), todėl akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad būtent tuo tikslu, kad būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti šią teisę, todėl tėvai taip pat privalo padėti moksleiviui, atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007).

Pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudija mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę, turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Ieškovė duomenų apie pažangumą, gaunamus mokymosi įvertinimus nepateikė, tačiau pateikti įrodymai apie tai, kad ieškovė mokosi paskutinėje gimnazijos klasėje, informacijos, kad jai nebūtų leista laikyti brandos egzaminų, byloje nėra. Šios aplinkybės, remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika liudija, kad ieškovė sąžiningai vykdo pareigą mokytis ir siekia įgyti vidurinį išsilavinimą.

Mokantis paskutinėje gimnazijos klasėje, kuomet reikia laikyti valstybinius egzaminus, siekiant tinkamai jiems pasiruošti ir gauti gerus įvertinimus, besimokančios gimnazijoje mokinės pareiga yra lankyti pamokas, atlikti namų darbus, didžiąją laiko dalį skirti mokymuisi, todėl galimybės dirbti bei užsidirbti pragyvenimui iš esmės nėra, ieškovė neturi galimybių pati pasirūpinti reikalingomis lėšomis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys patvirtina, kad jokių pajamų ieškovė negauna (t. 1, e. b. l. 192). Kilnojamojo ir nekilnojamojo registruotino turto ji neturi (t. 1, e. b. l. 2, 169, 170). Esant nustatytoms aplinkybėms, nurodytai teismų praktikai, daroma išvada, kad ieškovei, besimokančiai vidurinėje mokykloje, būtina tėvų parama.

Sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovas daugiau išlaikytinių neturi. VĮ Registrų centras, VĮ Regitra duomenimis jo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių nėra. Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad atsakovas nuo 1997 m. rugsėjo 30 d. registruotas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu (t. 1, e. b. l. 166-168), tačiau teismo posėdžio metu tikino, kad šioje įmonėje nebedirba, buvo atleistas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys patvirtina, kad atsakovas iš šios įmonės pajamų negauna, gauna 238 Eur dydžio pensiją. Pagal antstolių informacinės sistemos duomenis, atsakovo atžvilgiu yra vykdomi septyni piniginio pobūdžio išieškojimai, išieškotojai - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis asmuo J. K.. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad už 100 Eur per mėnesį nuomojasi būstą, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Nors atsakovas yra sulaukęs pensinio amžiaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, nuo 2017-05-02 jis gauna senatvės pensiją, 2018 m. sausio mėnesį gavo 100 Eur atlyginimą iš MB (duomenys neskelbtini), vasario mėnesį už kelias darbo dienas iš tos pačios įmonės gavo 39,42 Eur atlyginimą. Į bylą taip pat pateiktos nuotraukos, kuriose atsakovas 2017-10-25 užfiksuotas vairuojantis taksi automobilį. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas turi galimybę gauti papildomų pajamų pragyvenimui ir padėti dukrai įgyti vidurinį išsilavinimą. Nors atsakovas nurodo, kad dirbo tik epizodiškai, kad turi sveikatos problemų, todėl negali dirbti fizinio darbo, negali dirbti taksi vairuotoju, nes pensinio amžiaus darbuotojai į šį darbą nepriimami, darbo krūvis didelis, reikia surinkti tam tikras pinigų sumas, tačiau nurodytų aplinkybių įrodymų, duomenų apie sveikatos problemas įrodymų nepateikia, o turimi duomenys apie tai, kad jis tokį darbą sulaukęs pensijos dirbo, nurodytas aplinkybes paneigia. Pažymėtina, kad pagal 2003 m. gegužės 28 d. ir 2015 m. gegužės 6 d. teismo sprendimus buvo išduoti vykdomieji raštai priverstiniam išlaikymo ieškovei iš atsakovo išieškojimui, 2018 m. gegužės 11 d. duomenimis atsakovas turi 3 454,17 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą. 2017-10-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu dėl vengimo išlaikyti ieškovę. Teismas daro išvadą, kad atsakovas, gaudamas senatvės pensiją, turėdamas galimybę papildomai užsidirbti, turi įvertinti, kad jo dukrai reikalingas išlaikymas iki ji baigs gimnaziją ir įgis vidurinį išsilavinimą ir dėti pastangas pagerinti savo finansinę padėtį ir teikti dukrai bent minimalius jos poreikius patenkinantį išlaikymą.

Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad trečiasis asmuo J. K. daugiau išlaikytinių neturi. Iš VĮ Registrų centras duomenų nustatyta, kad trečiasis asmuo turi jos vardu registruoto nekilnojamojo turto, t. y. butą, kuriame su dukra gyvena (t. 1, e. b. l. 172-173). Iš VĮ Regitra duomenų matyti, kad trečiojo asmens J. K. vardu registruota viena transporto priemonė, jos vardu registruotų juridinių asmenų akcijų, juridinių asmenų registro duomenimis, nėra (t. 1, e. b. l. 165). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, trečiasis asmuo J. K. dirba UAB (duomenys neskelbtini), paskutinių kelių mėnesių draudiminiu laikotarpiu jos atlyginimas neatskaičius mokesčių siekė iki 686 Eur per mėnesį. Į bylą pateikti duomenys, kad trečiasis asmuo turi įsiskolinimų UAB „Vilniaus energija“ (t. t. 1, e. b. l. 19-51). Pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis, pradėtas vykdyti priverstinis išieškojimas šio kreditoriaus naudai.

Teismo vertinimu, trečiojo asmens J. K. turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Ji turi nekilnojamojo turto, automobilį, gauna dvigubai didesnes pajamas, yra darbingo amžiaus, todėl turi geresnes galimybes užsidirbti ir gali didesne dalimi prisidėti prie ieškovės išlaikymo. Tuo tarpu atsakovas yra pensinio amžiaus, todėl susirasti papildomą darbą jam yra sudėtingiau. Atsižvelgiant į nustatytą atsakovo turtinę padėtį, jis neturi realios galimybės teikti ieškovės prašomą 947,99 Eur per mėnesį išlaikymą. Tokio dydžio išlaikymo priteisimas iš esmės pablogintų atsakovo turtinę padėtį, padarytų jam esminės, o teismo sprendimo dėl priteistos paramos nebūtų įmanoma įvykdyti.

CK 3.192¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai. Kaip nustatyta CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 947,99 Eur per mėnesį, pateikė savo kas mėnesį patiriamų išlaidų paskaičiavimo lentelę (t. 1, e. b. l. 138). Į byla pateikti įrodymai pagrindžiantys drabužių (t. 1, e. b. l. 12, 46-47, 54, 62, 67, 77, 79, 98-101, 103, 105, 123-124, 127, 137, 139) avalynės (t. 1, e. b. l. 5-7, 78, 149, 153) kainas, maistui, higienos prekėms (t. 1, e. b. l. 29, 63-66, 68-76, 80-94), komunalinėms paslaugoms (t. 1, e. b. l. 17-18, 48-50, 97, 115) išleidžiamas sumas, išlaidas reabilitacijai (t. 1, e. b. l. 8, 13-16, 23-27), laisvalaikiui (t. 1, e. b. l. 56-58, 60-61, 142-143), šaulių būreliui (t. 1, e. b. l. 114, 20-21). Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad šokių (pateiktoje lentelėje nurodytas poreikis, kuriam skirtina 30 Eur per mėnesį), dėl lėšų stygiaus nebelanko, 320 Eur šaulio aprangai skiria ne kasmet. Ieškovė nurodė, kad be nurodytų būtinųjų poreikių turi ir specialiųjų poreikių, pateikė į bylą medicinines pažymas apie savo sveikatos būklę (t. 1, b. l. 95-96, 107-113, 117-122, 151-152). 2017 metų duomenimis ieškovei diagnozuota somatoforminė autonominė disfunkcija, dorsalgija, sinusinė bradikardija, reikalingi įklotai abiem pėdoms, analgetinis tepalas nuo skausmo, hidroprocedūros, kineziterapija, ergoterapija, rekomenduotos psichologo konsultacijos (teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jos nereikalingos). Ieškovės teigimu, dėl sveikatos problemų ieškovė patiria papildomų išlaidų vaistams, reabilitacijai. Į bylą ieškovė pateikė išrašus iš internetinių svetainių apie vaistų, vitaminų ir maisto papildų rinkos kainas (t. 1, e. b. l. 4, 31, 53, 55, 102, 116, 148).

Remiantis ieškovės pateikta jos poreikių lentele, kas mėnesį maistui ieškovei reikalinga net 284 Eur suma, net 46 Eur per mėnesį ieškovė nurodo išleidžianti higienos prekėms. Prie būsto išlaikymo poreikio nurodyta kabelinė televizija, o prie reikalingų daiktų - televizorius, kurių turėjimas nėra būtinasis poreikis. Ieškovė nurodo virš 50 Eur per mėnesį skirianti avalynei, kas sudaro 670 Eur per metus. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad gera odinė avalynė jai reikalinga dėl pėdos problemų, tačiau net ir esant tokiai aplinkybei, nurodyta suma, kasmet skirtina vien avalynei, laikytina labai didele. Poreikių lentelėje medicinos išlaidoms ieškovė nurodo skirianti po 30 Eur per mėnesį, dar po 74,44 Eur – reabilitacijai. Tokiu būdu jos išlaidos sveikatos priežiūrai sudaro virš 100 Eur per mėnesį. Kaip būtinąjį poreikį ieškovė nurodo net 2 savaičių poilsį prie jūros. Taip pat nurodė, kad siekiant geriau pasiruošti brandos egzaminams, jai reikalinga korepetitorių pagalba, tačiau šio poreikio įrodymų nepateikė. Teismo vertinimu būtinybė pasiruošti egzaminams savaime nereiškia korepetitoriaus poreikio, todėl pastarasis turėjo būti įrodytas.

Pažymėtina, kad ieškovės nurodyta suma, reikalinga kiekvieną mėnesį jos poreikiams tenkinti, viršija ne tik minimalų, bet net ir vidutinį atlyginimą Lietuvoje, kas akivaizdžiai rodo, jog ieškovė, būdama moksleive ir neturėdama galimybių pasirūpinti savo pačios išlaikymui reikalingomis lėšomis, siekia gyventi išlaidaudama ne tik ne pagal savo, bet ir ne pagal savo tėvų, turinčių pareigą ją remti, galimybes. Ieškovės specialiuosius poreikius iš esmės sudaro tik poreikiai, susiję su sveikata - įklotai batams, tepalas nuo skausmo, hidroprocedūros, kineziterapija, ergoterapija. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad jų ir kitų būtinųjų ieškovės poreikių tenkinimui reikalinga beveik 1000 Eur suma kas mėnesį, juolab, kad į bylą nepateikta duomenų apie tai, kaip dažnai turi būti atliekamos minėtos procedūros, o batų įklotai pagal pateiktus duomenis kainuoja apie 25 Eur (t. e. b. l. 10-11), bet, pačios ieškovės teigimu, juos reikia keisti tik kartą per metus.

Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad ieškovės nurodytos išlaidos, reikalingos jos poreikių tenkinimui nėra realios, neatitinka tikrovės ir protingumo kriterijų. Kritiškai vertinant ieškovės nurodytas sumas, skirtinas jos būtinų poreikių tenkinimui, teismo skaičiavimu, visiškai pakankama būtų kas mėnesį jiems skirtina 500 Eur suma.

Kaip minėta, išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustačius, kad trečiojo asmens J. K. turtinė padėtis ir galimybės uždirbti lėšų, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra pensinio amžiaus, bei teikti paramą pilnametei dukrai yra didesnės, teismas sprendžia, kad atsakovas ieškovei kas mėnesį turėtų teikti mažesnę dalį jai reikalingo išlaikymo – po 200 Eur per mėnesį iki ieškovė baigs mokslus Vilniaus S. K. gimnazijoje.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo turi būti nukreiptas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Ieškovė prašo priteisti išlaikymą nuo jos pilnametystės (2017 m. rugsėjo 28 d.) iki ieškinio padavimo teismui dienos (2017 m. gruodžio 19 d.).

CK 3.200 straipsnis, apibrėžiantis išlaikymo priteisimo momentą, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi iki ieškinio padavimo teismui dienos teiktinas išlaikymas yra priteisiamas kaip išlaikymo įsiskolinimas.

Teismas turi teisę priteisti išlaikymą nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Teisė reikalauti priteisti išlaikymą atsirado nuo 2017 m. rugsėjo 28 d., kai ieškovė sulaukė pilnametystės. Teismui nusprendus priteisti iš atsakovo pilnametei dukrai išlaikymą, mokamą po 200 Eur per mėnesį, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamas 540 Eur išlaikymo įsiskolinimas už 2 mėnesius (400 Eur) ir 21 dieną (200 / 30 x 21 = 140), nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki ieškinio padavimo teismui dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Patenkinus ieškinį iš dalies ieškovės naudai priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). 2017 m. gruodžio 4 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-17-T-3699-22901, ieškovei teikiama teisinė pagalba (t. 1, e. b. l. 52). 2018-05-15 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, jog ieškovei teiktos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 439,79 Eur (t. 2, e. b. l. 23). Ieškovo ieškinį tenkinus 21 procentu, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 92,36 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 str.). Iš atsakovo priteistina 54 Eur (200 x 12 x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis ir 12,15 Eur (540 x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Iš viso į valstybės biudžetą iš atsakovo priteisiama 66,15 Eur žyminio mokesčio (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) paramą pilnametei dukrai M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo ieškinio padavimo 2017 m. gruodžio 19 d. iki ieškovė baigs mokslus (duomenys neskelbtini), išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 540 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt eurų) dydžio išlaikymo įsiskolinimą pilnametės dukters M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 66,15 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 15 euro centų) žyminio mokesčio. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 92,36 Eur (devyniasdešimt du eurus 36 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.