Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Ridikas, sekretoriaujant Ingai Valaitienei, dalyvaujant pareiškėjui P. V., pareiškėjo P. V. atstovui adv. A. B., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims - J. V. ir A. R., viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. V. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo atstovas adv. A. B. teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindinė P. V. nurodytas faktines aplinkybes ir prašė jo pareiškimą tenkinti visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjas P. V. 2014-04-04 patikslintu pareiškimu (b.l. 39-41) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po motinos A. V. mirties – (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti likusį jos turtą. Nurodė, jog juridinę reikšmę turintis faktas privalo būti nustatytas paveldėjimo procedūrų įgyvendinimui (b.l. 39-41).

Iš civ. bylos Nr. 2-501-950/2014 medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. V. (b.l. 5). Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pažyma apie asmens duomenis (b.l. 6) bei giminystės santykius liudijantys dokumentai (gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9), santuokos sudarymo įrašas Nr. 7 (b.l. 10), mirties akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 11), mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 12)), patvirtina, kad A. V. buvo ištekėjusi už J. V. ir turėjo keturis vaikus – V. V. V. (mirė (duomenys neskelbtini)), P. V. (pareiškėjas), J. V. (suinteresuotas asmuo) ir A. R. (suinteresuotas asmuo). Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis ir suinteresuoti asmenys yra trynukai (gimę vieną dieną), tačiau dokumentuose įrašyta skirtinga jų gimimo diena. Atsižvelgiant į tai, P. V. yra mirusiosios A. V. pirmos eilės įstatyminis įpėdinis (Lietuvos Respublikos CK 5.5 str. 1 d. 1 p., 5.11 str. 1 d. 1 p.).

Prienų rajono I-ojo notarų biuro notarės V. B. 2013-09-19 liudijimas patvirtina, kad paveldėjimo byla po A. V. mirties užvesta nebuvo (b.l. 13).

Iš civ. bylos Nr. 2-501-950/2014 duomenų matyti, kad A. V. 2006-10-09 Pastatų dovanojimo sutartimi turėtą gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), padovanojo pareiškėjui P. V. (b.l. 21-23) ir savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturėjo (b.l. 26, 28). Tačiau 1998-10-26 Jiezno žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos protokolas Nr. 11 (b.l. 20) ir 1998-10-26 Priėmimo-perdavimo aktas (b.l. 19) liudija, kad A. V. kartu su A. J. G., A. Ž., A. K. ir S. K. buvo perduotos mechaninės dirbtuvės, garažas ir kontora, esantys (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisių A. V. į nurodytą turtą neįregistravo (b.l. 14-17).

Pareiškėjas P. V. 2014-04-04 pareiškime (b.l. 39-41) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad po A. V. mirties likusį kilnojamąjį turtą, kurį sudarė asmeninio pobūdžio daiktai – senovinė spinta, senovinis kraitinis kuparas, senovinės lovatiesės bei kiti mirusiosios daiktai – jis priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti nurodytą turtą, t.y. pasiėmė anksčiau minėtus daiktus, pradėjo nurodytais daiktais disponuoti kaip savais, naudoti juos savo reikmėms. Tokiais jos teiginiais neleidžia abejoti Prienų rajono savivaldybės administracijos Jiezno seniūnijos 2014-02-28 Pažyma apie kartu gyvenusius asmenis (b.l. 7), kurioje nurodyta, kad A. V. iki mirties gyveno su sūnaus P. V. šeima (duomenys neskelbtini). Kad po motinos mirties P. V. pradėjo rūpintis ir likusia jai priklausiusių statinių (mechaninių dirbtuvių, garažo ir kontoros, esančių (duomenys neskelbtini)) dalimi, teismo posėdžio metu patvirtino liudytoju apklaustas S. K.. Tokį faktą patvirtina ir pareiškėjo, kartu su kitais minėto nekilnojamojo turto bendraturčiais, 2013-10-21 pasirašytas susitarimas (b.l. 12).

Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo išvados dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 “Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje” 3 p.). Be to, civilinėse bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę nustatymo, įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos CPK 445 str.). Todėl bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, faktų buvimo šimtaprocentinio įrodymo pasiekti iš principo neįmanoma. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Nustatytos faktinės aplinkybės, pareiškėjo P. V. ir liudytojo S. K. paaiškinimai, nagrinėjamoje civ. byloje Nr. 2-501-950/2014 surinkti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad po A. V. mirties – (duomenys neskelbtini), jos sūnus P. V. priėmė ir pradėjo disponuoti bei naudotis mirusiajai priklausiusiais asmeniniais daiktais, taip pat pradėjo rūpintis ir jai priklausiusia, tačiau VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre neįregistruota, statinių (mechaninių dirbtuvių, garažo ir kontoros, esančių (duomenys neskelbtini)) dalimi. Todėl teismas, atsižvelgdamas į civ. byloje Nr. 2-501-950/2014 surinktų faktinių duomenų visetą, įvertinęs pareiškėjo ir liudytojo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kurie yra logiški ir neprieštaringi, daro išvadą, kad P. V. reikalavimas yra pagrįstas ir įrodytas. Todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. V. priėmė palikimą po motinos A. V. mirties – (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti likusį jos turtą (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 1 d., 5.51 str.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės procedūrų gyvendinimui (Lietuvos Respublikos CPK 448 str. 1 d.).

Patenkinus patikslintą pareiškimą, iš pareiškėjo P. V. priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 18,75 Lt, valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo P. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2014-04-04 patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po motinos A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti likusį jos turtą.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės procedūrų įgyvendinimui.

Priteisti valstybei, iš pareiškėjo P. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) – 18,75 Lt (aštuoniolika Lt, 75 ct.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB “Swedbank”, banko kodas 73000 (Įmokos kodas: 5660).

Sprendimas per 30 d. (trisdešimt dienų) nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.