- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-07
- Bylos Nr.
- 1S-85-581/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Nuteistasis
- I. K.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios I. K. gynėjo Arnoldo Šukaičio skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarties, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. K. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 147 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 181 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 293 straipsnio 1 dalį, subendrinta bausme - laisvės atėmimu 8 metams. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nuosprendžiu 2014 m. balandžio 7 d. nuosprendis pakeistas ir I. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams.
Bausmės pradžia – 2016-02-22, bausmės pabaiga – 2021-05-20. ½ teismo nuosprendžiu paskirtosios bausmės laiko sueis 2018-08-20. Nuteistoji 2017-02-09 faktiškai atliko 1 metus 2 mėnesius ir 20 dienų paskirtosios bausmės.
(duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2017 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė nuteistajai I. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 152 straipsnio 7 dalimi. Siūlė teismui nustatyti nuteistajai šias auklėjimo ar baudžiamojo poveikio priemones ir BK 75 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje numatytas pareigas: per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką rūpintis vaikais; per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką mokėti ieškinį – ne mažiau kaip 70 Eur per mėnesį; per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 2.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Komisija šį nutarimą pateikė Panevėžio miesto apylinkės teismui patvirtinti.
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą. Apylinkės teismas, vertindamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos išdėstytas aplinkybes, komisijos nutarimą, suabejojo probacijos sėkmingumu. Apylinkės teismas nutarė, kad I. K. padarytų veikų sunkumas bei pavojingumas, atliktos bausmės dalis ir likusi bausmės dalis yra neproporcingos, siekiant bausmės tikslų bei neleidžia daryti išvados apie sėkmingą tolesnę probaciją taikant nuteistajai lygtinį paleidimą.
Šalies argumentai
Nuteistosios I. K. gynėjas skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti nuteistosios atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neprieštaravo tam, jog nuteistajai I. K., kuri šiuo metu augina du mažamečius iki trejų metų amžiaus vaikus, yra galimybė taikyti BVK 152 straipsnio 7 dalies nuostatas. Vienintelė priežastis, kodėl pirmosios instancijos teismas netenkino Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo – I. K. dar neatliko tokios bausmės dalies, kuri leistų ją taisyti neizoliuojant nuo visuomenės. Nurodo, jog teismas nekonkretizuoja, kokia paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis turi būti atlikta, kad I. K. būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, nes BVK 152 straipsnio 7 dalis kaip tik daro išimtį nuteistosioms, kurios yra nėščiosios arba turi mažamečių vaikų iki trejų metų amžiaus. Iš Komisijos nutarimo ir teikimo turinio akivaizdu, jog iš esmės visas lygtinio paleidimo sąlygas ginamoji atitinka ir vienintelė formali kliūtis yra ta, kad ji nėra atlikusi pusę jai paskirtosios bausmės, tačiau neprivalu šiuo atveju laikytis BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų. Teigia, jog įstatymo leidėjas ne be pagrindo yra reglamentavęs kaip turėtų būti elgiamasi su nuteistąja, jei ji nėščia, arba turi mažamečių vaikų iki trejų metų amžiaus – jai turi būti suteikiama galimybė būti lygtinai paleistai iš įkalinimo įstaigos ir toliau paskirtą bausmę atlikti nebūnant izoliuotai nuo visuomenės. Tam tikslui yra taikomos auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės, ką šiuo atveju Komisija ir padarė, priimdama nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo I. K.. Teismas nemotyvavo, kodėl taikant lygtinį paleidimą I. K. paskirtosios bausmės tikslai nebus pasiekti. Juolab, kad I. K. su visomis Komisijos nurodytomis sąlygomis sutinka. Teigia, jog nuteistoji nepriekaištingai laikėsi visų vidaus tvarkos taisyklių, niekada jų nepažeidė, nebuvo bausta, todėl bausmės tikslai yra pasiketi, I. K. reikiamas išvadas yra padariusi.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
BVK 152 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad nėščios moterys ir vaikų iki trejų metų turinčios motinos, turi teisę pateikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nesilaikydamos šio kodekso 157 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir komisija šio kodekso 157 ir 164 straipsniuose nustatyta tvarka priima nutarimą taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaudamasi motinos ir vaiko interesais ir atsižvelgdama į atliktos bausmės dalį, įgyvendinamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat kai nusikalstamo elgesio rizika sudaro pagrindą manyti, kad nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals.
Išnagrinėjęs nuteistosios skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei visą teismui pateiktą medžiagą – nuteistosios asmens bylą Nr. (duomenys neskelbtini) – teismas konstatuoja, kad skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Panevėžio miesto apylinkės teismas, spręsdamas I. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tinkamai atsižvelgė į visas nuteistąją tiek neigiamai, tiek teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kriminogeninius veiksnius bei pakartotinos nusikalstamumo rizikos laipsnį, paskirtos ir neatliktos bausmės dydį bei padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nuteistoji I. K. negali būti lygtinai paleista iš pataisos įstaigos.
Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, nuteistoji I. K. priskirta paprastajai nuteistųjų grupei, nuteistoji įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Be to, ji apgyvendinta (duomenys neskelbtini) namuose už pataisos įstaigos ribų, kur augina du sūnus, socialinius ryšius palaiko su vyru, artimaisiais, atsakingai rūpinasi kartu gyvenančiais vaikais. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti kriminogeniniai veiksniai – pasidavimas kitų įtakai. Remiantis OASys metodikos gautais duomenimis, nuteistosios pakartotino nusikalstamumo rizika yra žema (20 balų). 7 balus sudaro statiniai kriminogeniniai veiksniai, 13 balų – dinaminiai kriminogeniniai veiksniai.
Aukščiau paminėti duomenys rodo, kad nuteistosios I. K. elgesyje yra aiškių korekcijos požymių (dalyvavimas įvairiose programose, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įvykdymas, apgyvendinimas už pataisos namų ribų esančiuose (duomenys neskelbtini) namuose), tačiau šios aplinkybės rodo, jog nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir savo elgesį koreguoja teigiama linkme, bet vien tai šiuo metu dar nėra pakankamu pagrindu teigti, kad bausmės tikslai yra pasiekti, o I. K. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleista iš pataisos įstaigos.
Esminės aplinkybės, vertinant, ar nuteistosios atžvilgiu bausmės tikslai jau yra pasiekti, ar jie galės būti pasiekti nuteistajai taikant probaciją, kuri yra savo pobūdžiu žymiai švelnesnė alternatyva laisvės atėmimo bausmei, yra susiję būtent su jos požiūriu į savo ankstesnį nusikalstamą elgesį ir tvirtu pasiryžimu daugiau nenusikalsti bei laikytis nustatytų įsipareigojimų. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, jog nuteistoji nėra kritiška savo elgesiui ir padarytoms savanaudiškoms veikoms, kriminogeniniai veiksmai – pasidavimas kitų įtakai, konstatuoti socialinio tyrimo išvadoje, o tai suponuoja manymą, jog BK 41 straipsnyje numatyti tikslai nėra pasiekti. Reikšminga yra ir tai, jog nuteistoji I. K. bausmę pataisos namuose atlieka net už 5 nusikalstamų veikų, iš kurių dvi veikos priskiriamos labai sunkių (prekyba žmonėmis), viena – sunkių (Lietuvos Respublikos piliečių kelionių į užsienį nelegaliai ten jiems pasilikti arba palikti be pagalbos organizavimas) ir dvi – apysunkių (turto prievartavimas ir antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas) nusikaltimų kategorijai, padarymą. Todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į nuteistosios atliktos bausmės dalį, t. y. kad ji faktiškai yra atlikusi tik vienerius metus 2 mėnesius 20 dienų iš jai paskirtų penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ir teisingai skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog nuteistosios faktiškai atliktos bausmės dalis, palyginus su paskirtąją, yra per trumpa, kad būtų galima spręsti, jog I. K. per tokį trumpą laiką suvokė savo pavojingo visuomenei nusikalstamo elgesio pobūdį bei pasekmes, padarė iš to teisingas išvadas ir ateityje laikysis įstatymų, būdama laisvėje nekels pavojaus visuomenei ir nenusikals.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog pakartotinai Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo buvo teikiamas tvirtinti praėjus kiek daugiau nei vienam mėnesiui po Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 13 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistosios I. K. skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarties, ir pritartina apylinkės teismo pozicijai, kad padarytų nusikalstamų veikų sunkumas bei pavojingumas, likęs bausmės dydis, leidžia pagrįstai manyti, kad šiuo metu I. K. taikant lygtinį paleidimą gali būti pažeista nuteistosios resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Aukštesnysis teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams, daro išvadą, jog atliktos bausmės dalis nėra adekvati I. K. padarytų nusikaltimų pavojingumui, per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997m.gruodžio 19 sprendimas byloje Helle v. Finland ).
Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė, tinkamai įvertino visas reikšmingas lygtiniam paleidimui iš pataisos namų aplinkybes ir pagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį keisti ar naikinti nėra įstatyminio pagrindo ir nuteistosios gynėjo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas,
nutaria:
Nuteistosios I. K. gynėjo Arnoldo Šukaičio skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.