Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Būtent taip ir buvo įrengti san. mazgai Šiaulių tardymo izoliatoriuje (Šiaulių kalėjime).

Šioms taisyklėms netekus galios, nuo 2020-12-22 įsigaliojo Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių 12.5 papunktyje įtvirtinta nuostata, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m2 matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Iš pastarosios nuostatos matyti, kad reikalavimas įrengti sanitarinio mazgo kabinas arba pertvara iki lubų atskirti sanitarinio mazgo vietą taikoma įstaigoms, kuriose įrengiamos naujos kameros arba rekonstruojamos ar kapitališkai remontuojamos esamos kameros. Šiuo atveju Šiaulių tardymo izoliatoriui (Šiaulių kalėjimui) ši nuostata netaikoma, kadangi Šiaulių kalėjimo pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų vertybių sąrašą ir jame rekonstrukcija ar kapitaliniai remontai negalimi.

Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors aukščiau minėta nuostata privalomai taikoma tik įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, iš pateikiamų nuotraukų matyti, kad Šiaulių kalėjime san. mazgų įrengimas atitinka visuotinai priimtinus, kabinai keliamus reikalavimus: kabina gali būti tiek uždara, tiek atskirta nuo aplinkos, bet ne visiškai uždara (pvz., persirengimo kabina paplūdimyje, skaitytojo kabina bibliotekoje, dušo kabina baseinų zonose, SPA kompleksuose ir t.t.). Taigi, atsakovas nemato jokio teisinio pagrindo Šiaulių kalėjime esančių san. mazgų nevadinti san. mazgo kabinomis.

Visose Šiaulių kalėjimo kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. San. mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, taip suformuojant kabiną.

San. mazgų atitvėrimas iki lubų reikalautų rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti esamas kameras, kadangi įrengus pertvaras iki lubų, san. mazguose neliktų nei natūralios, nei dirbtinės apšvietos, be to, dalyje kamerų būtų pabloginta ventiliacija: paaiškina, kad iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija (be to, 2020-09-25 užbaigti darbai, susiję ventiliacijos pagerinimu - o būtent, minėtos angos iš koridoriaus pusės prijungtos prie vamzdžio, kuriuo paduodamas ir grąžinamas oras iš lauko), todėl san. mazgus atskyrus iki lubų, kai kurios ventiliacijos angos liktų tik san. mazge, o kai kurios tik likusioje kameros dalyje ir tai neabejotinai mažintų oro judėjimą.

Kaip matyti iš pridedamų nuotraukų, kamerose Nr. 23 ir 70 san. mazgo įėjimai atskirti ilga, tvarkinga, nepermatoma užuolaida. Užuolaidomis atskirta ne visa san. mazgo dalis, o tik įėjimo į jį dalis. Likusi dalis atskirta OSB plokšte, o dvi sienos tapačios su kameros sienomis.

Pažymi, kad pareiškėjas su skundais dėl netvarkingų užuolaidų į Šiaulių kalėjimo administraciją nei karto nesikreipė.

Atsakovas taip pat pažymi, kad nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Sienelės aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus san. mazgų zonų kamerose lentelės Nr. 62/08-145 matyti, kad san. mazgų sienelių aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m., ir tai patvirtina, jog pareiškėjas meluoja siekdamas turtinės naudos.

Iš nuotraukų taip pat matyti, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali stebėti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taip pat matyti, kad nei vienoje kameroje gultai nėra prie pat san. mazgų, todėl stebėjimas iš gulto negalimas. Be to, atsakovas pažymi ir tai, kad jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu - nėra.

Patalpų vėdinimas ir oro cirkuliacija yra neatsiejamai susiję su galimybe Šiaulių kalėjime įrengti mechaninę ventiliaciją, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas. Nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, Šiaulių kalėjime sumontuota dalinai mechaninė ventiliacija, o būtent, tikslu pagerinti patalpų oro apykaitą bei kvapų ištraukimą, 2020-09-25 buvo baigti ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatorių prijungimo prie natūralios ventiliacijos kanalų darbai. Atskiroms grupėms gyvenamųjų kamerų, sumontuoti skirtingi ventiliatoriai.

Taip pat pažymėtina tai, kad kamerų plotai buvo pakankamai dideli, asmenų skaičius jose neviršytas, todėl blogas kvapas vėdinant patalpas neturėjo užsistovėti.

Be to, kaip jau minėta, iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, o 2020-09-25 užbaigti darbai, susiję ventiliacijos pagerinimu. Kartu pažymi, kad minėti darbai nėra susiję su pastato rekonstrukcija ar kapitaliniu remontu - šiuo atveju kamerose esančios vėdinimo angos iš koridoriaus pusės jungiamos vienu vamzdžiu, kuris išvedamas pro langą į lauką.

Kameroje Nr. 70 tualetas sėdimas, o kameroje Nr. 23 - tupimas ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus: Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V- 245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos. Jų 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius, tarp kurių nurodyta ir tai, kad kamerose turi būti „sanitarinis mazgas (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė) - 1 komplektas“. Taigi, tupimo tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. HN134:2015 sėdimo tualeto taip pat nenumato.

Pažymėtina, kad LVAT naujausioje ir dominuojančioje praktikoje sėdimų tualetų įrengimas nėra pripažįstamas netinkamu (pvz., LVAT 2020-02-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020). Kadangi jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatą, kurie lemtų negalėjimą naudotis tupimu san. mazgu nėra, vien pareiškėjo pageidavimas dėl kitokio san. mazgo įrengimo, nėra pagrindas konstatuoti pažeidimą.

Jokie teisės aktai įrengti karšto vandens tiekimo į kameras nenumato, be to, pažymėtina ir tai, kad vandens nuleidimas san. mazguose šaltu vandeniu visuomenėje yra įprastas. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vadovaujantis Higienos - dezinfekcijos planu 2020-2021 m., gyvenamųjų patalpų san. įrenginiai kiekvieną dieną valomi ir dezinfekuojami dezinfekuotojo, valytojo.

Kamerų atitikimą HN reikalavimams savo patikrinimo aktuose fiksuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas (toliau - NVSC).

Iš 2021-08-17 NVSC patikrinimo akto Nr. PA-4882 matyti, kad kameroje Nr. 23 lango rėmai tvarkingi.

Pažymėtina ir tai, kad kamerų remontas Šiaulių kalėjime atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus.

Iš Šiaulių TI Turto valdymo skyriaus 2021-01-27 pažymos Nr. 62-35 matyti, kad 2020 metais, dar iki pareiškėjo apgyvendinimo joje, remontuota kamera Nr. 20, atliktas lubų, sienų, pertvarų remontas bei dalinis grindų remontas, taip pat atliktas elektros instaliacijos, vandentiekio vamzdyno, sanitarinių prietaisų remontas, baldų remontas.

Tai patvirtina, kad šios kameros, kaip ir visos kitos, buvo nuolat prižiūrimos ir, esant poreikiui, atnaujinamos.

Nors kitos kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, aktualiu laikotarpiu netikrintos, atsakovas nurodo ir tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo.

Kartu pažymi, kad natūralaus apšvietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms higienos normoje nenumatytas, o jo padidinimas yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Be to, atsakovas nurodo, kad esant natūralios šviesos trūkumui, jis kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu. Duomenų, kad pareiškėjui būtų pablogėjusi rega, nėra (asmens sveikatos istorijos duomenys).

Atsakant pareiškėjui į jo argumentą dėl šalto vandens kamerose nurodo, kad nei ankstesni, nei dabartiniai teisės aktai karšto vandens įrengimo gyvenamosiose kamerose nenumato, todėl jose įrengta tik šalto vandens sistema.

Pagal Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25 (galiojo iki 2023-01-01), 20.4.6 papunktį, 25 punktą, lengvajai grupei priskirti nuteistieji, o taip pat ir suimtieji, galėjo turėti elektrinį virdulį, taigi, vandenį pasišildyti galimybė sudaryta.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas jokių skundų ar prašymų, susijusių su patiriamais nepatogumais galimai esant HN ar kamerų įrengimo pažeidimams (dėl netvarkingų langų, oro temperatūros, ventiliacijos, apšvietos ir pan.), neteikė (Resocializacijos skyriaus 2023­03-28 pažyma Nr. RV-24-843). Be to, iš nuotraukų matyti, kad kameros tvarkingos, langų, vandens nuleidimo bakelių ar kitų įrenginių trūkumų, nematyti.

Papildomai nurodo, kad už langų valymą yra atsakingi patys kameroje esantys asmenys (Higienos normos HN134:2015 37 punkte įtvirtinta, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys), todėl pareiškėjo pretenzijos dėl nešvarių langų - atmestinos. Taip pat pažymi, kad langai yra pasiekiamame aukštyje ir kliūčių juos nuvalyti nėra. Nors langai atskirti grotomis, jos yra su pakankamai dideliais tarpais, o jei, vis dėlto, tai keltų nepatogumų valant langus, pareiškėjas bet kada gali kreiptis į pareigūnus su prašymu laikinai jas atidaryti.

Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 papunktyje įtvirtinta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami <...> į dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, - kasdien). Ši nuostata priimta Teisingumo ministro 2021 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1R-176.

Pažymi, kad asmenys į dušą Šiaulių TI po du kartus per savaitę vedami nuo 2021­-10-01, o iki tol asmenys į dušą vesti 1 kartą per savaitę. Paaiškina, kad anksčiau ši nuostata buvo įgyvendinama ne visa apimtimi, kadangi trūko žmogiškųjų resursų (nuo 2021-10-01 Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija perorganizavo vykdomą tarnybą ir paskyrė 10 asmenų vykdyti dinaminę apsaugą. Šie pareigūnai dirba ir savaitgaliais, todėl atsirado galimybė užtikrinti teisės aktuose nustatytų reikalavimų vykdymą).

Nors atsakovas dalį laiko ne visa apimtimi užtikrino teisės aktuose numatytus reikalavimus, pažymi ir tai, kad jokių duomenų apie pareiškėjui kilusias sveikatos problemas dėl negalėjimo dušu pasinaudoti du kartus per savaitę - nėra, o jo nurodomos aplinkybės dėl bėrimų ir pan. yra abstrakčios. Be to, pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje jokių įrašų apie nurodomus išbėrimus, paraudimus - nėra.

Nurodo, kad laisvės atėmimo vietų administracija įstaigoje organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), taip pat reaguojama į asmenų prašymus. Patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiškėjo kalinimo laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planu 2020-2021 metams, be to, kaip jau minėta, kamerų dezinsekcija vykdoma ir pagal kalinamų asmenų prašymus.

Iš Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnalo matyti, kad nariuotakojų planiniai kenkėjų stebėjimai vykdomi, o esant poreikiui vykdomas ir kenkėjų naikinimas. Profilaktiniai kenkėjų naikinimai aktualiu laikotarpiu atlikti 2021 m. gegužę, rugpjūtį, lapkritį. Tai įrodo, kad įstaiga imasi aktyvių veiksmų įgyvendinant higienos-dezinfekcijos planus.

Be to, pareiškėjas jokių duomenų, kurie pagrįstų jo teiginius apie sukandžiojimą (pvz., medikų pažyma), nepateikė. Taigi, toks abstraktus teiginys yra atmestinas.

Pažymi, kad įstaigoje naktinis apšvietimas atitinka reikalavimus, o pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas.

Šiaulių TI 2020-09-25 buvo baigti ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatorių prijungimo prie natūralios ventiliacijos kanalų darbai. Atskiroms grupėms gyvenamųjų kamerų, sumontuoti skirtingi ventiliatoriai. Kiekvienos grupės ventiliatoriai junginėjami atskirais jungikliais, sumontuotais koridoriuose. Visi ventiliatoriai išjungiami ramiajam paros laikotarpiui - nuo 22:00 iki 6:00. Išimtinais atvejais, paprašius grupei kalinčiųjų, gali būti išjungtas atskiros grupės ventiliatorius ir kitu laikotarpiu.

Ventiliacijos skleidžiamas garsas yra minimalus, o patys ventiliatoriai yra sumontuoti koridoriaus gale, prie lango (ne prie gyvenamųjų kamerų). Be to, pareiškėjas jokių prašymų išjungti papildomą ventiliaciją nei karto neteikė, taip pat nesiskundė dėl minimaliai girdimo garso.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, teigdamas, kad dėl didelio garso jam sutriko klausa, galimai manipuliuoja. Kaip matyti iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos, jis dėl klausos sutrikimų nei karto nesikreipė.

Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių kalėjimo administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikta jokių pagrindžiančių pareigūnų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Atsakovo nuomone, pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas kamerose, kuriose įrengtas tupimas klozetas. Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 10.6 punktas tiesiogiai nustato, kad kamerų tipo patalpose sanitariniuose mazguose klozetas gali būti tupiamas. Iš 2023-03-28 pažymos Nr. RV-24-843 matyti, jog pareiškėjas su prašymais ar skundais į Šiaulių kalėjimo administraciją dėl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo nesikreipė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovo neteisėti veiksmai dėl klozeto įrengimo sanitariniame mazge, nenustatyti.

Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais.

Šiaulių TI nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių TI kalinimo patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto mūrine sienele ar OSB plokšte, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Iš Šiaulių TI pateiktos „San. mazgų zonų kamerose lentelės“ matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas sanitarinis mazgas atitvertas OSB ar mūrine atitvarine konstrukcija, kurios aukštis yra 2,11 m kameroje Nr. 23 ir 1,82 m kameroje Nr. 70. Šias aplinkybes patvirtina fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad sanitarinis mazgas gyvenamosiose kamerose yra atitvertas nuo kameros erdvės sienele, o įėjimas į sanitarinį mazgą uždengiamas užuolaida. Pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo abstraktūs, prieštaringi. Atsakovas paneigė pareiškėjo argumentus, jog kameroje Nr. 23 sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atitvertas nuo bendros kameros erdvės, o kameroje Nr. 70 atitvėrimas neviršijo 1,5 metro. Atsižvelgiant į visumą nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad neįrodyta, jog pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeista.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog gyvenamosiose kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas ir ventiliacija, buvo didelis triukšmas, vasara buvo karšta, kameros neatitiko kitų higienos normos reikalavimų.

Pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų (kamerų atitikimo higienos normų reikalavimams), bylai aktualiu laikotarpiu, į Šiaulių TI administraciją nesikreipė. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) būklės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017). Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo metu užfiksuotas aplinkybes, konstatuoja, kad neįrodyta, jog patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

Pareiškėjas nurodė, kad galėjo naudotis dušu tik vieną kartą per savaitę.

Pareiškėjas nurodė, kad patalpose veisėsi parazitai: blakės, blusos ir tarakonai. Šie pareiškėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad įstaigoje nuolat atliekama kamerų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija. Šias aplinkybes patvirtina patalpų dezinfekcijos planai bei Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnalas.

Pareiškėjas nurodė, kad kameroje nebuvo karšto vandens. Higienos normos HN 134:2015 18 punkte numatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Karšto (šilto) vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose teisės aktai nenumato, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo galimybės judėti. Šie pareiškėjo teiginiai deklaratyvūs, abstraktūs. Pareiškėjas nenurodo kuo pasireiškė nesudarymas galimybės judėti. Pareiškėjas plačiau nepaaiškina šio savo teiginio, iš jo neaišku ar pareiškėjui trūko vietos kameroje, ar jis neturėjo galimybės pasivaikščioti kiemelyje, sporto salėje ar kitaip buvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės. Pareiškėjas šių aplinkybių nedetalizavo, todėl jo argumentai dėl nebuvimo galimybės judėti, atmestini kaip nepagrįsti.