Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka tinkamai, paskelbiant pranešimą specialiame interneto puslapyje, tačiau atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė, todėl ieškovei prašant priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „4finance“ ir atsakovas 2012 m. balandžio 28 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 940428006 (toliau - Sutartis), kurios pagrindu pradinė kreditorė atsakovui suteikė 434,43 Eur vartojimo kreditą 30 dienų laikotarpiui. Atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, mokėti nustatytas palūkanas bei grąžinti Sutartyje numatytą sumą pradinei kreditorei, tačiau pasak ieškovės, atsakovas netinkamai vykdė Sutartį, todėl pradinė kreditorė UAB „4finance“ Sutartį su atsakovu 2012 m. rugsėjo 16 d. nutraukė.

Pradinė kreditorė UAB „4finance“ 2017 m. rugsėjo 28 d. su ieškove UAB „Gelvora“ sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. 17-50-07, kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido turimą reikalavimo teisę į atsakovo A. L. įsiskolinimą naujajai kreditorei – ieškovei. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas tinkamai, tačiau prisiimtų įsipareigojimų naujajai kreditorei neįvykdė.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalių pareiga sutartį vykdyti sąžiningai ir tinkamai įtvirtinta CK 6.200 straipsnio 1 dalyje. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Formaliai įvertinus bylos aplinkybes, rašytinę medžiagą darytina išvada, kad pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nustatytais terminais, tačiau jis savo įsipareigojimų neįvykdė, nustatytu laiku ir tvarka įmokų nemokėjo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs vartojimo kreditą, todėl iš atsakovo ieškovei, perėmusiai iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę į atsakovą, priteistina 434,43 Eur negrąžinto kredito.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 1801,38 Eur palūkanų, kurios laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis, ir 75 procentų dydžio metinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos 434,43 Eur nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 7,80 Eur skolos išieškojimo išlaidų.

Pagal CK 6.870 straipsnį paskolos gavėjo pagal paskolos sutartį pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) ir mokėti palūkanas už naudojimąsi pinigais, jeigu sutartis nenustato ko kita. Teismų praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą, pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą, pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pakeista esama praktika mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu ir suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis yra nutraukta. Kadangi mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimas po sutarties nutraukimo negalimas, o vartojimo kredito sutartį pradinė kreditorė nutraukė nuo 2012 m. rugsėjo 16 d., mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo (2012 m. rugsėjo 16 d.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovės reikalavimas dėl 1801,34 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį iki 2020 m. birželio 25 d. priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant 195,98 Eur palūkanas paskaičiuotas vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienai (434,43 x 114,37 proc. / 360 d. x 142 d.). Reikalavimas dėl 75 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą 434,43 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmestinas.

Ieškovės reikalavimas dėl 7,80 Eur skolos išieškojimo išlaidų pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ PVM sąskaitomis faktūromis ir priedu prie jų), todėl tenkinamas visiškai. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku su ieškove neatsiskaitė, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procento dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas patenkino 28,10 procentų (630,41 Eur / 2243,57 Eur x 100 proc.) reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 14,05 Eur (50 Eur žyminio mokesčio x 28,10 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834:

- 434,43 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 43 ct) skolos;

- 195,98 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus 98 ct) palūkanų;

- 7,80 Eur (septynis eurus 80 ct) skolos išieškojimo išlaidų;

- 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. birželio 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- 14,05 Eur (keturiolika eurų 5) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Apie priimtą sprendimą už akių atsakovui pranešti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą: (duomenys neskelbtini).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusį teismą.