Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis rašytinio proceso tvarka, priimdamas sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės ,,Turto bankas“ ieškinį atsakovui J. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka buvo įteikti ieškinys ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovė yra pareiškusi prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas ir N. G. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. 1995-10-26 šie asmenys dalinės nuosavybės teise įgijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). (duomenys neskelbtini) N. G. mirė.

Testamentų registro duomenimis po palikėjos mirties per įstatymo nustatytą terminą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nė vienas įpėdinis nesikreipė, todėl šiuo atveju palikėjos paveldimas turtas turi pereiti valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Tiek Santuokos ir šeimos kodekso (toliau –SŠK), tiek 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymo nustatyta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija. Be to, santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos tada, kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. CK. Iki naujojo CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas santuokos metu (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-238-619/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Nagrinėjamu atveju butas įgytas N. G. ir atsakovui esant santuokoje, todėl laikytinas bendru palikėjos ir jos sutuoktinio (atsakovo) turtu (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Taigi konstatuotina, kad vienam iš sutuoktinių mirus, pasibaigė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisiniai santykiai. Byloje nėra duomenų, kurie sąlygotų būtinybę nukrypti nuo įstatyme įtvirtintos sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad palikėjos N. G. dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje t.y. bute buvo 1/2.

CPK 96 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Nagrinėjamu atveju nors ieškinys tenkintinas ir ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas byloje neteikė priešingos pozicijos, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės priklausė 1/2 dalis buto, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.