Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. Š. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-79676499-16.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyriausiasis patrulis A. M., 2016 m. gruodžio 7 d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-79676499-16, kuriuo A. Š. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, bei paskyrė 30 Eur baudą. Šiame nutarime konstatuota, kad 2016 m. lapkričio 28 d., 19.55 val., vairuodamas automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsiradus kliūčiai nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą kelio pusę, kirsdamas dvigubą ištisinę ženklinimo liniją ir susidūrė su apsisukinėjančia kita transporto priemone. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad su priimtu nutarimu nesutinka. Jis važiavo automobiliu Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo nuo Marijampolės pusės ir leidosi į Raudondvario pl., važiavo trečia eismo juostas, kai pastebėjo, jog dešinėje pusėje esantis, antroje eismo juostoje ir ta pačia eismo krypti važiuojantis automobilis nori sukti į kairę. Jo automobilio priekis buvo tame pačiame lygmenyje kaip šalia važiuojančio automobilio Mercedes Benz veidrodėlis. Norėdamas išvengti susidūrimo, jis pradėjo trauktis nuo minėto automobilio. Traukėsi į kairę pusę - į priešpriešinę eismo juostą, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko ir jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į Mercedes Benz priekinį ratą, kurį jis kliudė savo dešiniu priekiniu kampu. Jis važiavo 50 km/h greičiu, vėliau greitį sumažino. Jo manymu, Mercedes Benz vairuotojas neįsitikino, kad kairės pusės eismo juosta yra laisva. Po susidūrimo jo automobilis pariedėjo į priekį, tačiau kodėl po smūgio automobiliai stovėjo vienas paskui kitą paaiškinti negali. Po eismo įvykio policijos pareigūnai neapklausė liudytojų (pats liudytojų, važiavusių kartu su juo eismo įvykio metu, nenurodė), neatliko ekspertizės.

Nukentėjęs asmuo S. G. parodė, kad važiavo nuo PC „Megos“ link Raudondvario pl., kad galėtų apsisukti, vairuodamas transporto priemonę rodė posūkius. Rikiavosi per juostas, sustojo prie punktyrinės linijos, kur galima įsukti į Lampėdžius. Kai pradėjo sukti ir buvo pravažiavęs beveik visą priešpriešinę eismo juostą į jį atsitrenkė kita transporto priemonė. Smūgis buvo į jo automobilio posūkiui išsuktą priekinį ratą. Po eismo įvykio jo automobilis stovėjo tiesiai. Iškviestų policijos pareigūnų laukė apie 25 minutes, kai jie atvyko liudytojų eismo įvykio vietoje jau nebuvo.

Liudytojas A. V. parodė, kad dirbo kartu su kolega T. N.. Po eismo įvykio radę stovinčius automobilius juos užfiksavo fotonuotraukomis ir nubraižė schemą. Buvo fiksuota įvykio vieta. Įvykio liudytojų netikslino, tai darė jo kolega.

Liudytojas T. N. parodė, kad gavus iškvietimą buvo nuvykta į eismo įvykio vietą, kur susidūrė dvi transporto priemonės. Eismo įvykio schemą pildė jo kolega A. V., o jis rašė vairuotojų paaiškinimus.

Liudytojas A. M. parodė, kad jis vyko apžiūrėti kelių eismo juostas, linijas. Buvo nubaustas vienas asmuo už tai, kad išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su kita transporto priemone. Apžiūrėjęs eismo linijas jis matė, kad ten yra punktyrinė linija. Jis nubraižė schemą, tikslu spręsti kito vairuotojo, galimos administracinės atsakomybės klausimą, taip ir atsirado antra schema. Įvykio metu kelyje stabdymo kelio nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje (iki 2017-01-01 galiojusi redakcija) numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Pagal minimo straipsnio dispoziciją, asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis yra materialinė. Itin reikšmingas šio pažeidimo sudėties elementas – priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių pasekmių. Vertinant KET pažeidimus būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika lėmė susidūrimą ir žalos atsiradimą.

Skundžiamu nutarimu A. Š. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad kad 2016 m. lapkričio 28 d., 19.55 val., vairuodamas automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsiradus kliūčiai nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą kelio pusę, kirsdamas dvigubą ištisinę ženklinimo liniją ir susidūrė su apsisukinėjančia kita transporto priemone. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. A. Š. nubaustas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 bei trečio priedo 1.3 punktų reikalavimus.

Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Kelių eismo taisyklių 127 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Kelių eismo taisyklių trečio priedo 1.3 punkte numatyta, kad dviguba ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis. Šią liniją kirsti draudžiama.

Teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad A. Š. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai, jo veika kvalifikuota tinkamai. Teismas neturi pagrindo atmesti byloje esančių rašytinių dokumentų – administracinio teisės pažeidimo protokolo, policijos pareigūno, fiksavusio teisės pažeidimą, tarnybinio pranešimo, eismo įvykio vietos schemos, papildomų duomenų apie eismo įvykį, nukentėjusiojo S. G. rašytinio paaiškinimo, taip pat nukentėjusiojo bei liudytojų teismo posėdžio metu duotų parodymų ir laiko, kad šie įrodymai visiškai patvirtina A. Š. kaltę pažeidus KET 9, 127 bei trečio priedo 1.3 punktų reikalavimus ir padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą.

Iš administracinėn atsakomybėn patraukto A. Š. skundo turinio, taip pat jo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad nesutikimas su skundžiamu nutarimu iš esmės yra grindžiamas tuo, kad, neva, ne jo, o nukentėjusiojo Mercedes Benz vairuotojo veiksmai lėmė tai, kad jis buvo priverstas pažeisti Kelių eismo taisykles, taip pat tai, kad kilo eismo įvykis. Taip pat asmuo tiek skunde tiek teismo posėdžių metu pažymėjo, kad tyrimas buvo atliktas neišsamiai, nebuvo apklausti eismo įvykį matę liudytojai. Tačiau jis pats policijos pareigūnams nenurodė asmenų, kurie važiavo kartu su juo automobilyje, o įvykus eismo įvykiui, iš įvykio vietos pasišalino. Neprašė jų apklausti ir teismo posėdžio metu.

Pažymėtina, kad teismo posėdžiu metu A. Š. parodė, kad policijos pareigūnams buvo nurodęs kokius liudytojus apklausti, tačiau šie to nepadarė. Tuo tarpu nukentėjusysis paaiškino, kad kol atvyko policijos pareigūnai, jokių liudytojų eismo įvykio vietoje jau nebuvo, eismo įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu jiems nebuvo suteikta informacija apie galimai eismo įvykį mačiusius asmenims.

Kaip matyti iš 2017 m. gruodžio 7 d. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokole esančio asmens pasiaiškinimo, jis prašo administracinę bylą išnagrinėti būtent protokolo surašymo, t.y. 2017 m. gruodžio 7 d. A. Š. taip pat yra pasirašęs ant 2016 m. lapkričio 28 d. sudarytos eismo įvykio vietos schemos. Dar viena, t.y. antra eismo įvykio vietos schema buvo sudaryta 2016 m. gruodžio 7 d. nurodant jos sudarymo laiką 12.00 val., tačiau tai laikytina rašymo apsirikimu, kadangi nutarimas A. Š. atžvilgiu priimtas 2016 m. gruodžio 7 d. 10.22 val., o policijos pareigūnui, baigus nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, nebėra poreikio vykti į eismo įvykio vietą ir sudaryti naują eismo įvykio schemą, todėl kaip ir minėta, klaidingai nurodytas schemos sudarymo laikas laikytinas rašymo apsirikimu. Pažymėtina ir tai, kad minėta 2016 m. gruodžio 7 d. sudaryta schema tik dar kartą įrodo, kad Mercedes Benz vairuotojas Kelių eismo taisyklių nepažeidė, o tai padarė būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo.

Iš bylos duomenų matyti, kad tiek S. G., tiek A. Š. nurodė, kad S. G. – Mercedes Benz vairuotojas, prieš atlikdamas posūkio manevrą rodė kairiojo posūkio signalą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tiek skunde tiek posėdžio metu taip pat parodė, kad kirto dvigubą ištisinę juostą norėdamas išvengti susidūrimo. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 127 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Todėl jo versija, kad ištisinę liniją kirto norėdamas išvengti susidūrimo nėra teisinga ir pagrįsta, kadangi tokiu atveju, vairuotojas turi transporto priemonę stabdyti, apvažiuoti ją iš dešinės, o ne pažeisti Kelių eismo taisykles.

Taigi, įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas sprendžia, jog būtent A. Š., vairuodamas automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsiradus kliūčiai nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą kelio pusę, kirsdamas dvigubą ištisinę ženklinimo liniją, tuo pažeisdamas KET 9, 127 ir trečio priedo 1.3 punktų reikalavimus, ir susidūrė su apsisukinėjančia kita transporto priemone Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei ją apgadino, todėl pagrįstai buvo patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. M. 2016 m. gruodžio 7 d. priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-79676499-16 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Tačiau pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), kuris pakeitė iki tol galiojusį ATPK. Naujajame ANK administracinė atsakomybė už padarytą KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) numatyta tik asmenims, neturintiems teisės vairuoti (ANK 423 straipsnio 1 dalis), tai yra ANK nebeliko straipsnio, numatančio administracinę atsakomybę vairuotojams, turintiems teisę vairuoti, už veiką, analogišką numatytai ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Tokiu būdu, vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 3 dalimi, administracinio teisės pažeidimo teisena pagal šį straipsnį A. Š. atžvilgiu negalima. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog ANK 417 straipsnio 8 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Kaip nustatyta byloje, A. Š. pažeidė KET 9, 127 bei trečio priedo 1.3 punktų reikalavimus, už ką administracinė atsakomybė numatyta būtent ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktais, ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijoje yra numatyta švelnesnė administracinė atsakomybė nei ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje, todėl naujai įsigaliojęs ANK švelnina skundą padavusio asmens padėtį ir remiantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi A. Š. padarytas pažeidimas perkvalifikuotinas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį bei jam skirtina minėto straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda. Atsižvelgiant į A. Š. padaryto nusižengimo pobūdį, į tai, kad nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. Š. asmenybę (galiojančių administracinių nuobaudų neturi, anksčiau administracine tvarka baustas), jam skirtinas ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytos baudos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 646 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 3 punktais, 3 dalimi, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, teismas,

nutaria:

A. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. M. 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-79676499-16. A. Š. veiką perkvalifikuoti iš LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį ir paskirti jam 11 € (vienuolikos eurų) baudą.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.