Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

A. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, jog jis, būdamas UAB „Artaksa“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi, 2010 m. gegužės 18-26 d. leido dirbti J. K. taksi vairuotoju, užtikrinęs jam darbo sąlygas ir priemones, bet nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui. Protokole nurodyta, jog tokiais savo veiksmais A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 99 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodo, jog pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnyje, gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 241).

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad byloje kilusios abejonės būtų pašalintos, o byla būtų išspręsta teisingai.

Teisėjų kolegija nustatė, jog nei J. K., nei A. B. neginčija, kad J. K. operatyvinio patikrinimo laikotarpiu keletą dienų dirbo taksi automobiliu „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas kelių transporto veiklos licencijos kortelę Nr. 027200, Bendrovės patvirtintus keleivių vežimo tarifus su J. K. nuotrauka, patvirtintus Bendrovės direktoriaus parašu ir antspaudu (b. l. 10-11, 26, 28, 78-79). Byloje taip pat nustatyta, jog J. K. taksi automobiliu dirbo Bendrovės naudai, išrašė taksi kelionės kvitą, nurodydamas vežėjo pavadinimą (b. l. 10-12). Byloje nėra sutariama dėl subjektyviųjų nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties požymių, t. y. Bendrovės direktoriaus kaltės. Bendrovės direktorius A. B. nurodė, jog 2010 m. gegužės 16 d. – 2010 m. gegužės 26 d. buvo išvykęs į Lenkiją, Augustavą (b. l. 79), todėl negalėjo žinoti, jog J. K. dirba taksi automobilio vairuotoju, nesudaręs darbo sutarties (darbo sutartis su J. K. nutraukta 2010 m. gegužės 1 d.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog A. B. nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginį, kad 2010 m. gegužės 16 d. – 2010 m. gegužės 26 d. buvo išvykęs iš Lietuvos, todėl šią aplinkybę vertina kaip A. B. bandymą išvengti administracinės atsakomybės. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010 m. gegužės 25 d. A. B. pasirašė, jog susipažino su VMI operatyvaus patikrinimo pavedimu (b. l. 62), o 2010 m. gegužės 26 d. 10 val. 30 min. atvyko į Bendrovę (b. l. 46) ir pateikė paaiškinimą (b. l. 11). Iš byloje VMI pareigūnų pateiktos operatyvaus patikrinimo pažymos taip pat nustatyta, jog 2010 m. gegužės 25-26 d. J. K. dirbo taksi automobiliu. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, liudytojų J. K. ir S. L. parodymai apie tai, jog J. K. dirbant taksi automobiliu, A. B. buvo išvykęs (b. l. 78, 83), vertintini kritiškai, kadangi liudytojai bylos nagrinėjimo metu buvo Bendrovės darbuotojai ir todėl buvo priklausomi nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei suinteresuoti bylos baigtimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog Bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo. Bendrovės direktoriaus veiksmai, kai atleistam iš darbo J. K. nebuvo anuliuota licencijos kortelė (b. l. 5), teisėjų kolegijos vertintina kaip neatitinkanti pakankamo atidumo ir rūpestingumo standartų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis nagrinėjamoje byloje įrodyta.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nesiėmė priemonių esantiems prieštaravimams tarp įrodymų pašalinti, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluota praktika sprendžiant panašias bylas, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.