Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, teistas 2 kartus, bet teistumai išnykę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. 2024 m. liepos 31 d. apie 15.10 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Vilniaus gatvėmis vairavo automobilį "BMW", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuomet ties pastatu, Kalvarijų g. 329, Vilnius, policijos pareigūnams alkotesteriu patikrinus jo neblaivumą, jam nustatytas 1,77 promilės girtumas.

Šiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. B. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad liepos 31 d. atvažiavo pas A. Kadangi matėsi seniai, nusprendė išgerti. Nuvažiavo į „Rimi“, nusipirko alkoholinių gėrimų ir grįžo prie jo namų. Ten sėdėjo. Atvažiavo policijos pareigūnai ir davė papūsti. Įpūtė 1,77 prom. pirmu bandymu. Po paputimo atsisėdo ir toliau gėrė, nes pareigūnai pasakė pabūti mašinoje. Po to antrą kartą įpūtė.

Atsakydamas į klausimus kaltinamasis paaiškino, kad gėrė degtinę ir vyną. Alkoholį nusipirko, kai susitiko. Degtinė gal buvo mašinoje. Alkoholį pirko parduotuvėje „Rimi“, pirko 2 butelius vyno. Degtinės turėjo mašinoje. Neatsimena, gal ir pirko „Rimi“ degtinę. Iki „Rimi“ važiavo blaivus. Iš karto kai išgėrė, policijos pareigūnais davė pūsti. Po to jie dar mašinoje gėrė po pūtimo. Policijos pareigūnai sakė eiti į mašiną ir sėdėti, todėl ir toliau jie gėrė automobilyje. Iki policijos atvykimo 15 min. gėrė degtinę ir vyną. Degtinę ar pirko, ar buvo mašinoje, neatsimena. Tas degtinės butelis buvo šiukšliadėžėje, kai atvyko pareigūnai. Nebuvo poreikio parodyti degtinę pareigūnams, todėl ir netraukė. Turbūt suprato, dėl ko aiškinimasis vyksta. Per 15 min išgėrė tą butelį degtinės. Su A. liudytoja, kuri iškvietė policiją, buvo sugyventiniai, tai ji dėl to meluoja. Pusę valandos gėrė automobilyje iki pareigūnų atvykimo. Du buteliai buvo mašinoje, o iš viso turėjo degtinę ir du vyno butelius. Neprisimena, kiek buvo išgėrę, atrodo, išgerta buvo butelis degtinės ir vyno kažkiek.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. Ž. parodė, kad pas jį atvažiavo draugas, pasėdėjo mašinoje. Pasiūlė išgerti, nuvažiavo, nupirko vyno ir degtinės. Po to nuvažiavo į kiemą ir sėdėjo, gėrė, niekur nevažiavo. Praėjo valanda, kai pamatė pareigūnus, jie apsisuko, nuvažiavo ir po kiek laiko privažiavo. Jie paklausė vardo pavardės draugo, jis pasakė, kad čia jis. Pareigūnai pasakė draugui pūsti ir jis įpūtė. Jie nevažiavo, nieko. Sakė policijos pareigūnams, kad degtinės bonkę išgėrė. Tą butelį į šiukšliadėžę išmetė ir pasakė apie tai pareigūnui, bet jis sakė, kad po šiukšliadėžes nelandžios. V. N. priėjo ir pasirodė, kad tai ji iškvietė. Ji ne pirmą kartą kviečia ir net policija juokiasi iš jos.

Atsakydamas į klausimus liudytojas parodė, kad į „Rimi“ važiavo pirkti alkoholio, kaltinamasis ėjo pirkti alkoholio. Atnešė vyno 2 butelius ir degtinės. Iš parduotuvės atnešė degtinę. Po to grįžo į kiemą, išgėrė butelį degtinės ir vyną pradėjo gerti. Per 15 min. spėjo išgerti degtinės butelį. Jam pačiam pūsti nieko nedavė, nors sakė, kodėl jam neduoda pūsti. Sakė pareigūnams, kad šiukšliadėžėje butelis, bet jie net nežiūrėjo. Du kartus davė kaltinamajam papūsti. Valanda laiko gal praėjo nuo jų grįžimo į kiemą iki policijos atvažiavimo. Kaltinamasis sėdėjo mašinoje po pirmo pūtimo. Gal dar ir išgėrė tuo metu, nes vynas pas juos buvo.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo argumentai ir išvados.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (Kasacinė nutartis 2K-49-693/2019).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė ir pripažįsta, kad A. B., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę.

Vertindamas, ar A. B. veiksmai gali būti vertinami kaip atitinkantys nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, teismas pažymi, kad nors viso baudžiamojo proceso metu A. B. neigė vairavęs transporto priemonę, būdamas neblaivus, bei nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus jis nevairavo; automobilį jis vairavo, kai vyko į parduotuvę, dar būdamas blaivus; alkoholinius gėrimus vartojo jau priparkavęs automobilį. Tačiau tokią A. B. nurodytą įvykių versiją paneigia ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys: teisiamojo posėdžio metu liudytojai policijos pareigūnai J. S., M. B. ir M. G. parodė, kad į įvykio vietą atvyko gana greitai, operatorius juos informavo, kur reikia važiuoti ir kur šiuo metu yra kaltinamojo automobilis, taigi nuo kaltinamojo atvažiavimo į stovėjimo aikštelę iki jų atvykimo praėjo daugiausiai 15 minučių; automobilyje buvo rasti tik du alkoholio – vyno buteliai, kurių vienas buvo nugertas, o kitas neprasuktas; iš parduotuvės pateiktų vaizdo įrašų nustatė, jog būtent šiuos du butelius pirko kaltinamasis; atvykęs į parduotuvę atrodė neblaivus, o liudytoja N. B. patvirtino, kad policijos pareigūnus iškvietė dėl to, kad nenorėjo, jog kaltinamasis girtautų su jos draugu; jis, jos nuomone, girtavo automobilyje iki įvykio dvi dienas; prieš išvažiavimą į parduotuvę matė jį miegantį automobilyje; jam vairuojant automobilį, jis atrodė neblaivus.

Teismas, nustatęs, kad liudytojai J. S., M. B. ir M. G. kaltinamojo asmeniškai nepažįsta ir neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, neturi pagrindo netikėti teismui tiesą sakyti prisiekusių liudytojų parodymais, tuo tarpu kaltinamojo A. B. paaiškinimus vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaip minėta, kaltinamasis teigia, jog kaltinime nurodytomis aplinkybėmis automobilio būdamas neblaivus nevairavo. Kaltinamasis teigia, jog tą dieną atvažiavo visiškai blaivus pas savo draugą A. Ž.; kadangi jie seniai nesimatė, nusprendė pavartoti alkoholinius gėrimus, tuo tikslu nuvažiavo į parduotuvę, kur nusipirko alkoholį; alkoholį vartojo, kai atvažiavo į stovėjimo aikštelę ir užgesino automobilį; iki policijos atvykimo spėjo išgerti degtinės butelį ir pradėjo gerti vyną; policijos pareigūnams nurodė apie degtinės butelį ir parodė, kur jį išmetė, tačiau pastarieji atsisakė ieškoti; po pirmo papūtimo į alkotesterį, kol laukė, toliau vartojo alkoholinius gėrimus automobilyje. Teismas šią kaltinamojo versiją, vertina kritiškai. Nors ji ir yra iš dalies patvirtinta liudytojo A. Ž. parodymais, tačiau visiškai paneigta kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų policijos pareigūnų parodymais, jog jie į įvykio vietą atvyko neužilgo po to, kai ten atvažiavo kaltinamasis, ir per tą laiko tarpą kaltinamasis su liudytoju nespėtų išgerti visą degtinės butelį ir dar nugerti vyno butelį; nors apie degtinės butelį galimai kalba ir buvo (tai prisiminė tik liudytojas M. G., tačiau nebuvo užtikrintas), tačiau to butelio jiems niekas neparodė; alkoholio buteliai iš mašinos buvo patraukti iš karto ir kaltinamasis tikrai negalėjo vartoti alkoholį liudytojams būnant įvykio vietoje. Teismas taip pat pažymi, jog kaltinamojo parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, kadangi ikiteisminio tyrimo metu jis teigė parduotuvėje nusipirkęs du butelius vyno ir vieną butelį degtinės, o apklausiamas teisiamajame posėdyje, būdamas susipažinęs su bylos medžiaga, jau teigė, kad degtinės butelis buvo pas jį mašinoje iki vykimo į parduotuvę. Tuo tarpu liudytojas A. Ž., nurodydamas aplinkybes dėl degtinės butelio, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje, teigė, kad degtinę kaltinamasis parnešė iš parduotuvės kartu su vynu, kas leidžia jo parodymus vertinti kritiškai, kadangi iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog kaltinamasis parduotuvėje nupirko ir į automobilį atnešė tik du tamsios spalvos butelius - vyną. Kaltinamasis ir nurodytas liudytojas, bandydami pagrįsti savo versiją dėl degtinės butelio, parodė, jog jie pareigūnams paaiškino dėl degtinės, nurodė, jog tuščias butelis yra šiukšliadėžėje, tačiau policijos pareigūnai pareiškė, jog jo neieškos. Ši versija yra paneigta liudytojų parodymais, be to, teismas vertina, jog nebuvo jokių objektyvių kliūčių, jei iš tikrųjų buvo vartota degtinė, kol buvo laukiama antro papūtimo, nueiti ir atnešti bei parodyti pareigūnams minimą degtinės butelį, tačiau kaltinamasis to nepadarė. Be to, kaip matyti iš liudytojų policijos pareigūnų parodymų, vaizdo įrašų, ROIK kortelės bei tarnybinio pranešimo, tarp kaltinamojo išvykimo iš parduotuvės bei parvažiavimo į įvykio vietą ir pareigūnų atvykimo praėjo maždaug 15 minučių laiko tarpas, kas paneigia kaltinamojo versiją apie tai, kad po grįžimo į automobilių stovėjimo aikštelę ir pareigūnų atvykimo į įvykio vieta praėjo pakankamas laiko tarpas tam, kad išgerti visą butelį degtinės, jį išmesti į kažkurioje vietoje esančią šiukšlių dėžę ir nugerti vyno butelį maždaug iki pusės, yra paneigta. Kartu pažymėtina, jog remiantis byloje esančių alkotesterio kvitų duomenimis, kaltinamajam nustatytas neblaivumas buvo, atitinkamai, 1,77 promilės ir 1,88 promilės, kas taip pat netiesiogiai paneigia kaltinamojo versiją, kadangi mažai tikėtina, jog per 15-20 minučių laiko tarpą yra įmanoma išgerti tokį kiekį alkoholio, ypač atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo ir liudytojo A. Ž. teigimu, jie ilsėjosi ir bendravo, gerdami alkoholį, taigi darė tai neskubėdami.

Liudytojas A. Ž., apklaustas teisme teigė, jog nusprendę su kaltinamuoju pavartoti alkoholį, važiavo į parduotuvę, kaltinamasis buvo blaivus; iš parduotuvės kaltinamasis atsinešė 2 butelius vyno ir butelį degtinės; grįžę į kiemą vartojo alkoholinius gėrimus; policija atvažiavo maždaug po valandos (vėliau pakeitė parodymus, teigdamas, jog po 15 ar 30 minučių), per tą laiką spėjo išgerti degtinę ir pradėjo gerti vyną. Teismo įsitikinimu, A. Ž. teisiamojo posėdžio metu davė žinomai melagingus parodymus apie įvykio aplinkybes. Teismui kelia pagrįstų abejonių ta aplinkybė, kad nors iš vaizdo įrašų ir liudytojų policijos pareigūnų parodymų matyti, kad kaltinamasis parduotuvėje nupirko ir į automobilį atnešė tik 2 butelius vyno (ką teisiamojo posėdžio metu teigė ir pats kaltinamasis), kurie paskui ir buvo rasti automobilio salone, liudytojas A. Ž. teigia, jog degtinės butelis buvo nupirktas kartu su vynu parduotuvėje, kada jie kartu ten nuvažiavo; taip pat teigia, kad tą degtinės butelį jie spėjo suvartoti iki policijos pareigūnų atvykimo, nors ši aplinkybė yra paneigta aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais. Kartu pažymėtina, jog kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tik 2025 m. sausio 9 d., kadangi pirmos apklausos 2024 m. rugsėjo 30 d. jis parodymus duoti atsisakė, o A. Ž. – 2024 m. gruodžio 18 d., taigi buvo laiko suderinti parodymus. Įvertinus kaltinamojo ir liudytojo parodymus, matyti, kad A. Ž. stengėsi savo parodymus priderinti prie kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu iškeltos versijos, tačiau duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu ir atsakydamas į papildomus klausimus, painiojosi ir jo parodymai dalinai skyrėsi jau ir nuo kaltinamojo paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu, kadangi kaltinamasis dalinai pakeitė savo versiją po susipažinimo su bylos medžiaga. Kaip minėta, A. Ž. parodymus paneigė liudytojai policijos pareigūnai, apžiūrėti vaizdo įrašai, tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad teisiamojo posėdžio metu duoti liudytojų J. S., M. B., M. G., N. B. parodymai, protokoluose ir vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, jog kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu pirmą kartą jo iškvėptame ore nustatė 1,77 promilių etilo alkoholio koncentraciją ir antrą kartą nustatė 1,88 promilių etilo alkoholio koncentraciją, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o jo gana nenuoseklūs (dalyje dėl turėto ir vartoto alkoholio, laiko tarpų ir pan.), nelogiški parodymai, yra vertintini, kaip jo užimta gynimosi pozicija, siekiant išvengti atitinkamos atsakomybės. Kaltinamojo nusikalstama veika įrodyta liudytojų parodymais, vaizdo ir garso įrašų medžiaga, alkotesterio parodymais ir kita faktine byloje esančia medžiaga.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. B. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

(duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga teismui pranešti prokurorui apie bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes dėl kito asmens galimai padarytos nusikalstamos veikos. Teismo vertinimu, liudytojas A. Ž., apklaustas teisme, davė žinomai melagingus parodymus, todėl liudytojo A. Ž. parodymai, duoti teisme, yra atmetami kaip nepagrįsti, teismas laiko, kad jis davė žinomai melagingus parodymus siekdamas padėti kaltinamajam A. B. išvengti atsakomybės. Liudytojo A. Ž. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnyje, požymiai, todėl apie tai praneština prokurorui.

Dėl bausmės.

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę A. B., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

A. B. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai. A. B. nevedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas (teistumai išnykę), baustas administracine tvarka (b. l. 70-91). Byloje nėra duomenų apie A. B. priklausomybės ligų gydymąsi ar psichiatrinį gydymą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti A. B. paskyrus prokurorės siūlomą ir straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam, skirtinam už nesunkaus nusikaltimo padarymą, dydžiui – 75 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti A. B. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) arba jo vertę atitinkančios pinigų sumos – 3 035 Eur, konfiskavimą (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn, ir asmenų, traukiamų administracinėn atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas, kuris lygus ar mažesnis už administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) terminą, nustatytą už mažiau pavojingą administracinį nusižengimą, nebūtų proporcingas padarytai nusikalstamai veikai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020). Įvertinus tai, kad A. B. veiką padarė, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, anksčiau neteistas (teistumai išnykę), baustas administracine tvarka, jam nustatytinas 2 metų draudimo naudotis specialia teise terminas, skaičiuotinas nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. Teismo vertinimu, toks terminas bus pakankamas, kad būtų pasiekti baudžiamosios poveikio priemonės tikslai.

Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, sprendžiant klausimą dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas yra konfiskuojamas.

Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, transporto priemonė, kurią vairavo A. B., atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilis „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo kaltinamasis, nuosavybės teise priklauso jam (b. l. 47). Taigi, minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo padarymo priemone, be kurios A. B. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teismas, įvertinęs automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausymo A. B. faktą, pastarajam nustatytą girtumo aplinkybę bei laipsnį, veikos padarymo aplinkybes, konstatuoja būtinybę pagal BK 72 straipsnio 2-3 dalis kaltinamajam priklausančią transporto priemonę konfiskuoti. Pažymėtina, kad nesilaikant šios nuostatos ir automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų tikslinga konfiskuoti ne jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, bet jos vertės ekvivalentą.

Dėl kitų klausimų.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. B. (duomenys neskelbtini) straipsnio nustatyta tvarka laikinai sulaikytas nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 30 d. kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – vienas kompaktinis diskas, laikomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti A. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL, tai yra 3 750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 30 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis, skirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuoti jam priklausantį automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valstybės nuosavybėn.

A. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtą A. B. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti VĮ „Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, prisegtą prie galinio bylos viršelio, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Apie A. Ž. veikas, kuriose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje, požymių, pranešti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.