- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-15
- Bylos Nr.
- 2A-80-555/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- J. E. A.
- Atsakovas
- R. A. P.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritoriniam padaliniui, Kauno miesto savivaldybei, VĮ Registrų centro
- Advokatai
- Sigrida Eglė Šalūgaitė, Virginija Ina Bedarfienė
- Kategorijos
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Jolitos Cirulienės.
sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovei J. E. A., jos atstovei advokatei Virginijai Inai Bedarfienei, atsakovės R. A. P. atstovei advokatei Sigridai Eglei Šalūgaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnarinėjusi atsakovės R. A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. E. A. patikslintą ieškinį atsakovei R. A. P., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritoriniam padaliniui, Kauno miesto savivaldybei ir VĮ Registrų centro Kauno filialui dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teisės atlikti veiksmus be atsakovės sutikimo pripažinimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašė:
1. iš 2000 kv.m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , Kaune atidalinti du žemės sklypus pagal 2002-04-09 Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 320 patvirtintą detalųjį planą ir pateiktus atidalijimo projektus :
-1253 kv.m. žemės sklypą priklausantį J. E. A., adresu (duomenys neskelbtini) , pagal 2002-04-21 Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus patvirtintą planą, -747 kv.m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pagal 2002-01-31 Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus patvirtintą planą, pagal kurį sklypo dalis A/182 kv.m. priklauso J.E. A., sklypo dalis B/565 kv.m. priklauso R.A. P.;
2. pripažinti ieškovei teisę be atsakovės Ritos A. P. sutikimo įregistruoti VĮ Registrų Centras Kauno filiale atidalintus 1253 kv. m ploto žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, ir 747 kv.m. ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) , Kaune,
3. pripažinti ieškovei teisę be atsakovės R.A. P. sutikimo išpirkti 196 kv.m. žemės sklypą, jį prijungti prie ieškovės 1253 kv.m. ploto žemės sklypo ir 1449 kv.m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune, įregistruoti VĮ Registrų Centras Kauno filiale pagal 2002-04-25 Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus patvirtintą planą;
4. ieškovei iš atsakovės R.A. P. priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė paaiškino, kad Kauno m. savivaldybės Valdybos 2001-10-09 sprendimu Nr. 1366 buvo patvirtintas ginčo sklypo detalusis planas. Vėliau paaiškėjo, kad yra padaryta klaida, nebuvo išskirtas prijungtinos 196 kv.m. ploto žemės kiekis, todėl minėtas savivaldybės sprendimas pakoreguotas Kauno m. savivaldybės Valdybos 2002-04-09 sprendimu Nr. 320. Šiame sprendime nurodyta, kad Valdyba nusprendžia iš dalies pakeisti Kauno m. Valdybos 2001-10-09 sprendimą Nr. 1366 ir jo 1 ir 3.1 p., išdėstant minėtus punktus, jog 1 p. nurodytą patvirtinti detalųjį planą, pagal kurį 2000 kv.m. ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) , Kaune, padalijamas į 747 kv.m. ploto sklypą, kuris yra bendro naudojimo, ir į 1253 kv.m. ploto sklypą, prie jo papildomai prijungiant 196 kv.m. ploto žemės sklypą. Prijungus valstybinės žemės 196 kv. m. ploto žemės sklypą, naujai suformuoto sklypo plotas yra 1449 kv.m. Viešojo administravimo subjekto reikiami sprendimai yra priimti, jie yra galiojantys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo revizuoti dviejuose šio teismo procesiniuose sprendimuose. Teismas nurodė, kad atsakovės interesai niekur nebuvo pažeisti. Iš esmės matyti, kad atsakovės R.A. P. sutikimas tvirtinant detalųjį planą bei jo sprendinius, buvo duotas. Atidalijant 747 kv.m. ploto sklypą atsakovės sutikimas taip pat buvo duotas. Reikalavimas dėl galimybės prašomus veiksmus atlikti be atsakovės sutikimo ieškovei yra būtinas, kadangi visur reikalingas atsakovės R.A. P. notarinės formos sutikimas. Naudojimosi tvarka nekilnojamuoju daiktu tarp bendraturčių buvo nustatyta 1980 m., ieškovės dalis 747 kv.m. ploto žemės sklypo bendrojoje nuosavybėje po atidalijimo nepadidėja. Pagal Vyriausybės nutarimus faktiškai naudojamas žemės sklypas gali būti parduodamas tam asmeniui, su kurio sklypu ribojasi, o jo plotas negali būti didesnis nei 4 kv.m. Prijungtinas žemės sklypas ribojasi būtent su ieškovės naudojamu žemės sklypu.
Kauno miesto apylinkės 2011 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės kilęs ginčas dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei dėl valstybinės žemės 196 kv.m. prijungimo, todėl sprendė, kad šioje byloje reikšmingos yra ginčo nekilnojamojo turto nuosavybės teisės įgijimo aplinkybės. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad prašomas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jai suformuotas 1449 kv.m. ploto sklypas susideda iš 1253 kv.m. ploto ir 196 kv.m. ploto žemės sklypų, kuriais naudojasi ji pati, ankščiau naudojosi jos tėvai, dar ankščiau E. ir S. D., kuriems 7160 kv.m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini) , Kaune, iki 1940 m. priklausė neterminuotos nuomos - činčo teise, visą namų valdą po E. D. mirties paveldėjo ieškovės mama V. A., o po jos mirties – ieškovė J.E. A., vėliau žemės sklypas buvo sumažintas iki 2000 kv.m., kadangi tokia norma buvo nustatyta namų valdai Kauno mieste, tačiau, nežiūrint to, ieškovės šeima visą laiką naudojasi 196 kv.m. papildomu žemės sklypu. Teismas nurodė, kad ieškovė J.E. A., taip pat UAB „(duomenys neskelbtini) “ bei atsakovė R.A. P., kaip planavimo organizatoriai, Kauno miesto Urbanistikos ir architektūros skyriui pateikė prašymą pateikti išvadą dėl numatomo rengti detaliojo plano proceso keičiant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , Kaune, ribas, planavimo tikslas – numatoma atidalyti žemės sklypą „A“ dalyje naujo gyvenamojo namo statybai, kuris parengė numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo išvadą, su ja sutiko visi planavimo organizatoriai, išdavė sąlygas detaliojo plano - žemės sklypo padalijimui į du atskirus sklypus (duomenys neskelbtini) – rengti. Parengto dalintino sklypo detaliojo plano eksplikacijoje (b.l. 12, 13, 14, 1 t.) savo parašais, kad su detaliuoju planu sutinka, patvirtino ieškovė J.E. A., atsakovė R.A. P., UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovai, Kauno Dailės gimnazijos atstovė bei A. M. vardu – Eglė – A. M., detalusis planas taip pat suderintas su reikiamomis institucijomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad 2001 m. gruodžio 10 d. buvo parengti du sklypo atidalijimo planai, kurie 2002 m. buvo suderinti su Kauno miesto Žemėtvarkos skyrium. Pagal planus bendras 2000 kv.m sklypas atidalintas į 1253 kv.m žemės sklypą (b.l. 14), kurio adresas (duomenys neskelbtini) ir 747 kv.m. žemės sklypą (b.l. 13), kurio adresas (duomenys neskelbtini) . Plane (b.l. 14) nurodytas sklypo plotas 1449 kv.m. susideda iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios 1253 kv.m. žemės ir 196 kv.m. ieškovės naudojamos žemės. Ieškovės pateiktame detaliajame plane ieškovei tenkanti sklypo dalis pažymėta šifru 1/1449, kartu su naudojamais 196 kv.m. žemės, kuria ieškovės šeima visą laiką naudojasi. Taip pat parengtame plane (b.1.13) yra aiškiai nurodytos ieškovei ir atsakovei priklausančios sklypo 747 m dalys: ieškovei-182 kv.m., atsakovei 565 kv.m . Planas yra ieškovės ir atsakovės pasirašytas ir 2002 01 31 patvirtintas Kauno m. žemėtvarkos skyriaus vedėjo. Teismo vertinimu, kadangi atsakovės naudojamas sklypas niekur nesiriboja su 196 kv.m. valstybinės žemės dalimi, todėl jai negalėtų būti priskirtas, be to, yra galiojantis, nenuginčytas 2002-04-09 Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimas Nr.320, kuriuo buvo nuspręsta ieškovei parduoti 196 kv.m. žemės sklypą ir jį prijungti prie ieškovės naudojamo 1253 kv.m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) .
Teismas, įvertinęs ieškovės, atsakovų, trečiųjų asmenų bei įgaliotų atstovų duotus paaiškinimus, byloje surinktus rašytinius įrodymus, apžiūrėtas prijungtas civilines bylas Nr. 2-1697-435/2007 ir Nr. 2-95-657/2009, atsižvelgdamas į ieškovei ir atsakovei priklausančias gyvenamojo namo, esančio Kauko al. 7, Kaune dalis, atsižvelgdamas į bendraturčiams tenkančios žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje, faktinį ieškovės ir atsakovės naudojimąsi žeme, statinių išdėstymu sklype, darė išvadą, kad ieškovės reikalavimas atidalinti du žemės sklypus pagal 2002 04 09 Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 320 patvirtintą detalųjį planą ir pateiktus atidalijimo projektus, nepažeis atsakovės bei trečiųjų asmenų teisių ir interesų, todėl ieškovės reikalavimą tenkintino kaip pagrįstą ir įrodytą. Taip pat nurodė, kad atsakovė R. A. P., būdama planavimo organizatorė, dalyvavo detaliojo planavimo procese ir pareiškė savo valią tiek dėl planavimo proceso ir procedūros, tiek dėl detaliojo plano sprendinių, pagal kuriuos 196 kv. m valstybinės žemės (atskiri 100 kv. m ir 96 kv. m plotai), besiribojančios su trečiajam asmeniui J. E. A. formuojamu nauju žemės sklypu, bus prijungta prie šio sklypo, ir tokį savo sutikimą R. A. P., taip pat valstybinių institucijų atstovai ir kiti asmenys išreiškė pasirašydami detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje. Teismas sprendė, jog nurodytais veiksmais atsakovė savo valia atsisakė teisės įsigyti dalį valstybinės žemės ir šią teisę perleido J. E. A., be to teismo vertinimu, šias faktines aplinkybes konstatavo 2010 08 09 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 3K-3-290/2010 (prijungtoje civ. byloje Nr. 2-95-657-2009). Teismas pažymėjo, kad atsakovė R. E. P. teismui nepateikė kito atidalijimo projekto, nereiškė priešieškinio, be to, atsakovės pareikšti argumentai nėra įrodyti, svarūs ir reikšmingi. Teismas sprendė, kad 2000 kv.m. žemės sklypą atidalinus į du 1253 kv. m. ir 747 kv. m žemės sklypus, pagal parengtus projektus, atsižvelgiant į nustatytą naudojimosi tvarką, bendraturčiams tenkančias nuosavybės teise sklypo dalis, atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenkančioje sklypo dalyje jokių atsakovės statinių nėra, o atidalintame sklype ieškovė ketina statyti vieno aukšto su mansarda gyvenamąjį namą, ieškovės ieškinį tenkino pilnai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė R. A. P. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės patikslintą ieškinį atmesti. Mano, kad teismas grubiai pažeidė materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisminės praktikos. Nurodo, kad atsižvelgiant į Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, norint padalinti ieškovei J. E. A. ir R. A. P. bendrosios nuosavybės teise priklausantį 2000 kv.m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune, buvo būtina atlikti šio 2000 kv.m. žemės sklypo detalųjį planavimą, atitinkamai padalinant sklypą į du sklypus: 1253 kv.m. ploto ir 747 kv.m. ploto. Kadangi nėra padarytas ir byloje nepateiktas 2000 kv.m. ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, detalusis planas, todėl ieškovė J. E. A. prašė padalinti 2000 kv.m. žemės sklypą, kuris yra bendra dalinė ieškovės ir atsakovės nuosavybė, pagal 2002-04-21 Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus patvirtintą planą bei pagal 2002-01-31 Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus patvirtintą planą, kuriais teismas tenkindamas patikslintą ieškinį ir rėmėsi. Apeliantės nuomone, nei ieškovė, nei teismas negalėjo padalinti 2000 kv.m. žemės sklypo pagal 2002-04-09 Kauno miesto savivaldybės Valdybos sprendimu Nr. 320 patvirtintą detalųjį planą, nes šiuo planu yra suplanuotas 2196 kv.m. ploto žemės sklypas, be to, šiame detaliajame plane nėra 1253 kv.m. žemės sklypo, kurį prašė atidalinti ieškovė iš 2000 kv.m. žemės sklypo. Nurodo, kad teismo sprendimo motyvai, kad detalusis planas ir 2002-04-09 Kauno miesto savivaldybės Valdybos sprendimas Nr. 320, kuriuo šis detalusis planas patvirtintas, yra galiojantys, o įsiteisėję Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesiniai sprendimai turi privalomą galią, neišsprendžia šios bylos teisinių problemų, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas klausimą dėl detaliojo plano ir 2002-04-09 Kauno miesto savivaldybės Valdybos sprendimo Nr. 320 galiojimo, nesprendė klausimo ar pagal šį detalųjį planą įmanomas toks atidalinimas iš bendro turto, kaip prašo ieškovė J. E. A. patikslintu ieškiniu. Kadangi pagal detalųjį planą toks atidalinimo variantas yra neįmanomas, todėl ieškovė ir prašė vadovautis 2002-04-21 ir 2002-01-31 Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus patvirtintais planais. Apeliantė pažymi, kad teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą pripažinti jai teisę be atsakovės R. A. P. sutikimo įregistruoti VĮ Registrų centras Kauno filiale atidalintus 1253 kv.m. ploto žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, ir 747 kv.m. ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) , Kaune, ieškovė nepateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. 1901/0154:5) padalinimo, kaip to reikalauja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 84¹.1.1 punktas, ir tokio dokumento teismo sprendimas atstoti negali, be to, adresas Kauno miestas, (duomenys neskelbtini) adresų registre yra neįregistruotas. Nurodo, kad ši teismo sprendimo dalis yra neįvykdoma, ką parengiamojo teismo posėdžio metu pripažino ir trečiojo asmens VĮ Registrų centras Kauno filialo atstovė, nurodydama, kad net ir esant teigiamam J. E. A. teismo sprendimui, VĮ Registrų centras Kauno filialas negalės atlikti veiksmų, kurių siekia ieškovė, nes Teritorinis registratorius šiais klausimais jau yra priėmęs sprendimus, kurie yra nepanaikinti ir galiojantys. Apeliantės nuomone, teismas, pripažindamas ieškovei J. E. A. teisę be atsakovės R. A. P. sutikimo išpirkti 196 kv.m. žemės sklypą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisminės praktikos bei pažeidė atsakovės R. A. P. teises. Pažymi, kad šiuo metu 2000 kv.m. žemės sklypas yra nepadalintas, yra registruotas VĮ Registrų centras kaip vienas nekilnojamojo turto objektas ir priklauso ieškovei ir atsakovei bendrosios nuosavybės teise, todėl abi bendraturtės turi teisę įsigyti laisvą valstybinę žemę, kuri ribojasi su jų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, o viena ieškovė turėtų tokią teisę tik tokiu atveju, jei bendras sklypas jau būtų padalintas ir būtų išnykusi bendroji nuosavybė, o laisvas valstybinės žemės sklypas ribotųsi tik su ieškovės asmeninės nuosavybės teise valdomu žemės sklypu. Nurodo, kad sklypas yra ne tik ieškovės, bet ir atsakovės ir įregistruotas kaip jų bendroji dalinė nuosavybė, todėl ir atsakovė turi teisę pirkti laisvą valstybinės žemės 196 kv.m. ploto žemės sklypą, o padidėjus bendrosios nuosavybės objektui, jį išplanuoti, atsižvelgiant į abiejų bendraturčių interesus. Be to, kadangi atsakovė R. A. P. yra įgijusi teisę pirkti 196 kv.m. ploto laisvą valstybinę žemę 1999-06-02 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 692 pagrindu (Nutarimo 2.15 punktas) ir pateikusi prašymą Nacionalinei žemės tarnybai, tai atėmimas šios teisės teismo sprendimu yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantės nuomone, neteisėto teismo sprendimo priėmimą sąlygojo ir ta aplinkybė, kad teismas atmetė atsakovės prašymą dėl teismo Teritorijų planavimo ekspertizės paskyrimo šioje byloje. Nurodo, kad atsisakydamas skirti ekspertizę, teismas pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą bei apribojo atsakovės R. A. P. teisę įrodinėti savo atsikirtimus, remiantis eksperto išvada.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą ieškovė Jolanta E. A. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Tarp ieškovės ir atsakovės kilęs ginčas dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei dėl valstybinės žemės 196 kv.m. prijungimo.
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakove yra namų valdos (duomenys neskelbtini) bendraturtės, ieškovei priklauso 3/5 dalys, o atsakovei R. A. P. 2/5 dalys namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) . Žemės sklype esantis garažas nuosavybės teise priklauso vienai ieškovei (b.l. 19-20, 33-34, 1 t.). Byloje nėra ginčo dėl naudojimosi namų valdoje esančiais pastatais tvarkos. Ieškovė ir atsakovė taip pat yra 0,20 ha ploto žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, bendraturtės: ieškovei nuosavybės teise priklauso 1435/2000 dalys šio sklypo, atsakovei – 565/2000 dalys (b.l. 21, 22-23, 34-35, 1 t., b.l. 17, 2 t.). Kauno miesto savivaldybės valdyba 2001 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 1366 ir vėliau šį iš dalies pakeitusiu 2002 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 320 patvirtino žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) , detalųjį planą, taip pat nutarė padalyti šį sklypą į du atskirus sklypus ((duomenys neskelbtini) 7 ir (duomenys neskelbtini) 7A) bei pasiūlyti Kauno apskrities viršininkui parduoti 196 kv. m valstybinės žemės sklypą ir prijungti šį prie žemės sklypo adresu: (duomenys neskelbtini) 7A, Kaunas.
Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad norint padalinti ieškovei J. E. A. ir atsakovei R. A. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 2000 kv.m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune, būtina atlikti šio sklypo detalųjį planavimą, atitinkamai padalinant sklypą į du sklypus: 1253 kv.m. ploto ir 747 kv.m. ploto, o kol tokio detaliojo plano nėra, žemės sklypo atidalijimas negalimas. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Vienas iš teritorijų planavimo tikslų – nustatyti žemės sklypo bendraturčių teisių įgyvendinimą taip, kad būtų suderinti jų interesai dėl žemės sklypo naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygų (Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnis). Pagal šį įstatymą detalusis planavimas yra būdas sutvarkyti žemės sklypą taip, kad bendraturčiai turėtų galimybę suformuotame žemės sklype statyti atskirus gyvenamuosius namus, taip pat taip, kad prie žemės sklypo būtų prijungta valstybinė žemė, kurioje dėl jos mažo ploto negalima suformuoti naujo (naujų) žemės sklypo (sklypų) ir kt. Taigi detaliojo plano esmė yra ta, kad jis rengiamas konkrečiam žemės sklypui, nustatant sąlygas, pagal kurias šis sklypas gali būti naudojamas, nepriklausomai nuo to, kam jis nuosavybės teise priklauso planavimo metu ar priklausys ateityje. LR teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kada turi būti rengiami detalieji planai. Ginčo atveju detalusis planas buvo parengtas ir patvirtintas Kauno miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 1366 „Dėl žemės sklypų Savanorių pr. 266, (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų" (sprendimas iš dalies pakeistas Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 320). Šio teritorijų planavimo dokumento teisėtumas buvo ginčijamas prijungtose civilinėse bylose (Kauno m. apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1697-435/2007 ir Nr. 2-95-657/2009), įsiteisėjusiais teismų sprendimais jis nėra panaikintas, taigi yra teisėtas, galiojantis ir privalomas (CPK 18 straipsnis). Šiuo detaliuoju planu padalintas žemės sklypas į dvi dalis ir prie atidalinto žemės sklypo prijungtas naudojamas 196 kv.m. valstybinės žemės plotas. Teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra draudžiama nustatyti kelis detaliojo planavimo tikslus, todėl atlikus 2000 kv.m. privataus žemės sklypo ir 196 kv.m. valstybinės žemės teritorijos planavimą kartu, detaliuoju planu numatyti planavimo tikslai buvo įgyvendinti: žemės sklypas padalintas, apeliantės nurodyto 1253 kv.m žemės sklypo ribos yra aiškiai nustatytos ir pažymėtos, ir nors konkretus atidalinto žemės sklypo plotas nėra įvardintas, jis gali būti išskaičiuojamas pagal kitus detaliojo plano sprendinius. Detaliojo plano brėžinyje yra nurodyti prie atidalintos žemės sklypo dalies prijungiamų valstybinės žemės sklypų dydžiai (106 kv.m. ir 90 kv.m.), bendras naujai suformuoto žemės sklypo plotas nurodytas 1449 kv.m, taigi, atidalintos žemės sklypo dalies dydis yra - 1253 kv.m. (b.l. 12, 13, 14, 1 t.). Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti su Žemėtvarkos skyriumi suderinti žemės sklypų planai, parengti atlikus kadastrinius matavimus pagal patvirtintą detalųjį planą. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų LR žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 11 punkte numatyta, jog kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Todėl atmestinu laikytinas apeliacinio skundo teiginys, jog ieškovė savo reikalavimų negalėjo grįsti Žemėtvarkos skyriaus suderintais planais.
Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šio straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio kaip savininko teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Atidalijus pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie (jeigu daugiau bendraturčių nebeliko) valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama savarankiškai, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa tik jam priklausančios turto dalies (daikto) savininku bei turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti turtu savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Apeliantė nurodo, kad skundžiamu teismo sprendimu nebuvo pasiekta CK 4.80 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, kuris pasiekiamas tuomet, kai atidalijimu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybės su kitais bendraturčiais, kadangi bendroji dalinė nuosavybė tarp ieškovės ir apeliantės nepasibaigė, jos abi liko 747 kv.m. žemės sklypo dalies bendrasavininkėmis. Teisėjų kolegijos nuomone, šis skundo argumentas nesudaro pagrindo apylinkės teismo sprendimą pripažinti nepagrįstu. Absoliučiu atidalijimu (padalijimu) teisinis santykis kvalifikuojamas tuo atveju, kai iš bendrosios nuosavybės teisinių santykių pasitraukia visi bendraturčiai, t. y. ne tik sumažėja bendraturčių skaičius, bet ir apskritai pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė, nes daiktas (daiktai) tampa asmeninės nuosavybės teisės objektu. Atskyrus vieno bendraturčio dalį, sumažėja bendraturčių skaičius, tačiau daiktas išlieka bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, kiti bendraturčiai tarp savęs lieka neatidalyti. Šis atidalijimas vadinamas santykiniu atidalijimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario mėn. 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga, Teismų praktika 32). Iš detaliojo plano sprendinių matyti, kad žemės sklypo 747 kv.m. dalyje ieškovei tenka 182 kv.m., o apeliantei - 565 kv.m (b.l.12, t.1). Atsižvelgiant į tai, kad 747 kv.m žemės sklypo dalyje stovi abiems bendraturtėms priklausantis gyvenamasis namas, todėl ieškovei reikalinga tam tikra sklypo dalis jai priklausančio gyvenamojo namo dalies eksploatavimui. Įvertinus šias aplinkybes, kolegija sprendžia, kad toks atidalijimo būdas neprieštarauja CK 4.80 straipsnyje įtvirtinto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto tikslams, todėl skundo argumentas, kad padalinus du sklypus nepasiektas tikslas valdyti juos asmeninės nuosavybės teisėmis, atmestinas kaip nepagrįstas.
Apeliantė nurodo, kad jos teisės yra pažeistos dėl to, kad teismo sprendimu ieškovei pripažinta teisė be apeliantės sutikimo išpirkti 196 kv.m valstybinės žemės sklypą. Apeliantės nuomone, tokią galimybę ieškovė turėtų tik tada, jei žemės sklypas būtų padalintas ir būtų išnykusi bendroji nuosavybė, o laisvas valstybinės žemės sklypas ribotųsi tik su ieškovės asmeninės nuosavybės teise valdomu žemės sklypu. Šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, neturintys reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Nustatyta, kad
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartimi užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2008 (Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1697-435/2007) apeliantė R. A. P. ginčijo teritorijų detaliojo planavimo proceso metu priimtus administracinius aktus – Kauno miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 1366 ir 2002 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 320. Šiuos administracinius aktus apeliantė ginčijo ir kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi užbaigtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-290/2010 (Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-95-657/2009), papildomai pareikšdama reikalavimą pripažinti negaliojančiu jos sutikimą, išreikštą detaliojo planavimo brėžinyje, patvirtintame ginčijamu 2001 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 1366. Šių bylų teisminio nagrinėjimo objektu buvo detaliojo planavimo procedūros, kuriomis siekiama padalyti ieškovės ir atsakovės bendrosios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą į du savarankiškus nuosavybės teisių objektus, prie vieno iš jų prijungiant dvi dalis parduodamos valstybinės žemės. Minėtomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis yra konstatuota, kad atliekant šias detaliojo planavimo procedūras R. A. P. sutiko su detaliojo plano sprendiniais, pasirašydama detaliojo plano brėžinyje. Detaliojo planavimo procedūrų teisėtumas buvo patikrintas jau išnagrinėtoje byloje dėl administracinių aktų panaikinimo, apeliantės sutikimas aptartas ir teismų procesiniuose sprendimuose jau išnagrinėtose bylose. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Teismo sprendimo įsiteisėjimas sukelia svarbių teisinių padarinių, nes jam įsiteisėjus šalių ginčijami teisiniai santykiai tampa neginčijami, įgyja res judicata galią ir yra šalims privalomi; šalys ir kiti byloje dalyvavę asmenys nebegali ginčyti teismo sprendimu (nutartimi) nustatytų faktų ir teisinių santykių arba bandyti juos kitaip nustatinėti kitose bylose. Aukščiau nurodytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė materialinės teisės normas, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Netenkinus apeliacinio skundo, iš apeliantės priteistinos ieškovei bylinėjimosi išlaidos – 1500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l.92, 122, t.3), ir valstybei 10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 96 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės R. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , Kaunas, ieškovei J. E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , Kaunas, 1500,00 Lt atstovavimo išlaidų, ir valstybei 10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630 „Swedbank“, AB.