- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-12
- Bylos Nr.
- 2-1531-723/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00866-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Ieškovas
- P. K.
- Atsakovas
- N. K., J. T.
- Advokatai
- Svetlana Naidenkas
- Kategorijos
- 76.5pavadinimo nepavyko patikrinti
išvadą teikiančios institucijos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei J. Č.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovams N. K., J. T., išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas P. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti sūnaus R. K. gimimo liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini) įraše Nr. (duomenys neskelbtini) skiltyje įrašą „tėvas – P. K.“. Nustatyti, kad R. K., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus R. vaiko gimimo liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini) įraše Nr. (duomenys neskelbtini) skiltyje „tėvas“ įrašyti „J. T.“.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono CM skyriuje sudaryta jo ir atsakovės santuoka, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Sudarius santuoką, praktiškai nuo santuokos sudarymo pradžios santykiai nesusiklostė, ir N. K. 2005 metais išsikėlė gyventi kitur. Nuo to laiko kartu nebegyveno ir jų nesieja jokie santuokos ryšiai, nors santuokos nustatyta tvarka nenutraukė. Kiek jam žinoma nuo 2006 metų N. K. pradėjo bendrą gyvenimą su kitu vyru – J. T., su kuriuo gyvena iki šiol. Žino, kad jiems (duomenys neskelbtini) metais gimė berniukas R.. Dėl tos priežasties, kad jo ir N. K. santuoka nebuvo nutraukta, N. K. ir J. T. vaiko gimimo liudijime tėvu įrašytas jis, nors nėra vaiko tėvas. Nepilnamečio vaiko tėvas yra J. T., jie gyvena kartu. Dėl tokios situacijos neturėjo galimybės nutraukti santuoką su atsakove bendru susitarimu ir sudaryti santuokos nutraukimo sutartį. N. K. pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo, kur turi būti sprendžiamas klausimas ir dėl vaiko gyvenamosios vietos bei išlaikymo. R. K. tėvu būtina įrašyti tikrąjį tėvą – J. T., kuris kaip jam žinoma tėvystę pripažįsta. Nurodytas aplinkybes dėl R. biologinio tėvo reikalui esant gali patvirtinti ir DNR ekspertizė.
Atsiliepimas
Atsakovai N. K. ir J. T. atsiliepime prašė ieškinį tenkinti pilnai. Nurodė, kad atsakovė su ieškovu negyvena nuo 2005 metų, tačiau santuoka nenutraukta. Šiuo metu Vilniaus rajono teisme yra iškelta civilinė byla dėl santuokos su ieškovu nutraukimo, tačiau ji sustabdyta iki kol bus išspręstas tėvystės klausimas. Jie, N. K. ir J. T. susipažino 2006 metais, patiko vienas kitam, kartu apsigyveno J. T. ir jo motinos Č. T. name, kur jiems gimė sūnus R.. Ten gyvena ir dabar. Kadangi ji, N. K., nebuvo nutraukusi santuokos su ieškovu, jis buvo įrašytas sūnaus gimimo liudijime kaip tėvas. Prašo P. K. ieškinį tenkinti pilnai.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad sutinka su ieškovo ieškiniu.
Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad su atsakove kartu negyveno (duomenys neskelbtini) metus.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti.
Atsakovė N. K. nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Prašė ieškinį tenkinti. Ieškovas nėra vaiko tėvas.
Atsakovas J. T. nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Prašė ieškinį tenkinti. Tėvas – jis, nori, kad vaikas turėtų jo pavardę.
Išvadą teikiančios institucijos – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad sutinka su ieškiniu. Prašė ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Įstatymas nustato, kad jei manoma, kad vaiko kilmės nustatymas, atliktas CK nustatyta tvarka, neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami LR CK 3.149-3.153 straipsniuose numatyta tvarka. Nuginčyti tėvystę reiškia paneigti ieškovo ir vaiko kraujo ryšio faktą. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra pažymėjęs, kad bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), o tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas. Nagrinėjamu atveju teismas, kompleksiškai įvertinęs šalių paaiškinimus, vaiko teises ginančios institucijos išvadą, rašytinius įrodymus sprendžia, kad ieškinio patenkinimas bei ieškovo P. K. tėvystės mažamečio R. K. atžvilgiu nuginčijimas, ieškovui nesant biologiniu vaiko tėvu ir atsakovams pilnai pripažįstant ieškinį, šiuo konkrečiu atveju nepažeis mažamečio teisių bei teisėtų interesų, todėl iš esmės tenkina šiuos ieškovo reikalavimus.
Šalių paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, ieškovas ir atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). R. K. gimimo liudijime nurodyta, kad R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovo ir atsakovės vaikas(b.l.30). CK 3.150 str. 1 d. numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams galima tik įrodžius, kad asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, negali būti vaiko tėvas. Įrodymais, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti moksliniai (ekspertizių išvados, paneigiančios giminystės ryšį) bei kiti įtikinami faktai.
Byloje šalių paaiškinimais nustatyta, kad dar 2005 metais N. K. išsikėlė gyventi atskirai nuo ieškovo. Nuo to laiko kartu su ieškovu nebegyveno ir jų nesiejo jokie santuokiniai ryšiai, nors santuokos nustatyta tvarka nenutraukė. Atsakovai nurodo, jog susipažino 2006 metais, kartu apsigyveno, jiems gimė sūnus R.. Atsižvelgiant į surinktų įrodymų visumą, vaiko prioritetinių interesų apsaugą ir gynimo principus, bei nesant jokių duomenų, kad R. K. pradėjimo metu ieškovas būtų palaikęs kokius nors santykius su atsakove, teismas turi pakankamą pagrindą pripažinti, jog P. K. nėra R. K. tėvas. Todėl vaiko gimimo liudijime esantis įrašas apie tai, kad R. K. tėvas yra P. K., pripažintinas negaliojančiu (CK 3.150, 3.151, 3.149, str.).
Ieškovo atstovas neprašo priteisti iš atsakovų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma iš kiekvieno atsakovo yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str., teismas
nusprendė:
Ieškovo ieškinį tenkinti.
Pripažinti, kad P. K. (P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) nėra biologinis R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o R. K. nėra jo biologinis sūnus.
Pripažinti negaliojančia R. K. gimimo liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra įrašytas vaiko R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvu.
Įsiteisėjusį sprendimą per 3 darbo dienas išsiųsti CMS, įregistravusiai vaiko gimimą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra pagrindas civilinės metrikacijos įstaigai išregistruoti tėvystę.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.