- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-29
- Bylos Nr.
- 2S-937-324/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-17708-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Nijolia Indreikienė, Rūta Palubinskaitė
- Pareiškėjas
- H. Ž.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Rūtos Palubinskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-448-528/2011 pagal H. Ž. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Regimantui Budreikai, akcinei bendrovei DnB NORD bankui, P. V. Ž. dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas pripažinti neteisėtais antstolio R. Budreikos veiksmus – turto vertinimo ekspertizės atšaukimą, įpareigojimą papildomai mokėti už ekspertizės paskyrimą, parduodamo turto kainos nustatymą varžytynėse vykdomojoje byloje Nr. 0085/10/00990, panaikinti antstolio R. Budreikos 2010 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymą, įpareigoti antstolį R. Budreiką nustatyti areštuoto turto vertę, pavedant tai atlikti nekilnojamojo turto vertintojo – eksperto kvalifikaciją turinčiam specialistui. Nurodė, kad 2010 m. birželio 3 d. turto arešto aktu buvo aprašytos H. Ž. ir P. V. Ž. priklausančios gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), ir įkainotos 560000 Lt verte. Nesutikdamas su turto įkainavimu, pareiškėjas pateikė antstoliui prieštaravimą dėl turto vertės. 2010 m. birželio 15 d. siūlymu antstolis pasiūlė pareiškėjui sumokėti 1000 Lt ekspertizės atlikimui. 2010 m. birželio 28 d. pareiškėjas nurodytą sumą įmokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolis 2010 m. liepos 7 d. patvarkymu gyvenamųjų patalpų ekspertizę paskyrė atlikti UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra“, kuri nustatė, kad ekspertizės kaina yra 2000 Lt. Antstolis 2010 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu įpareigojo pareiškėją per nustatytą terminą įmokėti papildomą 1000 Lt sumą ekspertizei apmokėti ir nurodė, kad jam to nepadarius, už ekspertizę sumokėti pinigai bus grąžinti ir bus atsisakyta skirti ekspertizę. Antstolis už ekspertizę sumokėtus pinigus pareiškėjui grąžino tik pastarajam nuvykus pas antstolį, todėl apie atšauktą ekspertizę pareiškėjas sužinojo tik 2010 m. spalio 5 d. Pareiškėjas mano, kad antstolio veiksmai yra neteisėti, nes antstolio surašytame turto arešto akte nenurodytas turto arešto mastas, patvarkymuose nenurodoma išieškoma suma, atsisakius skirti turto vertės nustatymo ekspertizę pažeistos CPK 681 straipsnio nuostatos, antstolio nustatyta turto pardavimo varžytynėse 448000 Lt kaina prieštarauja CPK 681 straipsnio 1 daliai, turto pardavimas už per mažą kainą prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, suformuotai šios kategorijos bylose.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 27 d. nutartimi skundą atmetė. Pripažino, kad 2010 m. birželio 3 d. turto arešto akte nenurodytas turto arešto mastas, tačiau šio procesinio pažeidimo nelaikė esminiu. Sprendė, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą skųsti turto arešto akto surašymą. Konstatavo, kad pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į antstolį, prašydamas jį atleisti nuo ekspertizei papildomai reikalingos sumos sumokėjimo, tačiau to nepadarė, antstolio nurodytos sumos nesumokėjo. Sutiko su pareiškėjo argumentu, kad antstolis, prieš skirdamas ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti, turi išsiaiškinti turto ekspertizės kainą, už kurią ekspertas ar ekspertinė įstaiga sutinka atlikti ekspertizę, tačiau vadovaudamasis CPK 682 straipsnio 3 dalimi padarė išvadą, kad už ekspertizės atlikimą gali reikėti įmokėti ne vieną sumą, bet keletą. Pažymėjo, kad praleistas 2010 m. rugpjūčio 20 d. antstolio patvarkymo apskundimo terminas, pareiškėjas neprašo jo atnaujinti. Pareiškėjo argumentą, jog jam nebuvo nedelsiant grąžinti už ekspertizę sumokėti pinigai, todėl jis manė, kad ekspertizė paskirta, atmetė motyvuodamas tuo, kad iki 2010 m. spalio 5 d. pareiškėjas antstoliui nebuvo nurodęs sąskaitos, į kurią būtų galima grąžinti už ekspertizę sumokėtą sumą, todėl turėjo suprasti, jog nežinant sąskaitos numerio antstolis negalės pervesti pinigų. Sutiko su antstolio argumentu, kad antstolis neprivalo sumokėti už ekspertizę, jei jis neabejoja nustatyta nekilnojamojo turto rinkos verte. Padarė išvadą, kad skolininkui nesumokėjus už ekspertizę, antstolio atsisakymas skirti ekspertizę neskundžiamas ir laikoma, kad turtas įkainotas turto arešto akte antstolio nurodyta verte. Atmetė pareiškėjo argumentus dėl neteisingo areštuoto turto įvertinimo, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nėra pateikęs objektyvių įrodymų, leidžiančių manyti, kad turto rinkos vertė jo vertinimo metu buvo didesnė nei yra įkainavęs antstolis, antstolis privalėjo atsižvelgti į išieškotojo rašte nurodytą turto vertę, vykdomojoje byloje nėra duomenų apie skolininkų antstoliui nurodytą konkrečią turto vertę, Nekilnojamojo turto registro duomenys apie nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę nustatyti prieš 4 metus, šiuo metu nekilnojamojo turto kainos sumažėjusios.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.
Nepagrįsta išvada, kad antstolis galėjo įpareigoti pareiškėją įmokėti papildomą sumą už ekspertizės atlikimą, netinkamai aiškintos CPK 681 straipsnio 1 dalies, 682 straipsnio 2 dalies nuostatos. CPK 681 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Antstoliui nesuteikiama teisė pasirinkti skirti ekspertizę ar jos neskirti. Pareiškėjas įvykdė antstolio nurodymą ir įmokėjo antstolio nurodytą sumą, reikalingą ekspertizės atlikimui, todėl antstolis privalėjo vykdyti savo priimtą patvarkymą.
Argumentas, kad už ekspertizės atlikimą gali reikėti įmokėti ne vieną sumą, bet keletą, prieštarauja teismo išvadai, kad antstolis, prieš skirdamas ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti, turi išsiaiškinti turto ekspertizės kainą, už kurią ekspertas ar ekspertinė įstaiga sutinka atlikti ekspertizę.
Teismo išvada, kad antstolio patvarkymas, kuriuo atšaukta ekspertizė, yra pagrįstas, kadangi vykdymo procese iškylančius klausimus antstolis sprendžia patvarkymu, prieštarauja kitai teismo išvadai, kad ekspertizės skyrimo tvarką vykdymo procese reglamentuojanti norma nenumato, jog paskyrus ekspertizę antstolis galėtų ją atšaukti, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais.
Pareiškėjas skundė antstolio R. Budreikos 2010 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymą, o ne teismo nurodomą 2010 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymą, kuris pareiškėjui nėra žinomas.
Konstatavus, kad iki 2010 m. spalio 5 d. pareiškėjas antstoliui nebuvo nurodęs sąskaitos, į kurią būtų galima grąžinti už ekspertizę sumokėtą sumą, todėl turėjo suprasti, jog nežinant sąskaitos numerio antstolis negalės pervesti pinigų, pažeisti CPK 6, 17 straipsniuose įtvirtinti teisingumo, šalių lygiateisiškumo principai. Pareiškėjui keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai negu antstoliui, asmeniui, kuriam valstybė yra pavedusi vykdyti funkcijas, turinčiam aukštąjį teisinį išsilavinimą.
Nepagrįstai atmesti pareiškėjo argumentai dėl neteisingo areštuoto turto įvertinimo, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas nėra pateikęs objektyvių įrodymų, leidžiančių manyti, kad minėto turto rinkos vertė jo vertinimo metu buvo didesnė, nei yra įkainavęs antstolis. Tik atlikus ekspertizę gali paaiškėti, ar turtą antstolis įkainavo rinkos kaina. Antstolis areštuotą turtą įkainavo jo neapžiūrėjęs, neatsižvelgęs į turto nusidėvėjimą, tuo pažeisdamas CPK 681 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Teismo išvada, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenys apie nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę – 922551 Lt – nustatyti 2006 m. balandžio 19 d., tai yra prieš 4 metus ir esant nekilnojamojo turto kainų pakilimui, o nuo to laiko nekilnojamojo turto kainos yra ženkliai pakitę mažėjimo linkme, nepagrįsta įrodymais, nenurodyta, kiek procentų kainos yra sumažėjusios, tuo pažeidžiant CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Nepagrįsta išvada, kad antstolis, atsižvelgęs tik į išieškotojo nuomonę įkainuodamas turtą, nepažeidė procesinių teisės normų. Ji prieštarauja CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad antstolis turi atsižvelgti ne tik į išieškotojo, bet ir į skolininko nuomonę. Teismo išvada padaryta nesivadovaujant vykdymo procese vyraujančiais interesų derinimo, proporcingumo principais. Antstolis, įkainuodamas turtą tik pagal išieškotojo nurodymą ir atšaukdamas jau paskirtą ekspertizę, pažeidė interesų derinimo principą, kurio jį laikytis įpareigoja Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis.
Nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. gegužės 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008 išaiškino, kad teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus.
Prašo panaikinti nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir patenkinti skundą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DnB NORD bankas prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad antstolis pagrįstai pareikalavo sumokėti papildomą 1000 Lt sumą už ekspertizės atlikimą, nes įmokėtos pradinės sumos nepakako padengti ekspertizės kaštams. Pareiškėjas šios sumos nesumokėjo, neprašė nuo jos atleisti. Kai prieštaravimus dėl antstolio nustatyto turto vertės pareiškęs skolininkas ar išieškotojas nurodytos sumos už ekspertinį turto vertinimą nesumoka, antstolis pats sprendžia dėl ekspertizės reikalingumo. Antstolis privalo savo iniciatyva skirti ekspertizę, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Vykdomojoje byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, leidžiančių abejoti išieškotojo siūlomu turto vertės nustatymu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.
CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms apmokėti (CPK 682 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas pateikė antstoliui prieštaravimą dėl antstolio nustatytos areštuoto turto vertės, abstrakčiai nurodydamas, kad areštuoto turto vertė yra didesnė. 2010 m. birželio 15 d. antstolis pareiškėjui pasiūlė įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą 1000 Lt, būtinus apmokėti ekspertui už turto vertinimą. Pareiškėjas šią sumą 2010 m. birželio 28 d. sumokėjo. Ekspertizei atlikti paskirtai UAB Baltijos turto vertinimo agentūrai nustačius, kad ekspertizės kaina yra 2000 Lt, antstolis 2010 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu įpareigojo pareiškėją per nustatytą terminą įmokėti papildomą 1000 Lt sumą ekspertizei apmokėti ir nurodė, kad, jam to nepadarius, už ekspertizę sumokėti pinigai bus grąžinti ir bus atsisakyta skirti ekspertizę. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad CPK 682 straipsnio 3 dalies formuluotė numato galimybę už ekspertizės atlikimą sumokėti ne vieną, o kelias jos atlikimui būtinas sumas. Iš UAB Baltijos turto vertinimo agentūros 2010 m. rugpjūčio 19 d. pasiūlymo matyti, kad tiksli ekspertizės kaina buvo nustatyta tik išanalizavus pateiktus areštuoto turto dokumentus ir apžiūrėjus objektą, todėl apylinkės teismas pagrįstai nutarė, jog būtinybė antstoliui priimti patvarkymą sumokėti papildomą ekspertizei atlikti reikalingą sumą atsirado dėl objektyvių priežasčių ir tai savaime nesuponavo jo pareigos trūkstamą sumą sumokėti iš savo lėšų.
CPK 682 straipsnio trečioji dalis nustato, kad tokiu atveju, kai prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės pareiškęs skolininkas ar išieškotojas nurodytos sumos už ekspertinį turto vertinimą nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, t.y. antstolis pats sprendžia dėl ekspertizės reikalingumo. Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Esant situacijai, kai ekspertizės paskyrimo pagrindas buvo ne antstolio abejonės dėl turto vertės, o skolininko prieštaravimai, vienas iš pagrindų, kai antstolis savo iniciatyva turėtų skirti ekspertizę skolininkui nesumokėjus ekspertizės išlaidų, būtų antstoliui abejones sukėlę kitokią turto vertę pagrindžiantys skolininko argumentai, juos patvirtinantys įrodymai. Įvertindamas turtą, antstolis rėmėsi išieškotojo 2010 m. gegužės 13 d. prašyme Nr. 30.56.17/3146 nurodyta turto verte. Minėta, kad pareiškėjo antstoliui pateiktas prieštaravimas dėl turto vertės buvo bendro pobūdžio, nepateikiant ne tik kitokią turto vertę patvirtinančių įrodymų, bet ir nesutikimo su nustatyta verte argumentų, savo nuomonės dėl turto vertės. Tokių argumentų pareiškėjas nenurodo ir atskirajame skunde, jo samprotavimai apie didesnę areštuoto turto vertę yra nemotyvuoti, grindžiami antstolio pareiga užtikrinti išieškotojo ir skolininko interesų suderinimą. Pastarąją pareigą antstolis vykdė, tenkindamas turto įvertinimu abejojančio skolininko prašymą skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, tačiau įstatyme numatytos pareigos apmokėti už ekspertizės atlikimą nevykdė pats skolininkas – nesumokėjo trūkstamos 1000 Lt sumos, neprašė nuo sumokėjimo atleisti.
Tuo vadovaudamasi teisėjų kolegija konstatuoja, kad antstolis, neturėdamas abejonių dėl turto rinkos vertės, motyvuotu 2010 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu nustatęs pareiškėjui papildomos įmokos sumokėjimo terminą bei konstatavęs, kad jos nesumokėjimo atveju ekspertizę turto vertei nustatyti skirti atsisakytina, nepažeidė CPK 681-682 straipsniuose įtvirtintų procesinės teisės normų. Prieštaraudamas išieškotojo nurodytam įkainavimui, tačiau nevykdydamas teisėtų antstolio reikalavimų prieštaravimų teisėtumui patikrinti, vykdymo proceso šalių interesų proporcingumo derinimo principo nesilaikė pats skolininkas.
2010 m. rugpjūčio 19 d. patvarkyme yra nurodyta, kad, pareiškėjui neįmokėjus papildomų 1000 Lt iki nurodyto termino pabaigos, bus grąžinti už ekspertizę sumokėti pinigai, bus atsisakyta skirti ekspertizę ir laikoma, jog turtas arešto akte įkainotas antstolio nurodyta verte, t.y. 560000 Lt. Taigi, 2010 m. rugpjūčio 19 d. antstolio patvarkymu ekspertizė nebuvo atšaukta, o nustatyti papildomi įpareigojimai pareiškėjui, kad ji būtų atlikta. Patvarkymas pareiškėjui buvo įteiktas, CPK 512 straipsnio pirmojoje dalyje numatytas 20 dienų jo apskundimo terminas praleistas, todėl, pareiškėjui atsisakius vykdyti patvarkyme nurodytą įpareigojimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė skundo reikalavimus dėl patvarkymo ir juo nustatytų įpareigojimų panaikinimo. Tai, kad patvarkymo rekvizitu apylinkės teismas nurodė ne jo priėmimo, o išsiuntimo datą, nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 328 straipsnis).
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartį.