Teisora
Registruotis

Alytaus apylinkės teismo nutartis

2023-03-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-24-543/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-20
Bylos Nr.
II-24-543/2023
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00005-2023-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irmutė Kliučinskienė
Nukentėjusysis
S. S.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-24-543/2023Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00005-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 18.1; 21.1.1; 21.1.5; 21.1.7; 21.9.10; 21.10.3; 21.10.4; 21.10.6 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. kovo 20 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė,sekretoriaujant V. V.,dalyvaujant nukentėjusiajam S. S.,

nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotai atstovei I. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo S. S. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gruodžio 28 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2022 m. gruodžio 28 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (toliau – ir Nutarimas) buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, kadangi, įvertinus patikrintas aplinkybes, nebuvo nustatyta duomenų, įrodančių, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnyje, nes viešosios rimties trikdymo nepatvirtino jokie įrodymai.

Nukentėjusysis S. S. nesutinka su Institucijos Nutarimu, dėl jo pateikė teismui skundą, kuriame nurodė, jog 2022 m. gruodžio 10 d. apie 12.00 val. jis grįžo į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Apie 12 val. 30 min. jis nuėjo į savo ūkinį pastatą parsinešti malkų. Kieme jis pamatė vandens žarną, kuri buvo nutiesta iš jo šulinio į S. S. kiemą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtas šulinys nuosavybės teise priklauso jam ir A. M., kuris nuolat gyvena (duomenys neskelbtini). Kiemas ir gyvenamasis namas lygiai taip pat priklauso jam ir A. M. Gyvenamojo namo dalyje, priklausančioje A. M., gyvena šio brolis R. M. Tą pačią dieną jis dar pamatė prie A. M. priklausančios lauko virtuvės veikiantį elektros variklį, nuo kurio buvo nutiestas elektros kabelis link šulinio. Tuo metu nuėjęs į savo ūkinį pastatą, jis elektriniu pjūklu pjovė malkas. Tuo pat metu iš S. S. kiemo prie jo šulinio atėjo A. G., kuris garsiai keikėsi. Girdėjo, kaip R. M. balsu vis tildė A. G. Jis pats toliau pjovė malkas savo ūkiniame pastate, o A. G. ir R. M. pasišalino nuo šulinio. Apie 17.00 val. jis išėjo iš savo kambario į kiemą ir pamatė, kad minėtos vandens žarnos kieme jau nebuvo. Kieme nebuvo ir elektros variklio su kabeliais. Kadangi jau buvo tamsu, tai pasišviesdamas akumuliatoriniu žibintu vizualiai apžiūrėjo šulinio vidų ir pamatė, kad yra išpumpuoti keturi šulinio žiedai vandens. Apie tai jis 2022 m. gruodžio 12 d. elektroniniu būdu pranešė policijai. Dėl jo pranešimo buvo atliktas tyrimas, kuris 2022 m. gruodžio 28 d. buvo nutrauktas. Tyrimo metu surinkta medžiaga rodo, jog tyrimas buvo atliktas tik paviršutiniškai. A. G. ir R. M. duoti parodymai patvirtina, jog šie asmenys padarė jo atžvilgiu vagystę, aiškiai ignoruodami jį, kaip teisėtą šulinio bendrasavininką su A. M. Tiek A. G., tiek ir R. M. apklausų metu jį apšmeižė tuo, kad šis neva konfliktuoja su visais (duomenys neskelbtini) gyventojais, kad neva jis seka bei filmuoja S. S. namą bei kiemą. Nuo pat 2009 metų S. S. su juo elgiasi labai įžūliai ir nemandagiai, dažnai pasikartojančiai jį vadina įžeidžiančiai, kadangi jis buvo įvaikintas, taip pat visaip jį žemina. A. G. nuolat tyčiojasi dėl jo darbo pas O. S., kurią jis nuolat prižiūrėdavo, jų santykiai buvo normalūs, nors iš anksčiau jis jautė nuoskaudas dėl jos elgesio bei jam pasakytų žodžių. Ilgą laiką jis buvo psichologiškai žeminamas, užgauliojamas, todėl nutraukė ryšius su minėtais asmenimis. Keršto ir pykčio jiems nejautė, o tik laukė susitaikymo, kurio taip ir nesulaukė. Prieš kelis metus į jo kiemą buvo atėjusi S. S., kuri isteriškai nusimovė kelnes ir parodė jam nuogą užpakalį, o vėliau ši išsikvietė policijos pareigūnus, kuriems jį apšmeižė. Vėliau S. S. jo kieme darėsi įvažiavimą į savo kiemą. Kastuvu jis nužėrė jos supiltą skaldą į S. S. sklypą. Tuomet S. S., atėjusi prie jo namo langų, atsiklaupė ant žemės, žegnojosi, pirštais rodė ženklus ir laikė į viršų ištiestas rankas. Vėliau traktoriumi-žoliapjove pjaudama žolę savo kieme ji rodė jam vidurinį pirštą. Kai nuo 2022 m. kovo 11 d. S. S. ir A. G. pradėjo lankytis pas R. M., jis pats pradėjo jaustis itin nesaugiai, kadangi daug girdėdavo ir iš R. M. namo pusės. Visų šių įvykių kontekste jis pradėjo jausti netikrumą ir iš policijos pareigūnų. S. S. savo skunde prašo panaikinti Institucijos Nutarimą ir patraukti S. S., A. G. bei R. M. administracinėn atsakomybėn (Skundo byla, b. l. 9 – 13).

Atsiliepimas

Institucija pateikė teismui atsiliepimą į S. S. skundą. Atsiliepime nurodyta, jog administracinių nusižengimų teisena nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius nusižengimus, todėl negali būti laikoma administraciniu nusižengimu tokia veika, kuri tik formaliai atitinka ANK straipsnį ir neturi visuomenei pavojingo pobūdžio. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Visos abejonės turėtų būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir, nesant bent vieno iš administracinio nusižengimo požymio, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Duomenų, patvirtinančių, kad būtų pažeisti pašalinių asmenų teisėti interesai ar būtų sutrikdytas visuomenės gyvenimo ritmas, nėra, todėl šiuo atveju veika negali būti kvalifikuojama pagal ANK 481 straipsnio 1 dalies nuostatas. Institucijos vertinimu, byloje surinkti faktiniai duomenys yra nepakankami patraukti administracinėn atsakomybėn A. G. dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo. A. G. neigia savo kaltę, kad pažeidė viešąją tvarką ir įžeidinėjo S. S., konflikte pašaliniai asmenys nedalyvavo, nieko negirdėjo, kitų skundų nebuvo gauta, kitų pašalinių asmenų, galinčių patvirtinti konfliktą nurodytu adresu, nėra, todėl viešoji tvarka ir piliečių rimtis nebuvo pažeista. Byloje surinktų duomenų visuma neatitinka požymių administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, kadangi nėra duomenų, kad buvo pažeista viešoji tvarka. Todėl Institucija prašo palikti Nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti (Skundo byla, b. l. 16 – 21).

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis S. S. savo skundą palaikė ir paaiškino, jog dėl galimos vandens vagystės nebuvo apklausta S. S., kuri yra teisėta gretimo žemės sklypo savininkė. Teisėtas jo namo bendrasavininkas yra A. M. A. G. teigia, kad 2022 m. gruodžio 12 d. jis nedalyvavo toje veikoje, tačiau iš tikrųjų įvykis buvo 2022 m. gruodžio 10 d. Jo paties manymu, šiuo atveju buvo neišsamiai ištirtos bylos aplinkybės dėl šio įvykio, todėl prašo grąžinti bylą Institucijai tyrimo atlikimui, kadangi jo atžvilgiu tikrai buvo vykdoma vagystė. Kai įvykio dieną jis išvažiavo į Alytų apie 9.00 val., tai S. S. buvo namuose. Kai jis grįžo į namus apie 12.00 val., tai tuomet ir pamatė tą vandens žarną bei veikiantį variklį. Apie 17.00 val. būdamas kieme jis nenorėjo su jais konfliktuoti, nes vasaros metu gindamas savo teises į kiemą buvo sumuštas S. S. draugo. Tuo metu jis nenorėjo nieko aiškintis su jais, nes jautė, kad vėl patirs tą A. G. agresiją, todėl tik tai apie 17.00 val. nuėjo patikrinti šulinį. Jis pats realiai kiekvieną dieną mato, koks šulinyje yra vandens kiekis, nes pats kibiru semia vandenį, o R. M. naudojasi hidroforu. Kadangi paties įvykio metu jis bijojo su jais aiškintis, tai nepadarė nuotraukų, o tik vakare pasišviesdamas prožektoriumi patikrino vandens kiekį. Jo paties manymu, šiuo atveju buvo neišsamiai ištirtos bylos aplinkybės dėl šio įvykio, todėl prašo grąžinti bylą Institucijai tyrimo atlikimui, kadangi jo atžvilgiu tikrai buvo vykdoma vagystė.

Atsiliepimas

Institucijos įgaliota atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus bei nurodė, jog S. S. skundas buvo dėl netinkamo A. G. elgesio. S. S. nurodė, jog 2022 m. gruodžio 10 d. jį iškoliojo ir netinkamai elgėsi A. G., kuris kelis kartus pavartojo necenzūrinį žodį „<...>“. Atlikto tyrimo metu nustatyta, jog nėra aišku, ar tie žodžiai buvo pavartoti S. S. atžvilgiu, nes jis pats negali nurodyti, ar tie žodžiai jo atžvilgiu buvo pavartoti. Tyrimas buvo atliktas konkrečiai tik dėl minėto konflikto. Kaip nurodė pats S. S., dėl šulinio, kurio bendrasavininkas buvo nurodytas ir apklaustas A. M. brolis, kuris pasakė, kad jis leido naudotis tuo šuliniu A. G. Jokių dokumentų apie tai, kam priklauso tas šulinys ir kaip įvertinta 20 Eur žala, ar dėl vandens kiekio, ar padaryta kažkokia turtinė žala, tokių duomenų medžiagoje nėra. Pagal surinktą medžiagą ir susipažinus su pateiktu skundu, čia yra labai daug neatitikimų, nes pagal teismui pateiktą skundą jau yra nurodyta daugiau aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos pirminiame pareiškime. Pateiktame pareiškime buvo nurodyta tik dėl A. G. netinkamo elgesio. Negali pasakyti, kodėl nebuvo apklausta S. S. Dėl civilinio ieškinio irgi nebuvo aiškinamasi. Pagal pateiktą pareiškimą ir pagal surinktus duomenis tai, kad būtų buvę pažeisti pašalinių, ne konflikte dalyvavusių asmenų teisėti interesai, kad būtų sutrikdyta visuomenės gyvenimo rimtis, tas nenustatyta. Privataus pobūdžio tarpusavio konfliktai, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir konflikte dalyvaujančių pašalinių asmenų rimties, yra nepakankami patraukti A. G. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnį. Tačiau paaiškėjus naujoms aplinkybėms, neprieštarautų, kad byla būtų grąžinta išsiaiškinti visas aplinkybes, kurios yra pateiktos ir skunde, tų pačių dokumentų išreikalavimui ir dėl žalos pagrindimo, nes tyrimo metu tai nebuvo padaryta.

Nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis). Pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ANK 567 straipsnio 2 dalis imperatyviai reikalauja, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais <...>. Pažymėtina, jog įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 2 dalis). Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (ANK 569 straipsnio 4 dalis).

Teismas, susipažinęs bei išanalizavęs visą pateiktą medžiagą ir išklausęs visus proceso dalyvius, konstatuoja, jog nutrauktoje administracinio nusižengimo byloje buvo padaryti esminiai tokių bylų tyrimo teisenos pažeidimai, vien kurių pagrindu skundžiamas Nutarimas turi būti panaikintas, o byla grąžinta Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Institucija, atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą, nesilaikė vieno iš pagrindinių administracinių nusižengimų teisenos paskirties principų – išsamumo (ANK 563 straipsnis). Tokią savo poziciją teismas grindžia žemiau aptariamais motyvais.

Kaip matyti iš S. S. elektroniniu būdu pateikto skundo (pareiškimo) turinio, jis pareiškė apie 2022 m. gruodžio 10 d. galimai įvykdytą vandens vagystę iš jo šulinio, taip pat ir apie galimą nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Vertinant visą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, matyti, jog šiuo atveju administracinio nusižengimo tyrimas iš esmės buvo atliktas tik dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo, apklausiant patį S. S., R. M. ir A. G. Administracinio nusižengimo tyrimo metu iš esmės nesiaiškinta ir netirtos aplinkybės dėl galimos vandens vagystės iš šulinio bei su šiuo įvykiu susijusių S. S. teisių pažeidimo. Nors pats S. S. savo pareiškime nurodęs įvykio kaltininkę S. S., tačiau pastaroji tyrimo metu net nebuvo apklausta dėl jai žinomų aplinkybių, jos veiksmai niekaip nevertinti, o tai iš esmės pažeidžia ir ANK įtvirtintas imperatyvias įrodymų rinkimo bei vertinimo taisykles. Pastebėtina ir tai, jog S. S. byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys pareikštas būtent dėl vandens vagystės iš šulinio. Atlikto tyrimo metu visiškai nebuvo aiškintasi ir dėl S. S. pareikšto civilinio ieškinio aplinkybių bei pagrįstumo, o nutraukiant administracinio nusižengimo bylos teiseną, nebuvo priimtas sprendimas dėl šioje byloje pareikšto civilinio ieškinio.

Institucija, atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą pagal nukentėjusiojo S. S. pareiškimą, privalėjo nustatyti ir apklausti visus su nagrinėjamu įvykiu susijusius asmenis, surinkti visą aktualią rašytinę medžiagą ir, tik tai padarius, administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktus duomenis vertinti pagal ANK įtvirtintas imperatyvias įrodymų vertinimo taisykles bei pagal tai priimti atitinkamus motyvuotus ir kartu pagrįstus procesinius sprendimus. Šiuo atveju visi pirmiau paminėti administracinio nusižengimo teisenos pažeidimai neleidžia Institucijos Nutarimą laikyti teisėtu.

Išklausius visus proceso dalyvius bei įvertinus visą rašytinę bylos medžiagą, sprendžiama, jog Institucija, atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą pagal nukentėjusiojo S. S. pareiškimą, padarė grubius, esminius administracinių nusižengimų bylų teisenos taisyklių pažeidimus, nesilaikė imperatyvių šios teisenos reikalavimų ir dėl to vien procesiniu aspektu Institucijos priimtas Nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas. Todėl Institucijos Nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 1 dalimi, 563 straipsniu, 567 straipsniu, 569 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gruodžio 28 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos ROIK: 22192298879 teiseną ir bylą grąžinti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Irmutė Kliučinskienė