- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-01
- Bylos Nr.
- 2-1664-809/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-07263-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė
- Ieškovas
- BUAB „J. S.“
- Atsakovas
- „R.P.H.“
- Kategorijos
- 25.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „J. S.“ atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ ieškinį atsakovui „R.P.H.“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
teisme priimtas ieškovo BUAB „J. S.“ atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovas prašo priteisti iš atsakovo „R.P.H.“ 12 678,68 Lt skolos, 6 % metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovas 2010-10-25 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. JS 01510 atsakovui dėl 12 678,68 Lt apmokėjimo už parduodas prekes - malkas. Ieškovo atstovas siuntė atsakovui raginimą dėl skolos apmokėjimo, tačiau atsakovas į raginimą nereagavo, skolos ieškovui nesumokėjo iki šiol. Atsakovas priėmęs prekes jokių pretenzijų dėl gautų prekių kiekio, kokybės, jų aprašymų ar kitų prekių savybių nepareiškė. Taip pat nurodo, kad ginčo santykis pripažintinas turintis tarptautinį elementą, kadangi atsakovas yra Vokietijos juridinis asmuo. Tokiu būdu tarp šalių susiklostė tarptautiniai pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, kuriems taikytina Jungtinių tautų Organizacijos 1980 m. balandžio 11 d. Vienos konvencija dėl tarptautinio prekių pirkimo pardavimo sutarčių, o byla pagal Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“ 3 straipsnio 2 dalį nagrinėtina ieškovo, kaip bankrutuojančios įmonės, buvimo vietos valstybėje narėje. Atsižvelgiantį tai, kad Vienos konvencija nereglamentuoja palūkanų bei netesybų mokėjimo klausimo, vadovaujantis 1980 m. Romos konvencijos 4 str. 1 d., reikalavimui dėl procesinių palūkanų prašė taikyti Lietuvos Respublikos materialinę teisę (b.l. 21-25).
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad ieškovas ieškinyje nepagrįstai remiasi Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, kadangi ieškinys nėra susijęs su bankroto byla. Ieškinys kyla iš bendrųjų teisės normų, todėl reikėtų vadovautis Reglamentu Nr. 44-2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pagal kurį ginčas turėtų būti nagrinėjamas Vokietijos teisme. Šiuos argumentus atsakovas grindžia Bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 23 punktu, Europos teisingumo teismo (toliau – ETT) sprendimu priimtu byloje Nr. C-929/08 G. G. G. M. GMBH. Be to, anot atsakovo, ieškovas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių prekių - malkų užsakymo, pristatymo ir perdavimo faktą, todėl nėra pagrindo teigti, kad tarp šalių buvo sudaryta malkų pirkimo – pardavimo sutartis (b.l. 69-73).
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad tarp šalių susiklosčiusius realius pirkimo – pardavimo santykius įrodo aplinkybė, jog ieškovas deklaravo PVM sąskaitą faktūrą Nr. JS 01510. Taip pat paaiškino, kad važtaraščio nebuvimas, atsakovo skolos neigimas, skolos buvimo fakto nepaneigia.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Nesant pirkimo – pardavimo sutarties pagrindžiančios ieškovo reikalavimą, prašė ieškinį atmesti. Baigiamosiose kalbose vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsniu, prašė bausti ieškovo bankroto administratorių dėl neteisėto ieškinio pateikimo.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. K. parodė esąs buvęs BUAB „J. S.“ darbuotojas. Jis su atsakovu derino prekių (malkų) pirkimą – pardavimą, buvo susitaręs, kad visų pirma, pateiks atsakovui sąskaitą, šis sumokės, ir tik tuomet ieškovas pristatys atsakovui prekes. Tačiau atsakovas atsisakė prekių, jų negavo, o sąskaita liko įmonės buhalterijoje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad 2011-12-13 nutartimi Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą BUAB „J. S.“ bankrutuojančios BUAB „J. S.“ administratoriumi paskirta UAB „Admivita“ (b.l. 6-8). Administratorius, vykdydamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. pareigą patikrinti įmonės sandorius, nustatė, kad 2010-10-25 atsakovui buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. JS 01510 dėl 12 678,68 Lt apmokėjimo už 24 padėklus malkų (b.l. 10).
Siekiant užtikrinti teisę į teismą bei išvengti jurisdikcijos vakuumo situacijos, darytina išvada, jog ši byla teisminga Lietuvos teismams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2010).
Pažymėtina, jog ieškovas savo reikalavimą kildina iš UAB „Jūsų sklypas“ 2010-10-25 išrašytos PVM sąskaitos-faktūros Nr. JS 01510 dėl 12 678,68 Lt apmokėjimo už 24 padėklus malkų ( b.l. 10). Ieškovas kitokių įrodymų, patvirtinančių pirkimo-pardavimo santykius (CK 6.305 str.), t. y. pirkimo-pardavimo sutarties, perdavimo-priėmimo dokumento, CMR važtaraščio, ar pan., byloje nepateikė. Todėl, konstatuotina, jog ieškovo atsakovui išrašyta aukščiau minėta sąskaita esanti vieninteliu ieškovo reikalavimą, kildinamą iš pirkimo-pardavimo sutartinių santykių, pagrindžiančiu įrodymu, pati savaime neįrodo sutartinių santykių tarp šalių buvimo vien dėl tos priežasties, kad dvišaliai sutarčiai sudaryti būtina išreikšta abiejų sutarties šalių valia, tuo tarpu sąskaitos išrašymas yra vienašalis aktas, sukuriantis šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei, tačiau vien šio dokumento pagrindu civiliniai – teisiniai santykiai tarp šalių neatsiranda. Pastebėtina, jog pirkimo-pardavimo teisinių santykių nebuvimą patvirtino ir liudininkas A. K., kuris būdamas BUAB „J. S.“ vadybininku, pats išrašė ginčo sąskaitą. Minėto liudininko parodymais atsakovas prekių atsisakė, o sąskaitos dėl „užmaršumo“ taip ir liko išrašytos, tačiau atsakovas malkų negavo.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovo ieškinys atmestinas.
LR CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinys atmestas. Viso atsakovas patyrė 5179,45 Lt (181,50 Lt +2 557,28 Lt + 2440.67 Lt (707,44 EUR) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokatų pagalbai apmokėti ir vertimo išlaidos (b.l. 92, 104-109). Tačiau atsižvelgiant į tai, jog byla nereikalaujanti specialių žinių, nėra sprendžiami nauji teisiniai klausimai, byla nesudėtinga, teismo posėdžių kiekį (du posėdžiai) ir laiką (apie 1 val.), kiekvienos iš šalių paruoštų procesinių dokumentų kiekį bei vadovaujantis 2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.2 ir 8.18 punktais, bei teisingumo ir protingumo principais, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra aiškiai per didelės ir mažintinos iki 3 000 Lt. Viso atsakovui iš BUAB „J. S.“ priteistina 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Pažymėtina, jog išnagrinėjus bylą teismas nenustatė ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl atsakovo prašymą dėl baudos skyrimo už nesąžiningai pareikštą ieškinį atmeta (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str.). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovo atstovė tokį prašymą pateikė bylą nagrinėjant iš esmės baigiamųjų kalbų metu.
Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 Lt. Remiantis tuo, valstybės naudai iš ieškovo nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos sudaro mažiau nei 10 Lt (išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje - 9,58 Lt).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
BUAB „J. S.“ į.k. (duomenys neskelbtini), ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo BUAB „J. S.“, į.k. (duomenys neskelbtini), atsakovui „R.P.H.“, į.k. (duomenys neskelbtini), (buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.