Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje, BPK 441 str. tvarka, išnagrinėjęs pareiškėjo Ž. A. skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo Ž. A. skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro 2012 m. balandžio 4 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-03-13 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje iš Generalinės prokuratūros buvo gautas Ž. A. 2012-02-14 pareiškimas dėl Švedijos Karalystės ir Lietuvos Respublikos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų veiksmų. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2009-04-30 buvo nuteistas Švedijos Karalystės Stokholmo apylinkės teismo nuosprendžiu laisvės atėmimu 8 metams su deportacija iš šalies. 2011-06-20 Švedijos Karalystės pareigūnai, vykdydami minėtą teismo sprendimą, jį pervežė į Stokholmo kalėjimą. 2011-06-21 Švedijos Karalystės pareigūnai, atlikdami fizinius veiksmus, ištempė jį iš lovos, sudavė smūgius ir pervežė į kitą kalėjimą vien tik su glaudėmis. 2011-06-22 Švedijos Karalystės pareigūnai Lietuvai priklausančiame kelte jį perdavė 3 Lietuvos Respublikos Viešojo saugumo tarnybos prie VRM pareigūnams, kurie buvo apsirengę civiliai, ir jam sakant apie sužalojimus, nekreipė dėmesio į Švedijos Karalystės pareigūnų jam padarytus sužalojimus, nepateikė jokio dokumento jį sulaikyti, sulaikė jį daugiau nei 48 valandoms ir per minėtą laikotarpį jo nepristatė į apylinkės teismą dėl kardomosios priemonės skyrimo. Klaipėdos uoste reikalavo parašyti raštą jų vadovybei dėl pretenzijų neturėjimo, kas buvo išgauta psichologiniu spaudimu. Švedijoje Migracijos tarnyba buvo priėmusi jo prašymą, paskyrusi 2011-07-05 13 val. susitikimą, kas draudė vykdyti deportavimą. Dėl šio įvykio Ž. A. prašė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 228 str. ir 146 str.

2012-04-04 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro nutarimu Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 d. 1 p., 168 str. pagrindu dėl 2012-02-14 pareiškime nurodytų faktų atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, esant nepadarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 228 ar 146 str.

2012-05-07 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi atmestas pareiškėjo Ž. A. skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro 2012 m. balandžio 4 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Pareiškėjas Ž. A. S. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartį atmesti pareiškėjo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro 2012 m. balandžio 4 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos Viešojo saugumo tarnybos prie LR VRM pareigūnų atliktų pažeidimų, turinčių nusikaltimų, numatytų BPK 228, 146, 249 str. bei BPK 44 str. požymių ir nurodo, kad teismas ir prokuroras rėmėsi tuo, jog pareiškėjas buvo perkeltas remiantis 1983 m. Kovo 21 d. Strasbūro nuteistųjų asmenų perdavimo konvencijos pagrindu, tačiau šio teiginio faktais nepagrindė – nebuvo Lietuvos Respublikoje priimtos nutarties, kuria remiantis būtų leidžiamas bausmės perkėlimas pagal minėtą konvenciją. Pabrėžiama, kad visos ES valstybės, prieš atliekant bausmės vykdymo perkėlimą pagal 1983 m. kovo 21 d. nuteistųjų asmenų perdavimo konvencijos bei 1997 m. gruodžio 18 d. papildomo protokolo prie konvencijos nuostatas, taikant papildomo protokolo prie konvencijos 3 str. 1 d., bausmės vykdymo perkėlimą prieš nuteistojo valią atlieka teisminį nagrinėjimą su nuteistojo teise į gynybą. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 1 punkte sakoma, kad visi žmonės yra lygūs prieš teismus ir tribūnolus ir kiekvienas turi teisę į teisingą ir viešą bylos nagrinėjimą, atliekamą kompetentingo, nepriklausomo ir nešališko teismo. Konstitucija garantuojanti teisę į gynybą visose proceso stadijose. Jo teisė į gynybą buvo atimta, kadangi Lietuvos Respublikos teritorijoje nebuvo atliekamas teisminis procesas dėl bausmės perkėlimo prieš jo valią remiantis konvencijos protokolo nuostatomis. Turėjo būto patikrinta nutartis, kuria remiantis buvo leistas toks bausmės vykdymo perkėlimas. BPK 168 str. 2 d. įpareigoja prokurorą ar ikiteisminio tyrimo pareigūną, atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą, surašyti motyvuotą nutarimą. Nors pareiškime buvo aiškiai nurodyti viešojo saugumo pareigūnų atlikti veiksmai, tačiau prokuratūra visus pareiškime pateiktus faktus akcentavo Švedijos pareigūnams. Dėl Švedijos pareigūnų veiksmų atskirai kreiptasi į atitinkamas Švedijos Karalystėje esančias institucijas dėl tyrimo pradėjimo. Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra savo ruožtu turėtų imtis atlikti ikiteisminį nagrinėjimą dėl Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos prie VRM pareigūnų atliktų veiksmų. Pareiškėjas prašo teismo įpareigoti prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą, priešingu atveju išreikalauti iš prokuratūros pateikti dokumentą, jog Ž. A. atžvilgiu buvo vykdomas bausmės perkėlimas ir LR viešojo saugumo tarnybos pareigūnai veikė pagal įstatymą ir jų veiksmai buvo teisėti, taip pat pateikti atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą motyvus dėl atlikto psichologinio spaudimo, teisių neišaiškinimo, bei dokumentų nepateikimo asmeniui, kurio atžvilgiu buvo vykdomas bausmės perkėlimas ir LR Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai veikė pagal įstatymą ir jų veiksmai buvo teisėti, taip pat pateikti atsisakymo pradėti motyvus dėl atlikto psichologinio spaudimo, teisių neišaiškinimo bei dokumentų nepateikimo asmeniui, kurio atžvilgiu vykdomas neaiškus sulaikymas. Kiekvienas asmuo turi teisę, kad jam aiškiai ir suprantama kalba būtų išaiškintos jo teisės ir sulaikymo pagrindas, tai leidžiantys vykdyti dokumentai, ko nebuvo atlikta. Jei tai nebuvo nusikaltimas, tai buvo grubus asmens teisių pažeidimas, ką prokuratūra privalo išnagrinėti ir išaiškinti. Ikiteisminis tyrimas yra būtinas atstatyti teisingumą ir pažeistas teises.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d., baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaip matyti iš skundo, jame nurodyta, kad jo pareiškėjas dėl Švedijos pareigūnų veiksmų atskirai kreipėsi į atitinkamas Švedijos Karalystėje esančias institucijas dėl tyrimo pradėjimo, ir, kaip matyti iš Lietuvos Respublikos BK 6 str., užsieniečiai, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jie užsienyje padarė šio kodekso 114–128 straipsniuose numatytus nusikaltimus Lietuvos valstybei, o, šiuo atveju, pats pareiškėjas prašė ikiteisminį tyrimą atlikti pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. ir 146 str., t.y. BK 6 str. nenumatytas nusikalstamas veikas, todėl Švedijos Karalystės pareigūnų veiksmai nenagrinėtini.

Iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutarties matyti, kad Ž. A. S. apylinkės teismo 2009-04-30 nuosprendžiu nuteistas pagal Švedijos Karalystės Baudžiamojo kontrabandos įstatymo 3 § 1 d. ir 6 § 3 d. (2000:1225) - (stambaus masto narkotikų kontrabanda), 8 metų laisvės atėmimo bausme, nusprendžiant deportuoti Ž. A. iš šalies ir uždraudžiant jam sugrįžti į šią šalį iki 2024-04-30. Nuosprendžio pradžia - 2009-05-22, o pabaiga - 2017-01-21 (įskaičius 122 d.), t. y., kaip matyti iš išdėstyto, pareiškėjas, jo manymu, nusikalstamų veiksmų atlikimo metu, buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, kuri buvo tuo metu vykdoma ir neatlikta, o iš pareiškėjo skundo matyti, kad skunde jis iš esmės ginčija tik bausmės atlikimo (t. y. laisvės atėmimo vietos) valstybę, o ne jo laisvės atėmimo pagrįstumą, todėl, atsižvelgus, kad neva jo laisvę neteisėtai atimančius veiksmus vykdė Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos prie VRM pareigūnai, nėra jokio pagrindo daryti išvadai, kad jo laisvė buvo atimta neteisėtai, kadangi ji buvo atimta Stokholmo apylinkės teismo 2009-04-30 nuosprendžiu, todėl nėra jokio pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str.

Lietuvos Respublikos BK 228 str. numatyto nusikaltimo būtinas požymis yra didelė žala. Šiuo atveju, skunde pareiškėjas iš esmės nenurodo kuo pasireiškė jo patirta didelė žala, kaip būtent piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus pareigūnai ir kodėl jie tai galėjo suvokti, todėl, įvertinus ir kitas aplinkybes, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad skunde nėra pateikta duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad buvo padaryta veika, turinti nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 ar 146 straipsniuose, požymių

Pažymėtina, kad kitų asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas nėra vienintelis pareiškėjo teisių gynimo būdas, ir, šiuo atveju, netaikytinas, kadangi Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nagrinėdamas skundą teismas sprendė dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, o ne dėl pareiškėjo galimai pažeistų teisių. Pažymėtina, kad BK nenumatyta baudžiamoji atsakomybė dėl skunde įvardinamo „psichologinio spaudimo“, teisių neišaiškinimo asmeniui.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti Ž. A. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.