Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam S. K., jo atstovei advokato padėjėjai Astai Kederytei,

institucijos, priėmusios nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato atstovei Alinai Gustienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. K. skundą dėl ne teismo tvarka priimto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Agnės Šidlauskienės 2019 m. kovo 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Agnės Šidlauskienės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje S. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ANK) 481 straipsnio 1 dalį 30,00 Eur bauda už tai, kad jis 2018 m. sausio 3 d. apie 18.01 val., būdamas viešoje vietoje – Kaune, prie Savanorių pr. 369 pastato, tarnybiniame automobilyje „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas viešąją rimtį ir sukeldamas aplinkinių pasipiktinimą, įžeidžiamai kibo prie A. S., t. y. sugriebė A. S. už striukės atlapų ir išstūmė iš tarnybinio automobilio (b. l. 7).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. K., nesutikdamas su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Agnės Šidlauskienės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje, pateikė teismui skundą (b. l. 3-6), kuriuo prašo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Agnės Šidlauskienės 2019 m. kovo 13 d. nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti. Skunde, be kitų argumentų, nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojas, kurio pagrindinė funkcija saugoti (duomenys neskelbtini) turtą bei užtikrinti, kad konduktorės-kontrolierės S. M. ir G. K. galėtų saugiai tikrinti visuomeninio transporto keleivius, o nustačius pažeidimą, galėtų tinkamai supildyti reikiamus dokumentus. Jo darbo funkcijos apima tarnybinio automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso (duomenys neskelbtini) apsaugą bei tvarkos ir nustatytų taisyklių laikymosi jame užtikrinimą. 2019 m. sausio 3 d. konduktorė-kontrolierė S. M., patikrinusi visuomeninį transportą (autobusą), nustatė pažeidėją E. Š.. Jį atsivedė iki (duomenys neskelbtini) automobilio „VW Transporter“ ir liepė jam įlipti. Tuo metu jis sėdėjo viduje, vairuotojo vietoje. Paskui pažeidėją be leidimo įlipo ir A. S., kuri neturėjo teisės į jį įlipti. Konduktorės-kontrolierės negalėjo toliau tęsti savo darbo - užpildyti reikiamą dokumentaciją dėl E. Š. nustatyto pažeidimo, kadangi tame pačiame automobilyje be leidimo buvo įlipęs pašalinis žmogus. Konduktorės-kontrolierės yra saistomos tiek konfidencialumo pareigos, tiek pareigos užtikrinti tinkamą asmens duomenų apsaugą, tačiau esant A. S. automobilyje jos negalėjo įgyvendinti šių savo pareigų. Kelis kartus buvo paprašyta, kad A. S. išliptų iš automobilio, tačiau ji atsisakė tai padaryti. A. S. atsisakius išlipti iš (duomenys neskelbtini) priklausančios transporto priemonės, jis išlipo iš automobilio, apėjo aplinkui prie šoninių automobilio durų, pro kurias buvo įlipusi A. S., ir dar kartą paprašė, kad ji išliptų iš automobilio, tačiau ji atsisakė tai padaryti. Todėl, siekdamas tinkamai atlikti savo pareigą - užtikrinti apsaugą ir tvarką automobilyje, jis iš automobilio pašalino A. S., kuri nevykdė teisėtų (duomenys neskelbtini) darbuotojų prašymų ir reikalavimų išlipti iš automobilio. Jis neveikė priešingai teisei, o kaip tik veikė, vadovaudamasis asmens ir turto apsaugos įstatymu, siekdamas tinkamai atlikti savo kaip apsaugos darbuotojo pareigas. A. S. neturėjo teisės įlipti į (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį, ji privalėjo pareikalauta iš jo išlipti, o jai atsisakius, neturėjo kitos išeities, o tik pašalinti ją iš (duomenys neskelbtini) automobilio. Jeigu būtų jos nepašalinęs iš automobilio, būtų pažeidęs savo kaip apsaugos darbuotojo pareigą užtikrinti automobilio apsaugą bei tvarkos ir nustatytų taisyklių laikymąsi jame. Atsižvelgiant į tai, kad, pašalinus A. S. iš (duomenys neskelbtini) automobilio, buvo užtikrinta jo apsauga bei tvarka - konduktorės-kontrolierės galėjo tęsti savo darbą, o A. S. kilęs nepasitenkinimas, negali būti traktuojamas kaip kilę neigiami padariniai visuomenei. Tarnybinis automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso įmonei (duomenys neskelbtini) ir negali būti traktuojamas kaip viešoji vieta, kadangi į jį patekti be leidimo kiti asmenys neturi teisės.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. K. palaikė skundą − prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Agnės Šidlauskienės 2019 m. kovo 13 d. nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti. Paaiškino, kad tąkart eilinį kartą vykdė viešojo transporto keleivių kontrolę, tuo metu kontrolierės S. M. ir G. K. surado pažeidėją ir jį vedėsi į „autobusėlį“. Jis pirmasis įlipo į „autobusėlį“ ir atsisėdo į priekinę sėdynę. Kontrolierėms kalbantis su pažeidėju, staiga nežinia iš kur į „autobusėlį“ „įšoko“ kažkokia moteris ir atsisėdo ant galinės „autobusėlio“ sėdynės, kuo trukdė kontrolierėms tęsti darbą, t. y. surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Kadangi pašaliniams žmonėms „autobusėlyje“ būti negalima, kelis kartus kontrolierės moters paprašė pasišalinti, tačiau ji į prašymą nereagavo. Jis, atsisukęs į moterį iš savo vietos, taip pat paprašė jos išlipti, nurodydamas, kad būdama autobuse ji trukdo kontrolierėms, tačiau moteris į jo prašymą taip pat nesureagavo. Tada jis, išlipęs iš „autobusėlio“, priėjo prie moters ir dar kartą gražiai paprašė išlipti iš „autobusėlio“ ir netrukdyti darbui, tačiau kadangi moteris jo prašymui nepakluso, jis, gražiai paėmęs moteriai už drabužių, prašydamas atsistoti ir kartu išlipti. Jis prieš moterį nei smurto, nei jėgos nenaudojo, ji pati gražiai atsistojo ir išlipo iš „autobusėlio“, o jis grįžo į savo vietą „autobusėlio“ priekyje. Daugiau jokio kontakto su šia moterimi neturėjo. Iš kur ta moteris „autobusėlyje“ atsirado ir kokiu tikslu, jis nežino, jis jos nepažįsta. Šiuo metu žino, jog moteris, įlipusi į „autobusėlį“ - A. S.. Jis asmeniškai su keleiviais jokio kontakto neturi, jis tik prižiūri, jog nebūtų naudojamas smurtas prieš kontrolierius. Kokiu tikslu moteris įlipo į „autobusėlį“ jis nežino, ji nieko neaiškino bei nesakė. Tądien jokių kitų konfliktų nebuvo, be to, jis su keleiviais nekontaktuoja bei neveda jokių derybų, tai yra kontrolierių darbas. Įlipusi moteris jo prisistatyti ir pasakyti pavardės neprašė, ar prašė to paties kontrolierių, jis negirdėjo. Jis pats moteriai nenurodė nei savo pavardės, nei pareigų, tik pareikalavo jos išlipti iš „autobusėlio“, o jai nepaklusus – išlaipino ir daugiau šios moters nematė. Jo žiniomis, moteris vėliau iškvietė policijos pareigūnus ir pateikė savo įvykio versiją. Jis negirdėjo, kad moteris kvietė policijos pareigūnus. Išvesdamas moterį iš „autobusėlio“, jos įžeisti nesiekė. „Autobusėlis“ priklauso saugos įmonei (duomenys neskelbtini), jo darbo funkcijos yra užtikrinti autobuse tvarką, kontroliuoti, kad pašaliniai asmenys neįliptų į šią transporto priemonę, taip pat iš dalies užtikrinti kontrolierių saugumą, jis su savimi turi apsaugos darbuotojo pažymėjimą. Jis gali vaikščioti po visą „autobusėlio“ vidų be apribojimų.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. K. atstovė advokato padėjėja Asta Kederytė prašė skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais.

Nutarimą priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato atstovė Alina Gustienė teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. S. paaiškino, kad ji yra vairuotoja, viešuoju transportu važiuoja retai. Tądien jai einant pėsčiomis Kaune, Savanorių prospekte, priėjus sustojimą Kalniečių poliklinika, pamatė incidentą – patikros kontrolierius, kuris atstovauja, kaip jai dabar žinoma, (duomenys neskelbtini), S. K., kuris buvo apsirengęs apaugos liemene, viena ranka laikydamas už atlapų, kita smūgiavo vienam iš tuo metu sulaikytų, be bilietų važiavusių, jaunuolių į veidą. Sustojime tuo metu buvo sustojęs keleivinis autobusas ir kontrolierių mikroautobusas. Incidento metu kartu su S. K. buvo ir dvi kontrolierės, kurios buvo nuošalyje. Ji, pamačiusi incidentą, bandydama sustabdyti smurtą pasakė, kad viešoje vietoje smurtauti negalima, kad už tokius veiksmus gali kilti ir baudžiamoji atsakomybė ir prašė liautis smurtavus. Vaikinas, prieš kurį buvo naudojamas smurtas, bandė gintis, taip pat smurtinius veiksmus filmavo. Ji paminėjo, kad visą incidentą matė ir gali nurodyti savo kontaktus. Tuomet S. K. vaikiną paleido atvyko kitas autobusas, ji S. K. paprašė nurodyti savo pavardę, tačiau jis to nepadarė, taip pat neatsiprašė vaikinų, nors buvo prašomas tai padaryti. Tuo metu S. K., užėjęs jai už nugaros, ją pastūmė, tikėdamasis pargriauti. Bijodama pakristi, nuleido akis ir gavo plastikiniu segtuvu į nugarą ir suprato, kad S. K. dėl nepatogių sprendimų linkęs pats inicijuoti muštynes ir smurtą. Ji paprašė S. K. nurodyti savo pavardę, tačiau jis nieko neatsakė. Tuomet ji, priėjusi prie įvykio vietoje buvusių dviejų kontrolierių, praprašė nurodyti kolegos pavardę, tačiau jai buvo atsakyta netrukdyti dirbti. Kaip tik tuo metu kitame atvykusiame autobuse buvo „pagautas zuikis“, vyresnio amžiaus žmogus, kuriam grėsė bauda už važiavimą be bilieto ir kuris dviejų moterų kontrolierių buvo vedamas į autobusiuką. Ji manė, kad jie visi važiuos į policijos komisariatą, todėl ji paminėjo, kad lips į mikroautobusą ir važiuos kartu. Draudimo įlipti į mikroautobusą nesulaukė. Įlipus į mikroautobusą, S. K., jos prieš tai jos neįspėjęs, nenurodęs jai geranoriškai išlipti iš autobuso bei nieko nepasakęs apie tai, jog jai negalima būti mikroautobuse, paėmė jai už striukės atlapų ir atidaręs duris su didele jėga išstūmė iš autobuso. Tuomet, be jos, mikroautobuse buvo S. K., dvi kontrolierės bei sulaikytasis asmuo. Prieš tai incidente dalyvavę jaunuoliai, skubėdami išvengti baudos, sėdo į kitą autobusą ir nuvažiavo. Nei (duomenys neskelbtini) darbuotojai, nei S. K. jos išlipti iš mikroautobuso neprašė, ji mikroautobuse nesėdėjo, galbūt ketino sėstis. Kurioje vietoje sėdėjo atvestas į mikroautobusą važiavęs be bilieto asmuo, ji nepastebėjo. Po incidento ji paskambinusi telefonu 112 iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvyko maždaug po 15 minučių.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. K. paaiškino, kad ji yra kasininkė kontrolierė. S. K. yra apsaugos darbuotojas, gina jų darbą, juos prižiūri, taip pat yra vairuotojas. Tądien nuo sustojimo prie Kalniečių poliklinikos Kaune, buvo daug žmonių, jie išsivedė vieną pažeidėją, tačiau pastarasis pabėgo, jie jo negaudė, pažeidėjas paprasčiausiai nuėjo. S. K. buvo visiškai kitoje vietoje. Atvažiavus kitam autobusui ir ten patikrinus keleivius, nustačius asmenį, važiavusį be bilieto bei vedantis jį į mikroautobusą, ji išgirdo moters balsą, kuri sakė, kad viską matė. Jai bei kontrolierei S. M. su galimu pažeidėju einant į mikroautobusą, kuriame priekinėje keleivio pusėje taip pat sėdėjo S. K., į mikroautobusą prieš jiems įlipant įsiveržė moteris, atsisėdo mikroautobuse ir pradėjo ant jų rėkti. Ji bei kontrolierė S. M. paprašė moters iš mikroautobuso išlipti, kadangi jos negali apklausinėti pažeidėjo, tačiau moteris prašymui nepakluso. Tada jos paprašė S. K. pagalbos. Tuomet S. K. išlipo iš priekinės mikroautobuso sėdynės ir paprašė moters išlipti. Ji stovėjo S. K. už nugaros, todėl kas vyko toliau, ji nematė. Girdėjo, kad moteris kažkam skambina, galbūt policijai. Šio įvykio metu jos kamera nebuvo įjungta.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja S. M. paaiškino, kad ji nusivedė pažeidėją į mikroautobusą: link mikroautobuso ėjo trise – pirmiausia į mikroautobusą įlipo pažeidėjas, paskui įlipo ji, o paskui ją – G. K.. S. K. įlipo į mikroautobusą ir atsisėdo priekyje. Tik po to, kai jie visi įlipo, į mikroautobusą įlipo moteris, kuri ant jų šūkavo. Ji bei kolegė prašė moters išlipti, tačiau pastaroji neklausė, tuomet S. K., atidarė mikroautobuso duris, priėjęs prie įlipusios į mikroautobusą moters, sugriebė jai už rankos ir ištraukė iš transporto priemonės. Išlaipinama moteris šūktelėjo, kad kvies policiją. Jos nuomone, įlipusi į mikroautobusą moteris, elgėsi neteisėtai. Įvykio metu filmavimo kameros ji neįjungė dėl kilusio sąmyšio. Ar prieš įlipusią į mikroautobusą įlipusią moterį S. K. naudojo smurtą, nematė.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. Š. paaiškino, kad tąkart jis įlipo į kontrolės autobusiuką, kad jam būtų surašytas administracinio nusižengimo protokolą, kadangi pasirodė, jog jo pravažiavimo bilietas nebuvo aktyvuotas. Jam būnant autobusiuke, su kita kontroliere įlipo moteris, kuri atsisėdo autobusiuke, o autobusiuką įlipęs kontrolierius paėmęs už viršutinių žieminių rūbų moterį ištraukė iš autobusiuko. Jokių paaiškinimų jis negirdėjo. Viskas vyko labai greitai, galbūt užtruko apie pusę minutės. Jam toks elgesys pasirodė nederamas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Kaltu dėl teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis).

Kaip numatyta Lietuvos Respublikos ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra administracinių nusižengimų kodekso uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Bylos duomenys rodo, kad S. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas bei jam paskirta administracinė nuobauda už tai, jog jis būdamas viešoje vietoje – Kaune, prie Savanorių pr. 369 pastato, tarnybiniame automobilyje „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas viešąją rimtį ir sukeldamas aplinkinių pasipiktinimą, įžeidžiamai kibo prie A. S., t. y. sugriebė A. S. už striukės atlapų ir išstūmė iš tarnybinio automobilio.

Ginčydamas jam paskirtą nuobaudą, S. K. nurodė, jog A. S., neturėdama teisės įlipo į (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį, pareikalauta atsisakė iš jo išlipti, be to, jis yra apsaugos darbuotojas, turintis ne tik teisę, bet ir pareigą pašalinti A. S. iš automobilio.

Lietuvos Respublikos ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinių žodžių ar gestų viešosiose vietose vartojimą, taip pat įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi administracinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą ir trukmę, dėl jų kilusius padarinius ir veikos padarymo vietos specifiką.

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad atliekant A. S. pareiškimo tyrimą nustatyta, jog 2019 m. sausio 3 d. apie 18.01 val. tarnybiniame automobilyje „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame Kaune, Savanorių prospekte, prie pastato Nr. 369, (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojas S. K., sugriebdamas A. S. už striukės atlapų išstūmė ją iš tarnybinio automobilio. Siekiant išsiaiškinti pareiškime išdėstytų faktinių aplinkybių pagrįstumą, tyrimo metu buvo apklausti ne minėti asmenys, bet ir (duomenys neskelbtini) konduktorės-kontrolierės S. M. ir G. K. bei E. Š., komentuojamo įvykio metu taip pat buvę minėtame tarnybiniame automobilyje. Taip pat peržiūrėtas vaizdo įrašas, padarytas įvykio vietoje buvusiame tarnybiniame automobilyje. Remiantis S. K., S. M. ir G. K. parodymų visuma, konfliktas tarp S. K. ir A. S. kilo dėl to, jog A. S., be leidimo įlipusi į tarnybinį automobilį „VW Transporter“, trukdė konduktorėms-kontrolierėms S. M. ir G. K. dirbti, taip pat nepaisė teisėtų reikalavimų išlipti iš tarnybinio automobilio, todėl buvo „pašalinta“. Pasak S. K., S. M. ir G. K., jie ne kartą reikalavo A. S. išlipti iš tarnybinio automobilio nurodydami, kad būti šiame automobilyje ji neturinti teisės, tačiau ji nepakluso. Tuo tarpu A. S. nurodė, jog jos niekas neįspėjo apie tai, jog jai negalima įlipti į tarnybinį automobilį, o jau įlipus, S. K., nenurodęs jai geranoriškai išlipti iš autobuso bei nieko nepasakęs apie tai, jog jai negalima būti mikroautobuse, paėmęs jai už striukės atlapų bei atidaręs duris išstūmė iš autobuso. E. Š. taip pat nurodė, jog jam būnant autobusiuke, su kita kontroliere įlipo moteris, kuri norėjo kažką pasakyti, o į autobusiuką įlipęs apsaugos darbuotojas S. K., paėmęs už viršutinių žieminių rūbų, moterį ištraukė iš autobusiuko. Apklausiami teismo posėdžio metu šie asmenys nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kurios buvo nurodytos ir jų pirminiuose paaiškinimuose, duotuose atliekant tyrimą pagal A. S. pareiškimą dėl S. K. veiksmų. Šias aplinkybes patvirtina ir vaizdo įraše užfiksuoti duomenys.

S. K., ginčydamas jam inkriminuotą nusižengimą, skunde nurodė, jog (duomenys neskelbtini) priklausantis tarnybinis automobilis negali būti traktuojamas kaip viešoji vieta, kadangi į jį patekti be leidimo kiti asmenys neturi teisės.

Teismas pažymi, kad nors viešosios vietos sąvoka nėra pateikta Lietuvos Respublikos įstatymuose, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-670/2002). Taigi nėra svarbu, ar asmens veiksmai pagal Lietuvos Respublikos ANK 481 straipsnį sukėlė neigiamų išgyvenimų kitiems asmenims. Pažeidimo fakto padarymui užtenka konstatuoti vien to, kad asmens pažeidimas yra nepriimtinas visuomenei, nesuderinamas su visuomenėje nusistovėjusiomis taisyklėmis. Teismui nekyla abejonių, o be to, šias aplinkybes taip pat patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. S., S. M. ir G. K. bei E. Š., kad S. K., suėmęs A. S. už striukės atlapų, išstūmė ją iš tarnybinio automobilio, kuris stovėjo viešoje vietoje – Kaune, prie Savanorių pr. 369-to namo, ir šioje vietoje turėjo teisę bet kuriuo metu būti ir kiti asmenys. Teismas atkreipia dėmesį, kad visą situaciją matė ir girdėjo ne tik pašalinis asmuo, tuo metu buvęs tarnybiniame automobilyje – liudytojas E. Š., teismo posėdžio metu patvirtinęs, jog jam S. K. elgesys pasirodė nederamas, bet taip pat ir konduktorės-kontrolierės S. M. ir G. K., kas tik įrodo S. K. veiksmų viešumo elementą.

S. K. skunde taip pat nurodo, kad jis iš automobilio pašalino A. S. siekdamas tinkamai atlikti savo pareigą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatyme.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punkto formuluotė “apsaugos darbuotojas fizinę prievartą turi teisę panaudoti pašalindamas iš saugomų objektų asmenis, nesilaikančius nustatytų taisyklių, jeigu šie asmenys nevykdo teisėtų apsaugininko ar apsaugos darbuotojo reikalavimų“ reiškia, kad apsaugos darbuotojas turi teisę panaudoti fizinę prievartą tik tuo atveju, jei asmuo nevykdo teisėtų apsaugininko ar apsaugos darbuotojo reikalavimų, o iki fizinės prievartos panaudojimo imtis visų teisėtų ir adekvačių priemonių užkirsti kelią netinkamiems veiksmams atsirasti. Nors tiek apklausiamas atliekant tyrimą pagal gautą skundą policijos įstaigoje, tiek teismo posėdžio metu S. K. nurodė, jog kelis kartus pareikalavo A. S. iš tarnybinio automobilio išlipti, tačiau teismo posėdžio metu peržiūrėjus pateiktą vaizdo įrašą nustatyta, kad S. K. - priešingai nei nurodo savo paaiškinimuose, kad prieš įlipant A. S. į tarnybinį automobilį, jau jame buvo - įlipo į tarnybinį automobilį jau esant ten A. S., ir sakydamas „išlipam iš autobuso“ tuo pat metu sugriebė A. S. už jos dėvimos striukės atlapų ir, jėga ją išstūmęs iš transporto priemonės, uždarė duris. Tuo pačiu iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad A. S. nieko pavojingo nedarė, o jos ištraukimas jėga iš autobuso buvo greitas, be jokių perspėjimų ar įkalbinėjimų pačiai išlipti iš autobuso. Todėl visiškai nepagrįstas S. K. teiginys, jog jis net kelis kartus pareikalavo A. S. pasišalinti iš saugomo objekto ir po tik po šių teisėtų jo reikalavimų nevykdymo, jis, naudodamas fizinę prievartą, pašalino A. S. iš saugomo objekto.

Priešingai, bylos duomenys patvirtina S. K. veiksmų šioje situacijoje neadekvatumą – jis panaudojo fizinę prievartą A. S. atžvilgiu, prieš tai jos neįspėjęs apie tai, jog jai yra draudžiama būti šioje transporto priemonėje, taip pat aiškiai ir nedviprasmiškai nepareikalaudamas pasišalinti iš objekto, brutaliai išstūmė ją iš tarnybinio transporto, taip sukeldamas jai išgąstį, nors byloje jokių duomenų apie tai, jog A. S., būdama bendrovei priklausančioje transporto priemonėje, kėlė grėsmę joje esantiems asmenims ar jos elgesys prieštaravo viešajai tvarkai, nėra, ir tokie S. K. veiksmai peržengė moralės bei teisės normomis apibrėžtas ribas, neatitiko visuotinai priimtinų elgesio normų ir pažeidė kitų žmonių teises ir teisėtus interesus. Teismui taip pat nekyla abejonių, kad S. K. veikė turėdamas tyčią, todėl S. K. veiksmai pagrįstai įvertinti kaip atitinkantys Lietuvos Respublikos ANK 481 straipsnio 1 dalies požymius.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo S. K. skunde ir teismo posėdžio metu nurodyti argumentai yra subjektyvus įvykio vertinimas, nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais ir paneigtas bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais įrodymais.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad S. K. kaltė padarius jam inkriminuotą Lietuvos Respublikos ANK 481 straipsnio 1 dalyje nusižengimą yra įrodyta, jo veika kvalifikuota tinkamai, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Agnės Šidlauskienės 2019 m. kovo 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti ir bylą nutraukti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 ir 646 straipsniais, teismas

nutaria:

S. K. skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Agnės Šidlauskienės 2019 m. kovo 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.