- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- A5.-509-540/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00307-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Pažeidėjas
- D. T.
- Kategorijos
dalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Rūtai Butkienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) direktorius, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2018 m. gruodžio 20 d. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rūta Butkienė atliko planinį nelegalaus darbo tyrimą dėl galimai nelegalaus darbo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) direktorius D. T. neužtikrino bendrovės tvarkos ir leido darbuotojui D. D. dirbti vairuotojo pareigose (duomenys neskelbtini) nuo 2018 rugsėjo 14 d. iki 2018 m. spalio 1 d. su juo nesudarius darbo sutarties raštu, o nuo 2018 m. spalio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d. su D. D. nesudarius darbo sutarties raštu ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo D. D. priėmimą į darbą. Šiais savo veiksmais (duomenys neskelbtini) direktorius D. T. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. T. kaltę pripažino, gailisi ir paaiškino, kad jis buhalterei buvo nurodęs atleisti kitą vairuotoją, t. y. D. D., tačiau buhalterė suklydo ir per klaidą buvo atleistas vairuotojas D. D., o jis, kaip vadovas, darbuotojų įdarbinimo bei atleidimo procedūrų pakankamai nesukontroliavo. Vėliau klaida buvo ištaisyta. Dėl ko iki darbuotojo D. D. darbo pradžios su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis, negali paaiškinti.
Institucijos, surašiusios protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Rūta Butkienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad D. D. atvyko į Valstybinės darbo inspekcijos skyrių ir paaiškino, kad grįžus iš reiso jam nesumokamas darbo užmokestis. Paprašius pateikti darbo sutartį, jis paaiškino, kad jos neturi. Patikrinus Sodros duomenis, buvo nustatyta, kad nuo 2018 m. spalio 2 d. duomenų apie jo darbą bendrovėje nebuvo. Nustačius šią aplinkybę, D. D. parašė skundą dėl nelegalaus darbo. Atstovės nuomone, D. T. kaltė dėl nelegalaus darbo fakto yra pilnai įrodyta ir prašo jam skirti nuobaudą sankcijos ribose.
Motyvuojamoji dalis
Teisės pažeidimo faktą ir D. T. kaltę įvykdžius protokole nurodytą nusižengimą įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto nusižengimo aplinkybės (b. l. 1); VĮ Registrų centras juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas, iš kurio matyti, kad D. T. yra (duomenys neskelbtini) direktorius (b. l. 3-4); D. D. prašymas, kuriuo jis prašo iškelti bylą dėl nelegalaus darbo ir jo vertimas į lietuvių kalbą (b. l. 5, 7); D. D. paaiškinimas dėl nelegalaus darbo ir jo vertimas į lietuvių kalbą (b. l. 6, 8); VSDFV informacinės sistemos – užklausos rezultatai (b. l. 9); nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 10); D. D. paso kopija (b. l. 11-12); D. D. vairuotojo liudijimas (b. l. 13-14); PVM sąskaita – faktūra (b. l. 15); tachografo kortelė (b. l. 16); tachografo kortelės duomenys (b. l. 17-24).
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Nurodyto straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Pagal formuojamą teismų praktiką, darbą vertinti kaip nelegalų galima tik konstatavus nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) būtina nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-498-851/2018).
Byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) nuo 2018 rugsėjo 14 d. iki 2018 m. spalio 1 d. vairuotojo pareigose dirbo D. D., tačiau su juo darbo sutartis nebuvo sudaryta. Iš VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, kad jo darbo laikotarpio pabaiga 2018 m. spalio 1 d., tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog darbuotojas nuo 2018 m. spalio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d. ir toliau dirbo (duomenys neskelbtini) su juo nesudarius darbo sutarties raštu ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo D. D. priėmimą į darbą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. T. iš esmės sutiko, jog galėjo būti su D. D. nesudaryta darbo sutartis, o duomenys apie jo darbo pabaigą Sodrai buvo pateikti per buhalterės klaidą. Iš D. T. paaiškinimo matyti, jog jis pripažino, kad kaip vadovas, jis tinkamai nesukontroliavo, jog visi darbuotojai būtų įdarbinti ar atleisti laikantis įstatymų reikalavimų.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog tarp D. T., kaip (duomenys neskelbtini) vadovo ir vairuotojo D. D. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, atitinkantys visus darbo sutarties požymius. Kadangi šie santykiai oficialiai ir tinkamai įforminti nebuvo, todėl yra pakankamas pagrindas D. D. darbą pripažinti nelegaliu.
Įmonės vadovas privalo užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Nagrinėjamu atveju D. T. buvo atsakingas už tinkamą darbuotojų priėmimo bei jų darbo organizavimą, tačiau pažeidė šią savo pareigą, neužtikrino, jog darbuotojui būtų leista pradėti dirbti nepažeidžiant įstatymų nustatytos įdarbinimo tvarkos.
Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog UAB (duomenys neskelbtini) direktorius D. T., būdamas darbdaviu ir esant darbinių santykių požymiams, esant atlygintinumui ir pavaldumui jam, (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), leido dirbti nelegaliai D. D. vairuotojo pareigose nuo 2018 rugsėjo 14 d. iki 2018 m. spalio 1 d. su juo nesudarius darbo sutarties raštu, o nuo 2018 m. spalio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d. su D. D. nesudarius darbo sutarties raštu ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo D. D. priėmimą į darbą. Tokiais veiksmais D. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl jis baustinas.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Duomenų apie D. T. baustumus byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Nagrinėjamu atveju nustatant skirtinos baudos dydį atsižvelgiama į tai, kad D. T. pripažino nelegalaus darbo faktą, į tai, kad yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei į tai, kad nėra duomenų apie jo baustumus. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, D. T. skirtina minimali bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
D. T. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą - 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 19097535405.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.