Kauno apygardos teismo nutartis

2012-04-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-816-238/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-18
Bylos Nr.
1S-816-238/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
T. K.
Kategorijos
1S-816-238/2012;
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo T. K. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nutarties, kuria atmestas Kybartų pataisos namų administracijos teikimas dėl T. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-19 nuosprendžiu T. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, jam paskirta bausmė subendrinta su kitų teismų nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Anksčiau teistas 6 kartus. Bausmės pradžia 2009-03-25, bausmės pabaiga 2012-09-23.

Šalies argumentai

Kybartų pataisos namų administracija su teikimu kreipėsi į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą dėl nuteistojo T. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 3 dalies 3 punktą.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2012-03-21 nutartimi atmetė pataisos namų administracijos teikimą. Nutartyje nurodyta, kad nuteistasis T. K. yra atlikęs 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, per bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka baustas 7 kartus (nuobaudos nebegalioja), 2 kartus skatintas, dėl darbo trūkumo neįdarbintas, bet motyvacija darbui teigiama, Kybartų pataisos namų Suaugusiųjų vidurinėje mokykloje įgijo vidurinį išsilavinimą, Profesinio rengimo centre įgijo suvirintojo elektra specialybę, charakterizuojamas teigiamai. Teismas pažymėjo, jog T. K. buvo pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas, slapstęsis nuo teisėsaugos, deportuotas iš Ispanijos. Psichologo išvadoje nurodoma, jog vertindamas pastarąjį nusikaltimą, nuteistasis kaltę pripažįsta, tačiau ją minimizuoja, perkeldamas tai draugui. Nusikaltimo „menkumą“ bando motyvuoti tuo, jog piktnaudžiauja psichotropinėmis medžiagomis, to neslepia, tačiau nemano, jog tai yra problema. Motyvacija keisti tokį savo įprotį - minimali, išorinė. Deklaruoja savo norą nebevartoti, tačiau neįdeda jokių pastangų, atsisako bet kokios pagalbos. Nesuvokia piktnaudžiavimo psichotropinėmis medžiagomis poveikio, žalos jo elgesiui bei daromiems socialiniams sprendimams. Savęs vertinimas - aukštas, stokoja savivokos. Savo elgesį visuomet stengiasi pateisinti, vengia prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Nuostatos tvirtos, turi aiškius įsitikinimus, jų atkakliai laikosi. Vertybių sistemoje vyrauja asocialios, hedonistinės vertybės. Visuomenėje priimtinų normų laikosi tik tuomet, kai pastarosios naudingos jam pačiam. Pakartotinio nusikaltimo rizika išlieka aukštesnė už vidutinę. Teismas sprendė, jog nuteistojo asmenybė, nusikaltimo pobūdis, tai, kad nuteistasis jau ne pirmą kartą nusikalsta, o iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, teismų parodyto pasitikėjimo nepateisino, neduoda pagrindo manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų, o jo įsipareigojimas pavyzdingu elgesiu ir sąžiningu darbu įrodyti, kad pasitaisys, sietinas tik su tikslu būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos. Teismas laikė, jog nustatytos aplinkybės rodo nuteistojo padidėjusį pavojingumą visuomenei bei negalėjimą jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, todėl sprendė, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.

Nuteistasis T. K. skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-03-21 nutartį, prašo ją panaikinti ir tenkinti pataisos namų administracijos teikimą dėl lygtinio paleidimo. Mano, jog teismas nepagrįstai nusprendė, jog nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis bei pažeisti jos individualizavimo ir teisingumo principai. Neatsižvelgta, jog nuteistasis įsipareigojo doru ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Neįvertinta, jog neatliktas bausmės laikas palyginti nedidelis; kad pataisos įstaigos T. K. charakterizuojamas teigiamai; kad paskirtos drausminės nuobaudos jau nebegalioja; kad nuteistasis nepriklauso ir nepalaiko ryšių su organizuotomis grupuotėmis. Be to, skundo autoriaus nuomone, lygtinis paleidimas jam nebuvo taikytas tik įvertinus ankstesnius teistumus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. K. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš įstatymo normos matyti, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę. Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, taip pat ir padarytos veikos, už kurią atlieka bausmę, pavojingumas bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Nuteistasis T. K. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytas 2/3 dalis paskirtosios bausmės. Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka. Būtina pagrįsti išvadą, jog įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, tai yra teismas privalo visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikaltimo, už kurį atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę bei psichologinės tarnybos išvadą.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis buvo net 7 kartus baustas drausmine tvarka, 2 kartus skatintas, nedirbo tik dėl darbo trūkumo, mokėsi, įvertino nuteistojo asmenybės bruožus. Teismas taip pat įvertino neatliktos bausmės dalį, aplinkybę, jog nuteistasis anksčiau teistas 6 kartus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas vertino visas aplinkybes, kurias vertinti yra privalu, jos nurodytos teismo nutartyje. Nurodytos aplinkybės pagrįstos, jas patvirtina teismui pateikta medžiaga.

Tos aplinkybės, jog nuteistasis įsipareigojo doru ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys, bausmės atlikimo metu baigė mokslus, nebegalioja jam skirtos drausminės nuobaudos ar kad jis nepriklauso ir nepalaiko ryšių su organizuotomis grupuotėmis, dar neduoda pagrindo teigti, kad yra privalu taikyti lygtinį paleidimą. Kaip minėta anksčiau, vertinamos ir kitos jau paminėtos aplinkybės, jų visuma. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog T. K. anksčiau buvo 6 kartus teistas, atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje buvo net 7 kartus baustas drausmine tvarka, pagal psichologų tarnybos nuomonę, pakartotinio nusikalstamumo rizika išlieka aukštesnė už vidutinę, o visuomenėje priimtinų normų T. K. laikosi tik tuomet, kai pastarosios naudingos jam pačiam. Medžiagoje yra duomenys, kad T. K. buvo taikytas BK 75 straipsnis, bausmės vykdymas atidėtas (ankstesnis teistumas), tačiau jis grąžintas atlikti laisvės atėmimo bausmę, todėl pagrįstai apylinkės teismas nurodė, kad išvadų iš ankstesnių teistumų jis nedaro, teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino.

Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, jog pagrįsta apylinkės teismo išvada, kad būdamas laisvėje ateityje T. K. gali nusikalsti.

Taip pat pagrįsta teismo išvada, kad nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis bei pažeisti jos individualizavimo ir teisingumo principai, pagrįsta ir motyvuota.

BK 41 straipsnyje išdėstyta nuostata, kas yra bausmė, ir jos paskirtis. Šioje įstatymo normoje teigiama, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, ir bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas vertino BK 41 straipsnio nuostatas, medžiagos duomenis, ir šiuo atveju pasisakė, kad ir toliau turi būti vykdomas reikalavimas dėl bausmės paskirties. Teismo išvada, jog taikant lygtinį paleidimą nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis bei pažeisti jos individualizavimo ir teisingumo principai, nebūtų įgyvendinta BK 41 straipsnyje nustatyta bausmės paskirtis, nepasiekti bausmės tikslai, pagrįsta.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam T. K. nėra pagrindo taikyti BVK 157 straipsnio ir lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teisėjų kolegijai nekelia.

Esant šioms aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai, tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti nutartį nėra įstatyminio pagrindo.

Todėl nuteistojo T. K. skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo T. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė Danguolė ŠiugždinytėTeisėjai Valdas VitunskasGytis Večerskas