- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-06-05
- Bylos Nr.
- 1-92-417/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Stasys Valužis
- Kaltinamasis
- D. A.
- Nukentėjusysis
- J. F.
- Advokatai
- Aivaras Surblys
- Kategorijos
- 1.2.3.26pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A. , asmens duomenys neskelbtini, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis D. A. itin žiauriai tyčia nužudė J. K. , t. y. 2006 m. sausio 21 d., nuo 00 val. iki 04 val., bute, duomenys neskelbtini, Klaipėdos m., būdamas apsvaigęs nuo psichotropinės medžiagos LSD, tarpusavio konflikto su J. K. metu, tyčia peiliu 143 kartus dūrė jai į įvairias kūno dalis, padarydamas nukentėjusiajai durtinius- pjautinius sužalojimus smūgių vietose: 69 sužalojimus galvoje ir kakle, 49 sužalojimus krūtinės ląstoje ir pilve, 22 sužalojimus viršutinėse galūnėse bei 3 sužalojimus kojose. Didžiausią įtaką nukentėjusiosios mirčiai turėjo kaklo žaizda ir miego arterijos nupjovimas bei kiaurinės krūtinės ląstos žaizdos pažeidžiant dešinįjį plautį. Nuo patirtų daugybinių durtinių-pjautinių sužalojimų visumos J. K. įvykio vietoje mirė.
Kaltinamasis D. A. kaltu dėl inkriminuoto nusikaltimo prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2006-01-20 jis kartu su J. K. grįžo iš parduotuvės, bute buvo dviese. Nurodo, kad kartu su J. vartojo psichotropinę medžiagą LSD, nes norėjo apsiraminti. Po to pašoko kartu bei pasakė, kad jam liejasi spalvos ir užsirūkė žolės. Aiškina, jog J. sakė, kad jis nevartotų narkotikų. V. J. jį prigąsdino, sakydama, kad tuoj atvažiuos bachūrėliai, jį sutvarkys. Po to J. nuėjo prie durų, bet jis nesuprato, ar ji norėjo atidaryti duris, ar uždaryti. Kai ji nuėjo, tada paėmė peilį į ranką, galvodamas, kad gal ką nors įleis, buvo išsigandęs. Pribėgęs prie balkono, bandė peiliu atidaryti balkono durų užraktą, tačiau nepavyko iš buto dingti, po to užpuolė Jolantą vonios kambaryje, jam atrodė, kad jos veidas buvo toks kaip jo. Teigia, kad nesuprato, ką darė, nes buvo pakištas krekas. Parodo, kad norėdamas apsiraminti pavartojo amfetaminą, suveikė savisaugos jausmas ir užpuolė Jolantą. Ką padarė, nežino, dūrė peiliu, nepamena, kiek dūrių padarė ir į ką. Aiškina, kad ryte atsibudęs pamatė kraują ir suprato, kad tai buvo ne sapnas, nuėjęs į vonios kambarį ant Jolantos kūno užmetė ,,Adidas“ sportinį kostiumą ir praėjus dviem valandoms suvokė, kad nužudė Jolantą. Po to paėmė visus peilius, susidėjo į maišą ir išnešė į šiukšlių konteinerį. Be to, ryte pastebėjo, kad jo dešinės rankos du pirštai perpjauti, rankos kruvinos, visur pritaškyta kraujo, tai rodė, kad tik jis nužudė Jolantą, nes daugiau nieko bute nebuvo. Vėliau pasiėmė savo lagaminą, kompiuterio standųjį diską, sėdo į taksi ir nuvažiavo į viešbutį „Promenada“, kur gyveno apie savaitę laiko. Viešbutyje nusiplovė rankas, užsidaręs verkė. Po to paskambino savo draugui V. K. , jam pasakė, kad susipyko su J. bei nori išvažiuoti į Angliją. Kartu su V. K. išvyko į Angliją, apie įvykį nieko nepasakojo. Būnant Londone jam paskambino V. B. ir pranešė, kad J.a žuvusi. Tada V. K. pasakė: „tu nepatikėsi, aš nužudžiau žmogų“. Teigia, kad dėl Jolantos nužudymo prisipažįsta, tačiau dėl to, kad buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, neprisimena, kas įvyko. Neneigia savo kaltės, kad ją nužudė, tačiau neigia dūrių kiekį, gali būti, kad perpjovė J. kaklą. Be to, nurodo, kad konfliktas su J. truko apie valandą. Prisimena, kad tą naktį kažkam skambino, tačiau nepamena, kam bei kokius žodžius sakė.
Nukentėjusioji J. F. parodė, kad J. K. yra jos vyresnioji dukra. Ji su D. A. buvo atvažiavę pas ją į Vokietiją, atrodė labai laimingi, kūrė ateities planus, dukra nėra sakiusi, kad jai kas nors blogai, ji džiaugėsi gyvenimu. Dėl dukros J. K. netekties ji patyrė materialinę ir moralinę žalą, todėl reiškia 518 942 Lt civilinį ieškinį ir prašo šią sumą priteisti.
Liudytoja V. B. parodė, kad J. K. , D. A. , V. K. labai gerai pažinojo, bendraudavo. Žino, kad D. A. vartodavo narkotines medžiagas, vienas įsijungdavo muziką ir šokdavo. Nurodo, kad J. K. pykdavo, nes A. A. vartojo narkotikus. Teigia, jog iki įvykio su D. A. bendravo telefonu, nes jis norėjo užeiti į svečius, tačiau D. A. pasakė, kad jų nėra namuose, jie svečiuose ir pasakė, jog susitiks kitą kartą.
L. V. Kiaupas parodė, kad su kaltinamuoju buvo draugai, dažnai lankydavosi bute duomenys neskelbtini. Nurodo, kad prieš įvykį bute buvo dieną prieš tai, dirbo kompiuteriu. Aiškina, jog kartais parūkydavo žolės. Prisimena, kad kitą dieną jam paskambino D. A. ir paprašė susitikti viešbutyje „Promenada“. D. pasakė, kad susipyko su J., nusprendė pabūti atskirai bei važiuoti į Londoną jai dovaną nupirkti, taip pat jį paprašė važiuoti kartu. Po keturių ar penkių dienų jie išvažiavo į Londoną. D. pasakė, kad kol kas nori vienas nuvažiuoti, apsižiūrėti, o kitą kartą jau kartu su J. važiuos. Aiškina, jog kaltinamojo rankos delnas buvo užklijuotas ir šis pasakė, kad paprasčiausiai įsipjovė, galėjo būti, kad pasakė, jog peiliu susižalojo ranką. Teigia, kad apie šį įvykį sužinojo praėjus mėnesiui laiko. P. D. , kas atsitiko, šis pasakė, kad kas atsitiko, nieko neprisimena, kad pabudo, rado negyvą Jolantą. D. A. sakė, kad bandė skambinti į greitąją med. pagalbą, bet telefonas buvo išsikrovęs ar neveikė, po to išėjo iš namų. Teigia, kad būnant Londone, D. A. skambino savo mamai, vieno skambučio metu išgirdo jo pasakytą frazę, kad ,,jei dar priminsite apie tą įvykį, daugiau nebeskambins“.
Liudytoja O. A. parodė, kad ji D. A. augina nuo trejų metų, sūnus augo sveikas, normaliai vystėsi, išskyrus tai, kad turėjo įgimtą širdies ydą. Mokėsi gerai, baigė vidurinę mokyklą, tačiau toliau mokytis neturėjo noro. Jai sūnus sakydavo , kad jie su J. K. labai gerai sutaria ir niekada nieko blogo apie ją nesakydavo. Nurodo, kad keletą kartų skambino D. A. , bet telefonas neatsakė. Žinojo, kad sūnus vartoja narkotikus.
Iš 2006-01-27 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad butas, duomenys neskelbtini, Klaipėdos m., yra antrame aukšte, buto durys neužrakintos. Apžiūrėjus buto duris iš lauko pusės jokių pažeidimų, pėdsakų neaptikta. Tarp kompiuterinės kėdės ir kėdės-taburetės dvi zomšinio audinio rudos spalvos šlepetės, viena nuo kitos 35 cm atstumu. Ant vienos šlepetės pado, ties kulnu, matosi rudos spalvos dėmės, panašios į kraują, Šlepetės įpakuotos į maišelį Nr. 9. Tarp šlepečių rudos spalvos dėmė, panaši į kraują. Nuo kiliminės dangos paimta aptiktos dėmės nuoplova, kuri įpakuota į voką Nr. 10. Prie lovos ant grindų 20 cm nuo lovos ir 50 cm nuo sienos (esančios prie vonios kambario) aptikta ir paimta juodos spalvos plastmasės nuolauža su plaukais, ji įpakuota į voką Nr. 14. Vonios kambario dešiniajame kampe (prie virtuvės sienos) stovi skalbimo mašina, ji aptaškyta raudonos spalvos skysčiu, panašiu į kraują, skystis apdžiūvęs. Ant skalbimo mašinos aptiktas rankos piršto pėdsakas, kuris perkopijuotas ant daktiloplokštelės Nr. 4 ir kitas nuo mašinos viršutinio krašto ir 20 cm nuo kairiojo krašto, kuris perkopijuotas ant daktiloplokštelės Nr. 5. Ant vonios kambario sienos ir ant užuolaidos matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Atitraukus užuolaidą, rastas moters lavonas, nustatyta, kad tai J. K. lavonas. Lavono kūnas uždengtas šviesiai žydros spalvos sportiniu kostiumu, kuris yra sumirkęs tamsiai rudos spalvos skysčiu ir jau sudžiūvęs. Velionės kūnas apvilktas baltos spalvos liemenėle, kurios kairioji petneša nutraukta-nupjauta ir rausvos spalvos kelnaitėmis. Ant dešinės kojos pėdos mėlynos spalvos puskojinė, kita puskojinė po dešiniosios rankos žastu. Lavonas pakaušiu remiasi į vonios galą, galva palinkusi link kairiojo peties, kairė ranka ištiesta šalia liemens, o dešiniosios rankos plaštaka ties gakta. Kojos per kelius sulenktos, pėdomis remiasi į vonios dugną. Iš po lavono, link vandens nubėgimo angos matosi iš po lavono nugaros nutekėjęs sukrešėjęs kraujas. Ant vonios dugno, ties lavono sėdmenimis juodos spalvos su metaline grandinėle vonios kamštis. Ant lavono kairio klubo matosi plaukų kuokštas, kuris paimtas ir įpakuotas į voką L. Apžiūrint velionės kūną, matosi kaktos, abiejų skruostų, kaklo abiejose pusėse, krūtinės ląstos priekinėje dalyje, ant kairio peties, abiejų žastų, abiejų dilbių daugybinės, įvairaus dydžio, einančios įvairiomis kryptimis durtinės-pjautinės žaizdos. Visos žaizdos daugiausia lygiais kraštais, paviršinės ir giluminės žaizdos. Pavienės žaizdos matosi ir pilve, ant abiejų kojų. Kai kurios žaizdos tiktai odos ir poodžio riebalinio sluoksnio gylyje. Pavienės žaizdos pastebimos ant nugaros, daugiau nugaros kairėje pusėje, liemens kairėje pusėje. Vietomis nuo kūno nusibraukė epidermis, ypač tose kūno vietose, kuriose kūnas lietėsi su vonios dugnu. Gelsvai rusvi, apdžiūvę rankų plaštakų, kairės pėdos pirštų galai, iš kaklo, kairiojo žasto žaizdų matosi sukrešėjusio kraujo nutekėjimo žymės link nugarinio kūno paviršiaus (t. 1, b. l. 9–29).
Specialisto išvadose Nr. M 139 /06 (03) konstatuota, kad atsižvelgiant į lavono pakitimus, į sąlygas, kuriose buvo mirusiosios kūnas, J. K. mirė maždaug prieš savaitę iki kūno aptikimo. J. K. mirė nuo daugybinių durtinių-pjautinių sužalojimų, išsivysčius ūmiam išoriniam bei vidiniam nukraujavimui ir abipusiam pneumohemotoraksui, tai nurodo: oras ir 500 ml kraujo dešinėje pleuros ertmėje, oras ir 300 ml kraujo kairėje pleuros ertmėje, vidaus organų bei audinių mažakraujystė ir kiti požymiai. Ištyrus mirusiosios kūną rasti 143 durtiniai-pjautiniai sužalojimai, tai yra: galvoje ir kakle – 69, krūtinės ląstoje ir pilve – 49, viršutinėse galūnėse – 22, kojose – 3. Nukentėjusiajai padaryta viena iš kaklo žaizdų, pažeidžiant kairiąją išorinę miego arteriją, ir septynios kiaurinės krūtinės ląstos žaizdos sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.12 punktas ir 6.6.9 punktas), kiti sužalojimai, vertinant atskirai, gyvam asmeniui sukeltų nežymų sveikatos sutrikdymą. J. K. mirė nuo daugybinių durtinių-pjautinių sužalojimų visumos. Didžiausią įtaką mirčiai turėjo kaklo žaizda ir miego arterijos nupjovimas bei kiaurinės krūtinės ląstos žaizdos pažeidžiant dešinįjį plautį. Sprendžiant iš žaizdų ilgio bei kitų savybių, tikėtina, kad visi durtiniai-pjautiniai sužalojimai padaryti tuo pačiu įrankiu. Mirusiosios kraujyje rasta 0,40 prom. etilo alkoholio, šlapime nerasta, tai rodo, kad J. K. netrukus prieš mirtį suvartojo nedidelį kiekį alkoholio (t. 1, 46–61).
Atlikus daktiloskopinį tyrimą nustatyta, kad ant buto durų vidinės pusės vienas piršto pėdsakas yra paliktas D. A. kairės rankos didžiuoju pirštu (t. 1, b. l. 87–90). Ant kompiuterio klaviatūros yra paliktas V. K. kairės rankos smiliumi, o ant skalbimo mašinos – dešinės rankos delnu (t. 1, b. 1. 96–98).
Specialisto išvadose Nr. S 136/07(01) konstatuota, kad tyrimui pateikti plaukai nuo kelnių, plastmasinės nuolaužos, plaukų kuokštas nuo J. K. lavono kūno priklauso J. K. ir plaukai yra nutraukti, pavartojant vidutinio stiprumo jėgą (t. 1, b. l. 72–73).
Specialisto išvadoje Nr. 11-723 (07) konstatuota, jog tikėtina, kad tirti pateikta plastikinė nuolauža yra peilio kriaunos dalis (t. 1, b. 1. 78–80).
Specialisto išvadoje Nr. 11-581(06) konstatuota, jog tikėtina, kad tiriamuosiuose garso įrašuose, prasidedančiame žodžiais ,,Kas jūs tokie?“ ir pasibaigiančiame ,,Gerai užmušiu aš ją“, prasidedančiame žodžiais ,,Kas, kas jūs tokie?“ ir pasibaigiančiame „Aš užmušiu ją iki galo, viskas, vsio – nebenoriu aš jos matyt“ ir prasidedančiame žodžiais ,,Kas ten per ketvertas, aš nesuprantu“ ir pasibaigiančiame ,,Aš nesupratau jūsų klausimo“, užfiksuotas asmens, kalbančio apie nužudymą, balsas yra balsas to paties vyro kaip ir pirmajame lyginamajame telefoninio pokalbio garso įraše, esančiame pateiktoje garso kasetėje MAXEL 90 UR (buvo lyginami garso – balso – įrašai, gauti iš UAB BITE LIETUVA, ir garsas – balsas, įrašytas klausantis D. A. pokalbių su jo motina O. A. (t. 2, b. l. 47–52).
Specialisto išvadoje Nr.G.235/09 03) nurodyta, kad D. A. dešinės plaštakos 1V–V pirštų vidurinių falangų delniniuose paviršiuose pastebėti randai buvusių žaizdų vietoje. Šie randai susiformavo užgijus pjautinėms žaizdoms, kurios buvo įgautos anksčiau nei prieš 1,5–2 metus. Pjautinės žaizdos, kurioms užgijus susidarė randai, įgautos paveikus pirštus aštriu pjaunančio tipo įrankiu (t. 3, b. l. 116–117).
Teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-5 nurodyta, jog objektyvių medicinos duomenų, kad D. A. inkriminuojamos veikos vykdymo metu sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu ar būtų laikino psichikos veikos sutrikimo būsenos, nėra, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. D. A. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, jam diagnozuojami psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelias narkotines medžiagas, jie netrukdo jam suprasti veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 3, b. l. 111–112).
Motyvuojamoji dalis
Taigi šie teisėtais būdais gauti duomenys patvirtina, jog kaltinamojo D. A. kaltė dėl J. K. tyčinio nužudymo yra įrodyta. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 2 d., 6 p., nes jis tyčia tarpusavio konflikto metu itin žiauriai nužudė J. K. . Pavartoto smurto pobūdis, suduotų smūgių lokalizacija, nusikaltimo įrankis rodo teisiamojo tyčios kryptingumą. Nustatyta, kad kaltinamasis prieš nukentėjusiąją smurtavo gana ilgą laiką ir intensyviai, nes smogdamas peiliu nukentėjusiajai padarė 143 (daugybinius) durtinius-pjautinius sužalojimus: galvoje ir kakle – 69, krūtinės ląstoje ir pilve – 49, viršutinėse galūnėse – 22, kojose – 3, taip pat jai padaryta viena iš kaklo žaizdų, pažeidžiant kairiąją išorinę miego arteriją, ir septynios kiaurinės krūtinės ląstos žaizdos, tai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Suduodamas daug smūgių peiliu į gyvybiškai svarbias žmogaus kūno vietas, D. A. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir suprato, kad tokie jo veiksmai neišvengiamai gali sukelti J. K. mirtį, todėl jis veikė tiesiogine tyčia. Nustatant kaltininko psichinį santykį su nužudymo būdu pažymėtina, kad D. A. suvokė, kad daro itin žiaurų nužudymą. Atsižvelgdama į suduotų smūgių skaičių, padarytų kūno sužalojimų pobūdį, smurto intensyvumą, nusikaltimui panaudotą įrankį ir kitas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad kaltinamasis D. A. suprato, jog gyvybės atėmimo metu jo veiksmai nukentėjusiajai buvo itin skausmingi ir sukėlė dideles fizines kančias, todėl suvokė, jog gyvybės atėmimas buvo daromas itin žiauriai.
Kaltinamasis teigia, kad negalėjęs nukentėjusiajai J. K. padaryti inkriminuotą dūrių kiekį, tačiau kolegija mano, kad būtent kaltinamasis J. K. peiliu dūrė 143 kartus, nes pats kaltinamasis teigia, jog minėtame bute jie buvo tik dviese, jokie kiti pašaliniai asmenys į butą užėję nebuvo. Be to, objektyviai nustatyta, jog visi rasti sužalojimas švieži, padaryti praėjus nedaug laiko prieš mirtį bei tikėtina, kad jie padaryti tuo pačiu įrankiu, be to, J. K. po sužalojimų padarymo galėjo išgyventi nuo kelių minučių iki valandos (t. 1, 50–11). Esant šioms aplinkybėms, versija, jog J. K. galėjo mirtinai sužaloti kitas asmuo, atmestina.
Kaltinamajame akte nurodyta, kad D. A. J. K. nužudė kankindamas ją. Šis kvalifikuojantis požymis kaltinamajam inkriminuotas nepagrįstai, nes šios aplinkybės nepatvirtina jokie šioje byloje faktiniai duomenys.
Tenkintinas pareikštas nukentėjusiosios civilinis ieškinys, nes dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų jai buvo padaryta turtinė žala (laidotuvių išlaidos, paminklo pastatymas ir kt.). N. J. F. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra realus bei pagrįstas byloje surinktais įrodymais, todėl priteistinas.
Neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar gyvybei (CK 6.250 str.). Įstatymas įpareigoja kiek įmanoma tiksliau ir teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia neturtinę žalą kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinama pinigais. Šio straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra (kasacinės nutartys Nr. 2K-25/2005, 2K–805/2007).
Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teismų praktikoje, tarp jų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, yra naudojami ir tokie neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektai, kaip šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai. Jie atspindi žalą padariusio asmens – valstybės – turtinę padėtį ir yra svarbūs teisingos kompensacijos parinkimo požiūriu.
Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusioji dėl savo dukros netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, sielvartą. Iš minėto nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais nusikalstamais D. A. veiksmais, kuriais buvo nužudyta jos dukra. Pažymėtina, kad kaltinamasis D. A. šį ieškinį pripažino, tačiau nekilnojamojo turto bei pajamų neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusioji teisėtai tikisi gauti, tačiau priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiosios lūkesčių. Esant aptartų aplinkybių visumai, nukentėjusiosios ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio (500000 Lt) vargu ar atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, be to, priteisus šią pinigų sumą bus nutolta nuo besiformuojančios teismų praktikos panašiose bylose. Esant nurodytoms aplinkybėms neturtinės žalos dydis nustatytinas 150000 Lt.
Iš kaltinamojo D. A. priteistinos proceso išlaidos (BPK 103 str.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra, sunkinanti – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų ir tai turėjo įtakos J. K. nužudymui.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį bei tyčinį pobūdį, padarytas labai sunkus nusikaltimas, kaltinamojo asmenybę – nusikalto pirmą kartą, duomenų, neigiamai jį charakterizuojančių, nėra. Nustačius atsakomybę sunkinančią bei nenustačius lengvinančių aplinkybių, jam skirtina LR BK 129 str. 2 d., 6 p. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII- 1968 redakcija) didesnė už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,
nusprendžia:
D. A. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII- 1968 redakcija) trylikai metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme bei suėmime nuo 2008-07-13 iki 2009-06-05.
Kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti.
Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-01 nutartimi D. A. paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį ,,Pegeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki civilinio ieškinio įvykdymo palikti.
Priteisti iš D. A. 150000 Lt neturtinės žalos ir 18942 Lt turtinės žalos J. F. atlyginti bei 1696,16 Lt proceso išlaidų.
Pinigus – 2400 Lt, esančius Klaipėdos m. VPK, paskirti civilinio ieškinio padengimui.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – sportinį kostiumą, grąžinti D. A. , plaukų kuokštą, plauką nuo kelnių, bilietą, nuopjovas, 2 poras šlepečių, plastmasės nuolaužą, marlinius tamponus, nagus, plaukų pavyzdžius, J. K. rūbus, kraujo ir plaukų lyginamuosius pavyzdžius – sunaikinti, daktiloplokšteles, kompiuterio atmintinę su standžiuoju disku, garso įrašą, DVD diską, diskelį su telefonų pokalbių išklotine – palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.