Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo teisėjas Jurgis Kiškis, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, nukentėjusiajai V. B., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis nebaigtą vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. J., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, nuo 2008 m. gegužės 4 d., tiksli valanda ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, iki 2008 m. gegužės 5 d. 19 val., kartotinai smurtaudamas, sunkiai sužalojo savo mažametį, esantį bejėgiškoje būklėje dėl kūdikystės, vaiką D. J., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam tyčia rankomis suspaudė abu šonus, smarkiai ne vieną kartą purtė apglėbęs bei suspaudęs krūtinę ir rankas, paėmęs už kairės rankos ir kairės šlaunies jėga numetė kairiuoju šonu ant plokštumos, kuo padarė poodines kraujosruvas galvos ir veido kairėje pusėje, kairėje krūtinės pusėje ir kairės alkūnės srityse, kairės pusės 4-7 šonkaulių, kairiojo žastikaulio ir kairio šlaunikaulio lūžius, kraujo išsiliejimą kaktinėse skiltyse ir po kietuoju dangalu tarppusrutuliniame plyšyje, galvos smegenų vidutinio sunkumo sukrėtimą, kraujosruvas kairės akies tinklainėje - kūno sužalojimų kompleksą, atitinkantį sukrėsto ir numesto vaiko sindromą su skeleto kaulų lūžiais ir galvos smegenų pažeidimu ir tuo padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, realiai gresiantį vaiko gyvybei, nes tai pareikalavo gydymo reanimacijos skyriuje, taikant dirbtinę plaučių ventiliaciją. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis padarė Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p. numatytą nusikaltimą.

Kaltinamasis R. J. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykio metu jis kartu su V. B. gyveno nuomojamame bute (duomenys neskelbtini) . 2008 m. gegužės 5 d., apie 9.00 val., žmona nuėjo maudytis, o sūnus tuo metu dar miegojo. Kai pabudo ėmė verkti. Jis paėmė jį ant rankų, supo, kad neverktų. Net nežinojo ką daryti, kad vaikas nusiramintų. Bėgo atnešti jam vandens, vaiką pasodino ant sofos, bet jis nukrito ir vėl pradėjo verkti. Tada labai susinervinęs vaiką stipriai suspaudė ir papurtė, tačiau jokių smūgių jam nesudavė. Po to vaiką dar supo, o kai aprimo, paguldė jį į lovytę. Paaiškinti, kodėl lūžusi vaiko kojytė, jis negali. Prisipažįsta, jog anksčiau irgi buvo sūnų papurtęs tame pačiame bute. D. buvo pakankamai ramus vaikas, verkdavo dėl pilvo skausmo, dažniausiai jį ramindavo mama. Tokių baisių pasekmių jis nenorėjo, visa tai atsitiko dėl emocijų protrūkio, pačiam to nepajutus ir nesusivaldžius. Labai gailisi dėl to ką padarė. Sutinka su 5710,90 Lt dydžio civiliniu ieškiniu turtinei (dėl vaiko gydymo) bei 10000 Lt civiliniu ieškiniu neturtinei žalai atlyginti.

Be dalinio paties kaltinamojo R. J. prisipažinimo ir paaiškinimų, jo kaltė, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais bei kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusioji V. B. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnaus D., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. Ji patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, kad įvykio metu kartu su kaltinamuoju gyveno (duomenys neskelbtini), nuomojamame bute. 2008 m. gegužės 5 d., vakare, apie 19 val., jai nuėjus maudytis, sūnus miegojo lovytėje. Vonioje ji užtruko apie 1 valandą. Ji neprisimena, ar jai maždaug po valandos grįžus iš vonios, sūnus buvo R. ant rankų. Jai atrodo, kad vaikas tuo metu dar neverkė. Vėliau kaltinamajam sunkiai sekėsi nuraminti vaiką, todėl jis papurtė jį už pažastų, suspaudė kojytes ir prispaudė jas prie pilvuko, rankytes prispaudė prie šonų. Ji nematė, kad sūnui būtų suduoti smūgiai. Kaltinamasis jai D. iš pradžių neatidavė, nors jis klykė. Ji nematė, kad vaikas būtų buvęs pasodintas ant sofos ir nuo jos nukristų. Kaltinamasis R. J. jos prašė visiems sakyti, kad vaikas nukrito nuo sofos. Sūnui esant reanimacijoje, kaltinamasis jo nelankė. Įvykio dieną R. J. buvo blaivus. Kai jis pirmą kartą purtė vaiką, matė jos sesuo V.. Šiuo metu vaikas yra gydomas - jo kojytė kreivai suaugusi, jis sunkiai kvėpuoja. Su kaltinamuoju daugiau nieko bendro nebus. Ji nori, kad jis atsisakytų vaiko bei prašo priteisti 10000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje (1 t., b.l. 20- 21, 22- 23) metu, kuomet parodė, kaip R. J. stipriai papurtė D., kaip, laikydamas jį abiem rankom už pažastų, stipriai spaudė rankomis abi kūdikio rankas ir kojas.

Liudytoja A. B. parodė, kad nukentėjusiosios V. B. sūnaus D. apžiūros metu ant jo krūtinės ir galvos pamatė mėlynes. Vaiko ji daugiau neapžiūrėjo, nes jis tik kvėpavo ir leido garsus, registratorė skubiai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nes vaikas buvo komoje. Vaiko mama tylėjo, ji pati jos neklausinėjo, kas nutiko. Anksčiau tą vaiką buvo mačiusi keletą kartų, bet jokių sužalojimų nepastebėjo.

Liudytoja N. M. parodė, kad ji kaimynystėje su kaltinamuoju ir nukentėjusiąja gyveno apie dvi savaites. Per sieną girdėjo, kaip naktimis R. J. V. sakydavo, kad ji nuramintų verkiantį sūnų, kad darytų ką nors, nes jis vaiką mes į sieną arba trenks po lova. Vėliau sutikusi V. sužinojo, jog vaikui reikalinga operacija, nes jis apatiškas, į nieką nereaguoja. Dėl ko taip yra, nukentėjusioji jai neaiškino. Iš vakaro prieš įvykį jokio triukšmo pas kaimynus negirdėjo.

Liudytoja V. B. parodė, kad kaltinamasis su jos seserimi, nukentėjusiąja V. B., iki vaiko gimimo ir po to maždaug savaitę gyveno pas ją, vėliau persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis R. J. purtydavo net ir jos pusantrų metų vaiką, ant galvos maudavo sijoną, kai jis verkdavo. Kai verkdavo jo sūnus D., liepdavo sesei vaiką nešti iš kambario, keldavo vaiko kojas ar rankas. Pati matė, kaip jis, gyvendamas pas ją, purtė savo sūnų D.. Tai darydavo būdamas blaivus, neapsvaigęs. Jį erzindavo vaiko verksmas. Po įvykio D. tapo labai neramus.

Liudytoja J. J. parodė, kad jai A. S., pas kurią buvo apsigyvenę R. J. ir V. B., sakė, kad ji matė, kaip kaltinamasis purto vaiką. V. buvo parašiusi jai sms, kad pastaroji liepusi R. J. išsikraustyti ir kad jis viską išdaužė. Po kiek laiko nukentėjusioji atsiuntė kitą sms, kad ją su vaiku guldo į ligoninę. Ji supranta, kad R. J. labai nervino kūdikio verksmas, nes jis šaukdavo ant V., kad ši jį nutildytų.

Liudytoja Z. P. parodė, kad V. B. pažįsta nuo 2007 metų rudens. Žinojo, jog nukentėjusioji gyveno su vaiko tėvu. Balandžio mėnesį V. jai skambino, bet ji neatsiliepė. Tada pastaroji skambino J. J., kuriai sakė, jog R. J. daužo daiktus, smurtauja prieš vaiką. Minėjo, kad eis į polikliniką. Kai ji paklausė V., ar buvo smurtauta prieš vaiką, ši atsakė, kad nematė, bet matė A. S., kai jie pas ją gyveno. Apie įvykį žino, nes jai paskambinusi V. pasakė, kad sūnus D. reanimacijoje, užsiminė, kad lygtai kaltinamasis vaiką bandė sodinti, ir jis krito. Be to, pastaroji jai pasakojo, jog ji tuo metu maudėsi, o grįžusi pamatė, kad su vaiku kažkas negerai, ryte jis buvo vangus.

Liudytoja I. S. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, kad trijų mėnesių amžiaus vaikas, nukritęs ant grindų, jokiu būdu taip nesusižalotų. Toks sužalojimas vaikui pačiam negalimas. Apžiūros metu kraujosruvos buvo įvairiose vaiko kūno srityse, jos buvo nevienodo senumo, apie 3-5 dienų. Lūžiai buvo šviežia trauma, maksimaliai 2 parų.

Liudytoja A. S. parodė, kad žino, jog buvo sunkiai sumuštas V. B. sūnus D.. Jai pačiai teko matyti, kaip R. purtė dviejų mėnesių amžiaus savo vaiką, kuomet jie gyveno pas ją (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tą kartą V. perdavė verkiantį vaiką R.. Pastarasis vaiką stipriai purtė, gana grubiai padavė jam į burną čiulptuką, elgėsi grubiai. Kodėl jis taip nemyli savo sūnaus ji nežino. Apie šį paskutinį D. sužalojimą nieko nežino.

Apžiūros protokolas(1 t., b. l. 11-14) patvirtina, kad sofos aukštis, nuo kurios, kaltinamojo teigimu, nukrito be priežiūros paliktas sėdėti mažametis D., yra 40 centimetrų.

Gimimo liudijimas (1 t., b. l. 64) patvirtina, kad D. J. gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvas R. J., motina V. B..

Mykolo Romerio universiteto Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2710/ 08 (02) (1 t., b.l. 70- 71) patvirtina, kad D. J. (duomenys neskelbtini) 2008-05-06 diagnozuotos įvairaus senumo poodinės kraujosruvos galvos ir veido kairėje pusėje, kairėje krūtinės pusėje ir kairės alkūnės srityse, kairės pusės 4-7 šonkaulių, kairiojo žastikaulio ir kairio šlaunikaulio lūžiai, kraujo išsiliejimas kaktinėse skiltyse ir po kietuoju dangalu tarppusrutuliniame plyšyje, galvos smegenų vidutinio sunkumo sukrėtimas, kraujosruvos kairės akies tinklainėje. Sužalojimų visuma būdinga „sukrėsto vaiko“ sindromui ir galėjo susidaryti nevienkartinai vaiką purtant, apglėbiant bei suspaudus krūtinę ir rankas arba paėmus už kairės rankos ir kairės šlaunies ir numetant kairiuoju šonu ant plokštumos. Skirtingas poodinių kraujosruvų „amžius“ rodo ir kartotinį smurtavimą. Sukrėsto vaiko sindromas su skeleto kaulų lūžiais ir galvos smegenų pažeidimu yra sunkus sveikatos sutrikdymas, o šiuo atveju sukėlė realų pavojų vaiko gyvybei bei pareikalavo gydymo reanimacijos skyriuje taikant dirbtinę plaučių ventiliaciją.

Papildoma teismo medicinos specialisto išvada Nr. G3497/08(02) (1 t., b.l. 75- 76) patvirtina, kad specialisto išvadoje Nr. G 2710/08(02) D. J. konstatuotas ir sunkiu sveikatos sutrikdymu įvertintas sužalojimų kompleksas atitinka sukrėsto ir numesto vaiko sindromo apibrėžimą, tai reiškia, kad tokie sužalojimai susidaro suspaudžiant vaiką rankomis, smarkiai jį purtant ir numetant, o ne pačiam vaikui, jokiu būdu be pašalinės jėgos poveikio, nukrentant iš nežymaus (40 cm) aukščio. Krisdamas pats galėjo pasidaryti tik nežymius paviršinius sužalojimus, tai yra poodines kraujosruvas.

Daiktų pateikimo protokolas (1 t., b.l. 91) patvirtina, kad nukentėjusioji V. B. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SGH- X660“.

Daikto apžiūros protokolas ( 1 t., b.l. 92-97) patvirtina, kad apžiūrėtos SMS žinutės, siųstos iš telefono Nr. +(duomenys neskelbtini), įvesto kaip priklausančio „W.“, siųstos 06/05/08 apie tai, kad „per kratimus vaiko ant smegenu kraujosruvos atsirado vaikui trauma padarei waika operuot gal reikes“, „wos nenuzudei waiko“.

Statistinės kortelės nuorašas(1 t., b. l. 105) patvirtina, kad D. J. VŠĮ (duomenys neskelbtini) buvo gydomas nuo 2008-05-06 iki 2008-05-20, kad gydymas kainavo 5710,90 litų.

Teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-162 (t. 2., b. l. 77-78) išvados patvirtina, kad kaltinamasis R. J. nei nusikaltimo padarymo, nei šiuo metu jokia psichine liga ar psichinės veiklos sutrikimu nesirgo ir neserga, galėjo ir gali suprati savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas jam nereikalingas.

Nors kaltinamasis R. J. savo kaltę pripažino tik iš dalies, byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtų įrodymų visuma teismui leidžia padaryti pagrįstą ir nenuginčijamą išvadą, kad ne kas nors kitas, o būtent jis sunkiai sužalojo savo mažametį, bejėgiškos būklės sūnų D., kad tuo jis padarė nusikaltimą, už kurį privalo atsakyti baudžiamąja tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu R. J. veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p., kaip sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas mažamečiui, bejėgiškos būklės žmogui, savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje nekilo jokių abejonių, kad D. J. padarytas sveikatos sutrikdymas yra sunkus, kad jį sužalojo jo tėvas kaltinamasis R. J. ir kad jis, būdamas bejėgiškoje būklėje dėl mažametystės (gimęs (duomenys neskelbtini)), negalėjo nei išvengti, nei gintis ar aktyviai priešintis kaltinamajam. Baudžiamieji įstatymai numato, kad mažametystė, kaip fizinė ar psichinė savybė, ne visada gali būti pripažįstama pakankamu pagrindu teigti, jog nukentėjęs žmogus buvo bejėgiškos būklės. Kaltinamojo sunkiai sužalotas sūnus D. įvykio dieną buvo tik dviejų su puse mėnesio amžiaus (mažametis), tad dėl to jis buvo bejėgiškos būklės. Todėl, siekiant išvengti dubliavimosi, iš kaltinimo šalintinas BK 135 str. 2 d. 1 p. numatytas kvalifikuojantis požymis, kurį tokiu atveju apima šio straipsnio 2 d. 2 p. numatytas kvalifikuojamasis požymis.

Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nusikaltimas yra labai sunkus (BK 11 str.), į jo pobūdį bei pavojingumą visuomenei ir pasekmes, į kaltinamojo asmenybę (charakterizuojamas teigiamai), amžių, šeiminę padėtį, į tai, kad jis anksčiau nusikaltęs nebuvo, ir daro išvadą, kad jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu artima straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkiui.

Į bausmės laiką pagal Lietuvos Respublikos 66 str. įskaitytinas kaltinamojo suėmime išbūtas laikas.

Kaltinamajam skirti kitokią, švelnesnę bausmę, negu numato baudžiamasis įstatymas, negalima, nes nėra tam numatyto ir būtino pagrindo bei aplinkybių.

Kauno teritorinės ligonių kasos bei nukentėjusiosios V. B. pareikšti civiliniai ieškiniai yra realūs, pagrįsti ir tenkintini, nes tik dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų atsirado ši žala.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 94 str. daiktiniai įrodymai - paklodėlė, kūdikio marškinėliai, kelnės, lyginamieji DNR tyrimo pavyzdžiai - sunaikintini kaip beverčiai.

Automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomas Kauno apskrities VPK automobilių saugojimo aikštelėje, kartu su transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) bei trimis rakteliais ir signalizacijos pulteliu realizuotinas, o už jį gautos lėšos panaudotinos ieškinių padengimui (LR BPK 115, 116 str.)

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 , 299, 301, 302, 303, 308 str., teismas

nusprendė:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 2 p., 3 p., ir nubausti jį laisvės atėmimu septyneriems (7) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2008-05-06 iki 2009-03-30.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kardomąją priemonę – suėmimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. J. 10000 litų V. B. neturtinės žalos atlyginimui bei 5710,90 litų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiojo gydymą stacionare.

Daiktinius įrodymus - paklodėlę, kūdikio marškinėlius, kelnes, lyginamuosius DNR tyrimo pavyzdžius - kaip beverčius sunaikinti.

Automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą Kauno apskrities VPK automobilių saugojimo aikštelėje, kartu su transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) bei trimis rakteliais ir signalizacijos pulteliu realizuoti, o už jį gautas lėšas panaudoti ieškinių padengimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.