- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-24
- Bylos Nr.
- 2S-358-755/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- L. P.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-358-755/2018
teisėjas Artūras Dilys Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00145-2018-6
2018 m. balandžio 24 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2878-762/2018 pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui L. P., institucijai, teikiančiai išvadą, – Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. B. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu nustatytą L. P. bendravimo tvarką su dukra O. P.; atsisakyti detalaus reguliavimo, įtvirtinant konkrečius savaitgalius ir datas. Įtvirtinti, kad L. P. bei O. P. gali laisvai derinti pasimatymus tokiais savaitgaliais ar dienomis, kurios tinka abiems pusėms; atsisakyti įtvirtintos galimybės L. P. laisvai išsivežti dukrą O. P. į kitus miestus ar valstybes. Įtvirtinti galimybę L. P. bendrauti su dukra Rokiškyje bei 50 km jo apylinkėje (pasikeitus mamos gyvenamai vietai – analogiškai pakeisti ir bendravimo lokaciją) dėl dukters saugumo bei geros savijautos; įtvirtinti L. P. pareigą užtikrinti nuolatinę galimybę susisiekti su mama – G. B.. Įpareigoti L. P. leisti dukrai pasimatymų metu turėti mobilųjį telefoną šalia savęs.
2. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo O. P. gyvenamąją vietą numatė su motina. 2017 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-222-7261-2016 dėl bendravimo su nepilnamete dukterimi O. P., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos, tačiau atsakovas šios tvarkos nesilaiko. Ieškovės manymu, galiojanti bendravimo su vaiku tvarka yra netikslinga ir pažeidžianti teisėtus vaiko interesus, kuriuos saugo imperatyvios valstybės normos, todėl būtina šią tvarką keisti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2018 m. vasario 19 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
4. Teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinyje formuluojamas prašymas nenustato aiškios ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku užtikrinančios tvarkos, todėl ieškinio reikalavimas turėtų būti tikslinamas. Pažymėjo, jog ieškinys dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo nepatenka į CPK 83 straipsnio bylų kategorijas, nuo kurių ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovė, pateikdama ieškinį, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad jai yra suteikta antrinė teisinė pagalba, dėl ko ji yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl mokėtinas žyminis mokestis už šio ieškinio padavimą būtų 100 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. vasario 19 d. nutartį ir ieškinį patenkinti, taip pat išdėstyti žyminio mokesčio mokėjimą 5 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį sumokant po 20 Eur.
6. Nurodo, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus, patarti bei padėti rinkti įrodymus. Šiuo atveju teismas turėjo bent nurodyti konkrečiai, kodėl reikia tikslinti bendravimo tvarką ar kaip ji turėtų atrodyti. Tiek atsakovui, tiek ir dukrai pateiktu ieškiniu siūloma tvarka yra tinkama, įgyvendinama daugiau nei metus, nors anksčiau vykusių teismų ir buvo nustatyta kitaip. Būtent todėl teismo teiginys, jog tokia tvarka pažeis tėvo interesus, yra nelogiškas ir neobjektyvus.
7. Atsižvelgiant į sunkią finansinę padėtį (turi neįgalumo bei tik dalinį darbingumą), mano, jog žyminio mokesčio mokėjimas turėtų būti išdėstytas dalimis. Teigia, jog viena augina nepilnametę dukrą, tuo tarpu tėvas jai išlaikymo neteikia, nors jis yra priteistas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. vasario 19 d. nutarties, kuria ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Pažymėtina, jog civiliniame procese yra numatytas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas, kurio paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti pateikto procesinio dokumento, kuriame yra trūkumai. Taip iš karto neatsisakant priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį procesinį dokumentą, byloje dalyvaujančiam asmeniui sudaromos sąlygos pašalinti esančius procesinio dokumento trūkumus, nepraleisti jo padavimo termino ir tęsti procesą (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias normas.
12. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Kaip minėta, tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitinka jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Taigi, teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
13. Apeliacinės instancijos teismas, kartu sutikdamas su atskirojo skundo argumentu, atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjama byla yra šeimos byla, kuriai nagrinėti CPK XIX skyriuje nustatyti tam tikri ypatumai, įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo (CPK 376 straipsnis), ši byla susijusi su nepilnamečio vaiko interesais, kuriems suteikiama prioritetinė apsauga (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Todėl tokios kategorijos bylose itin svarbus yra proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo įgyvendinimas. Ieškiniu yra reiškiamas reikalavimas dėl tėvo bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo, t. y. šeimos byla. Apeliantė ieškinyje išdėstė aplinkybes, kodėl nebetinka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu nustatyta L. P. bendravimo tvarka su dukra O. P., nurodė konkretų ieškinio reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės nagrinėtinos ir vertintinos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne ieškinio priėmimo stadijoje. Priešingu atveju ieškinio priėmimo stadijoje teismas išspręstų ieškinio pagrįstumo klausimą, o toks procesinis veiksmas būtų nepagrįstas.
14. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą. Nagrinėjamu atveju kylant neaiškumų dėl ginčo esmės, aktualių bylai aplinkybių, įrodymų nepakankamumo ir pan., klausimai gali būti sprendžiami parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis), o ne ieškinio priėmimo metu. Todėl yra įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį, išreikalauti reikiamus bylos nagrinėjimui dokumentus ir pan. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas teismui, priėmus procesinį dokumentą nagrinėti, numato galimybę prireikus tikslinti šalių pareigą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas ir 5 punktas) bei atlikti kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą. Tokiu būdu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ginčo atveju nepagrįstai reikalavo sutikslinti ieškinio reikalavimą, įvardindamas tai kaip ieškinio trūkumą.
15. Nustačius, jog žyminis mokestis nesumokėtas arba sumokėtas dalinai, teismas nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškinys, nesumokėjus žyminio mokesčio ar jo dalies, gali būti priimamas atleidus ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėjus jo mokėjimą iki sprendimo priėmimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad žyminis mokestis neturėtų riboti galimybės kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, kartu jis turi paskirtį saugoti antrąją proceso (ginčo) šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Kaip matyti, apeliantė, motyvuodama savo sunkia finansine padėtimi, prašo žyminio mokesčio mokėjimą išdėstyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šį prašymą galės svarstyti pirmosios instancijos teismas.
16. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiama nutartis ( dėl ieškinio turinio trūkumų) yra nepagrįsta, todėl naikintina. Nutarties dalis dėl žyminio mokesčio sumokėjimo yra pagrįsta, nes ieškovė nepateikė įrodymų apie atleidimą nuo šio mokesčio mokėjimo, neprašė jo mokėjimą išdėstyti ar pan., bet proceso koncentruotumo interesais, esant su skundu pateiktam ieškovės prašymui dėl žyminio mokesčio mokėjimo išdėstymo, naikinama visa teismo nutartis ir ieškinio dėl tėvo bendravimo tvarkos su dukra pakeitimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
17. Dėl atskirajame skunde apeliantės prašomos pakeisti( naujai nustatyti) bendravimo su vaiku tvarkos nepasisakoma, nes tai,ieškinio priėmimo atveju,turės būti atlikta nagrinėjant bylą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. vasario 19 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.