Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, sprendė pareiškėjos T. K. pareiškimo dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu/pripažinimo nežinia kur esančiu, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2016-03-18 nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas terminas iki 2016-04-04 pašalinti pareiškimo trūkumus. Teismas pareiškimo trūkumų šalinimo nutartyje nurodė, kad pateikiamas pareiškimas turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų formai ir turiniui, bei specialiuosius reikalavimus, keliamus pareiškimo dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu turiniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 str., 450 str.).

Teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, kiekvienu atveju turi pareigą ex officio patikrinti ar pareiškimas yra teismingas teismui, kuriam jis pateiktas (CPK 137 str. 1 d., 2 d. 2 p.). Bylos dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu yra teismingos dingusio fizinio asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismui, o jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma ir ją nustatyti neįmanoma, - jo paskutinės žinomos gyvenamosios vietos apylinkės teismui (CPK 449 str. 1 d.). Pareiškėja nurodė, kad paskutinė pareiškėjai žinoma S. K. gyvenamoji vieta – Vandžiogalos val., Kauno raj., todėl ji turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjai buvo nurodyta, jog ji privalo teismui pateikti duomenis iš dingusiojo paskutinės žinomos jo gyvenamosios vietos, policijos, darbo vietos bei kitų įstaigų, patvirtinančius žinių apie S. K. nebuvimą, t.p. duomenis, kurie asmenys gali suteikti žinių apie dingusįjį (CPK 450 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tokiais duomenimis yra Gyventojų registro tarnybos, Vandžiogalos seniūnijos pažymos, duomenys iš Kauno rajono policijos komisariato. Kadangi pareiškėja nurodė, jog jos vyro paskutinė gyvenamoji vieta buvo Vandžiogalos v. buvo išaiškinta, jog p.g. 1959 Lietuvos administracinį- teritorinį suskirstymą Vandžiogalos apylinkėje buvo įkurti „Raudonojo artojo“, „Naujosios statybos“ kolūkiai, Poginės tarybinio ūkio Skrebiniškių, Preišiogalos ir Boniškių skyriai. Jei S. K. dirbo šiuose kolūkiuose ar kitoje įstaigoje Kauno apskrityje, duomenis apie jo darbą buvo galima rasti Kauno apskrities archyve.

Pareiškėja nenurodė ir neįtraukė suinteresuotais asmenimis į bylą S. K. ir jų dukters. T. p. pareiškime privalėjo nurodyti ar nėra kitų S. K. vaikų ir suinteresuotų šios bylos nagrinėjimu asmenų, kuriuos t.p. turėjo nurodyti bei pateikti jų giminystę su S. K. patvirtinančius įrodymus (CPK 111 str. 2 d. 2 p.). Tam, kad byloje būtų priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas, pareiškėja privalėjo pateikti S. K. gimimo liudijimą, nes nėra aišku, kokie yra tikslūs prašomo pripažinti mirusiu asmens vardas ir pavardė, nes santuokos liudijime yra matomi neaptarti taisymai.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, pareiškėja privalėjo visus dokumentus į bylą teikti išverstus į valstybinę lietuvių kalbą.

Pareiškimas dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu be bendrųjų reikalavimų turi atitikti CPK 450 str. reikalavimus. CPK 450 str. 4 p. numato, kad pareiškime turi būti nurodyta dingusio fizinio asmens vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas (jeigu jis žinomas), tėvų vardai ir pavardės bei motinos mergautinė pavardė (jeigu ji žinoma). Pareiškėja pareiškime nenurodė S. K. tėvų vardų ir pavardžių, taip pat motinos mergautinės pavardės, taip pat nenurodė, kad motinos mergautinė pavardė nežinoma.

Pareiškime nurodyta, kad prie bylos pridedami žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai, tačiau teismui jie nebuvo pateikti, Liteko sistemoje t.p. nepavyko sumokėto žyminio mokesčio nustatyti, todėl pareiškėja privalėjo sumokėti 31 Eur žyminį mokestį arba pateikti patvirtinančius įrodymus, kad jis buvo sumokėtas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, jog pareiškėja pateikė pareiškimą per EPP, tačiau pati jo neteikė ir nėra pareiškime pasirašiusi, šį veiksmą už ją atliko A. J.. Duomenų, jog šis asmuo yra advokatas ar advokato padėjėjas nėra pateikta, t.p. nėra pateikta, kad jis yra artimas pareiškėjos giminaitis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Dėl šių priežasčių pareiškimas laikytas pateiktu neįgalioto pareiškėjos vardu vesti bylą asmens (CPK 137 str. 2d. 8p.). Dėl to asmuo, pateikęs pareiškimą, privalėjo pateikti paminėtus įrodymus, suteikiančius jam teisę pateikti pareiškimą pareiškėjos vardu arba pareiškėja privalėjo pateikti patikslintą pareiškimą, pasirašytą pačios.

2016-03-18 nutartis registruotu paštu buvo siunčiama pareiškime nurodytu pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ji neįteikta nurodant, kad neatsiėmė pašte.

CPK 121 straipsnio 1 dalis nustato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais.

Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą laikytina, kad 2016-03-18 nutartis pareiškėjai įteikta.

Suėjus nutartyje nustatytam terminui, pareiškėja pareiškimo trūkumų nepašalino, todėl pareiškimas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjai (CPK 115 str. 3 d., 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 115 straipsniu, 290 straipsniu, 291 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos T. K. pareiškimą, laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjai.

Nutartį siųsti pareiškėjai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.