Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-02-29 · Administracinė byla Nr. I-3984-171/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-29
Bylos Nr.
I-3984-171/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04242-2015-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Atsakovas
A. M.
Pareiškėjas
UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3984-171/2016Proceso Nr. 3-61-3-04242-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.38, 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant atsakovui A. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui A. M. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo A. M. laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. 449,49 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėja paaiškino, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija jai pavedė rinkti, administruoti ir išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą savivaldybės teritorijoje.

Atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir turto objektas). Jis privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma sumokėti įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o jos mokėjimą reglamentuoja viešosios teisės normos.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovui, kaip nekilnojamojo turto turėtojui, buvo apskaičiuota vietinė rinkliava, kurią sudarė 542,44 Eur suma. Atsakovas į pareiškėjos sąskaitą įmokėjo 92,95 Eur, todėl liko 449,49 Eur įsiskolinimas.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į prašymą nurodo, kad (duomenys neskelbtini). negyvena, šiukšlių į (duomenys neskelbtini). neveža, todėl rinkliavos neprivalo mokėti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovas prašė prašymą atmesti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja nori iš jo išieškoti nekilnojamojo turto mokestį. Koncesijos sutartis yra nusikalstama. Atsakovas mano, kad jį pareiškėja reketuoja. Pranešimus dėl vietinės rinkliavos kiekvienais metais jam pareiškėja atsiųsdavo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. priteisimo.

Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis šią rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje.

Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyta Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, taip pat Vietos savivaldos įstatyme, kurio 6 straipsnio 31 punkte reglamentuota, kad prie savarankiškų savivaldybės funkcijų priskiriamas ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas.

Atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus nustato Atliekų tvarkymo įstatymas, kurio 25 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą.

Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri, inter alia, apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis (žr., pvz., LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kt.). Taigi vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios nustatytos ją nustatančiuose teisės aktuose (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011 ir kt.).

Remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426, 2010 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. T2-114, 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330, 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T2-345, 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-86, 2012 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. T2-200, 2012 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. T2-251 redakcijos), pažymėtina, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Nuostatų 3 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir 1 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą.

Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2004-01-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A7‑60/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 33–42).

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, atsakovui nuosavybės teise nuo 2009 m. sausio 8 d. priklauso vieno buto gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Taigi, remiantis anksčiau išdėstytomis teisės aktų nuostatomis bei suformuota teismų praktika, konstatuotina, kad atsakovas, kaip nuosavybės teise valdantis nekilnojamąjį daiktą, yra vietinės rinkliavos mokėtojas, todėl pareiškėja teisėtai ir pagrįstai atsakovui apskaičiavo vietinę rinkliavą ir pateikė mokėjimo pranešimus ją sumokėti.

Pareiškėja prašymą teismui pateikė 2015 m. rugpjūčio 20 d. (b. l. 9), todėl, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai iš atsakovo gali būti priteisiama vietinė rinkliava tik už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. nuo 2010 m. sausio 1 d.

Pareiškėja prašo priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Vadinasi, nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį ji turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Pagal pareiškėjos pažymą dėl skolos (b. l. 3), atsakovo įsiskolinimas šiuo laikotarpiu sudaro 2 euro centus, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistina 449,47 Eur.

Pažymėtina, kad tokios vyraujančios praktikos dėl Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies taikymo analogiškose bylose (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1201-442/2015, 2015 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-556/2015, 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1053-602/2015, 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1056-602/2015, 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1712-442/2015 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 449,47 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt devynis eurus ir keturiasdešimt septynis centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos.

Likusią prašymo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė