Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Jociuvienė, sekretoriaujant Vidai Pareigienei, dalyvaujant ieškovei E. K., ieškovės atstovui advokatui Petrui Matažinskui, atsakovams D. U., A. B., atsakovų atstovui advokatui A. B., trečiajam asmeniui I. Č., trečiojo asmens sodų bendrijos „Obelėlė“ atstovui R. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovams D. U., A. B. su trečiaisiais asmenimis I. Č., sodų bendrija „Obelėlė“ dėl žemės sklypo ribų atstatymo ir įpareigojimo nugriauti neteisėtus statinius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovas ieškinį palaikė, iš esmės rėmėsi motyvais, nurodytais ieškinyje.

Tretieji asmenys ieškinio sprendimo klausimą paliko teismo diskrecijai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Iš ieškovės, jos atstovo, atsakovų, jų atstovo, trečiųjų asmenų ir jo atstovo paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė E. K. ir atsakovai D. U. bei A. B. yra gretimų žemės sklypų, esančių sodininkų bendrijos „Obelėlė“, Kulių k., Dovilų sen., Klaipėdos r., savininkai.

Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P55/96.3380, sudarytos 1996-11-16, pagrindu ieškovei buvo parduotas 0,0618 ha žemės sklypas Nr. 0-123 (b.l.12), įregistruotas 1997-01-20 valstybinio žemės kadastro duomenų registre (b.l. 14), registro Nr.5544/0016:123, esantis Lėbartų kadastrinėje vietovėje, sodininkų bendrijoje „Obelėlė“. Sutarties sudedamoji dalis buvo žemės sklypo planas, tačiau byloje pateikta tik žemės sklypo schema M 1:500 (b.l.13), pagal kurią žemės sklypas buvo taisyklingos formos - 20,6 m pločio ir 30 m ilgio. 2005-10-08 ieškovė raštu, nenurodydama pagrindo, kreipėsi į sodų bendrijos „Obelėlė“ pirmininką, prašydama atstatyti sodo ribas (b.l.5). 2009-07-29 raštu Nr. 311 (b.l.8) „Dėl E. K. sodo sklypo ribų“ uždaroji akcinė bendrovė „Gargždų matavimo biuras“ nurodė, kad 2009-06-25 atliko kadastrinių matavimų ženklinimo darbus ir, įvertinus gretimų sklypų kadastriniais matavimais nustatytas ribas bei faktinį naudojimą, nustatė ieškovės sodo sklypo ribas, tačiau E. K. su ribomis nesutiko, nes jos neatitiko sklypo schemoje nurodytų ribų; matuotojas rašte taip pat pažymėjo, kad orientyrais įbraižymui buvo laikomi elektros linija ir vakarinėje pusėje esančio sklypo kadastriniais matavimais nustatyta sklypo riba bei pateikė žemės sklypo ribų planą (b.l. 9). Po to ieškovė dar kartą kreipėsi į sodų bendrijos „Obelėlė“ pirmininką, manomai tai galėjo būti 2009-08-01, nes tokia data nurodyta atsakomajame 2009-08-07 rašte Nr. 8/4 TM „Dėl sklypo ribų patikslinimo“, kuriame ieškovei buvo atsakyta, kad sklypo Nr.110 tikslieji matavimai atlikti neteisingai (b.l.6), t.y. neteisėtai suformuota žalioji zona, kuri yra nenumatyta, o tik po to 20x30 m dydžio žemės sklypas ir tokiu būdu sumažinant ieškovės žemės sklypą; pažymėta, kad atliekant matavimus, neatliktos plano suderinimo procedūros bei nurodyta, kad atsakovams nurodyta iki 2009-09-21 nugriauti tvoros pamatus ir atstatyti buvusią žemės dangą. Toks nurodymas išsiųstas atsakovams (b.l.7).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ieškovės žemės sklypas Nr.5544-0016-0123 įregistruotas Sodininkų bendrijos nario žemės sklypo plano pagrindu, be geodezinių matavimų (b.l. 28).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad atsakovų žemės sklypas Nr.5544/0016:0123 suformuotas atliekant kadastrinius matavimus įregistruotas nuo 2008-05-20, pažymėtina, kad minėtą sodo sklypą atsakovai iš A. J. įsigijo tik 2008-05-30 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, o įrašas duomenų banke įregistruotas 2008-05-20, minimas žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, suteiktas unikalus Nr.4400-0517-4552, įregistravimo juridinis pagrindas – 2004-12-23 Apskrities viršininko įsakymas Nr.13.6-4553 (b.l. 29-31). Kadastrinius matavimus atliko uždaroji akcinė bendrovė „Georamas“, žemės sklypas, priklausęs A. J., buvo matuojamas bei žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas Nr.05-008 buvo sudarytas 2007-05-07, buvo paženklintos ir riboženkliais įtvirtintos žemės sklypo ribos, kurias ženklinant dalyvavo gretimų žemės sklypų savininkai – tame tarpe E. K. bei sodų bendrijos „Obelėlė“ pirmininkas R. B., nustatyta, kad sklypo plotas – 600 kv. m (b.l. 32). Jokių duomenų, kad gretimybių valdytojai nesutiko su ribomis, byloje nėra, akte nėra jokių pastabų ar nesutikimo faktų. Minėtų matavimų pagrindu buvo parengtas žemės sklypo planas (b.l. 34). Pagal pateiktą planą matyti, kad žemės sklypo plotas yra 600 kv. m, sklypo kraštinės – 20 m pločio ir 30 m ilgio, žemės sklypo kampai užfiksuoti koordinatėmis, nurodytomis plano reversinėje pusėje – koordinačių žiniaraštyje – 1 taškas – X-6175470,08, Y-335586,27; 2 taškas - X-6175496,73, Y – 335600,04; 3 taškas - X-6175617,62, Y-335617,62; 4 taškas - X-6175460,54, Y-335603,85, koordinatės užfiksuotos valstybinėje LKS-1994 koordinačių sistemoje. 2011-04-21 atliekant kontrolinę žemės sklypo ribų nuotrauką koordinačių sistemoje LKS-94, ginčo ribos taškų 1 ir 4 koordinatės nepažeistos (b.l.35). Matininkų parengtas žemės sklypo planas buvo patikrintas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vyr. geodezininko ir suderinti (b.l.34).

Kaip minėta, ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CK 4.45 straipsniu, prašo nustatyti jos sodo sklypo Nr. 123, unikalus Nr. 5544-0016-0123, esančio sodų bendrijoje „Obelėlė“, Kulių k., Dovilų sen., Klaipėdos r. ribas pagal uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų matavimų biuras“ 2008-08-29 atliktus sklypo kadastrinius matavimus bei įpareigoti atsakovus nugriauti neteisėtai jos sklype pastatytą statinį – tvorą. Šiuo atveju ieškovė teigia, kad atsakovų ir jos žemės sklypus skirianti riba tarp atsakovams priklausančio žemės sklypo koordinuoto taško Nr. 1 ir taško Nr. 4, kurių koordinatės yra užfiksuotos valstybinėje LKS-1994 koordinačių sistemoje bei įteisintos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, eina per jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir „įlenda“ 0,43 -0,71 cm į jos žemės sklypą.

Lietuvos Respublikos CK 4.45 straipsnyje reglamentuojamas ieškinys su specifiniu dalyku – juo reikalaujama nustatyti ribas žemės sklypui. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, įgyvendinant šią teismo kompetenciją, būtina atsižvelgti į įstatyme (Lietuvos Respublikos CK 4.45 straipsnio 1 dalis) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą. Kurio nors iš įstatyme įtvirtintų kriterijų visiškas nepaisymas reikštų netinkamą materialiosios teisės normos taikymą. Sprendžiant ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-6/2010). Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaromos prielaidos ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje O. G. R. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-195/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje A. V. v. P. V., bylos Nr. 3K-3-453/2010). Sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Z. P. v. Č. P., bylos Nr. 3K-3-539/2005).

Pažymėtina, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikčių nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje O. G. R. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-195/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje R. J. v. A. A. P., bylos Nr. 3K-3-475/2010). Taigi teismas, nagrinėdamas kaimyninių sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais.

Kaip jau buvo minėta, Nekilnojamojo turto registre, buvo įregistruotas atsakovų žemės sklypas unikalus Nr.4400-0517-4552, kurio įregistravimo juridinis pagrindas – 2004-12-23 Apskrities viršininko įsakymas Nr.13.6-4553, ir kuris ribojasi su ieškovei priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. 5544-0016-0123). Atsakovui priklausančio žemės sklypo ribos yra pažymėtos kadastro žemėlapyje, atsakovų ir ieškovės žemės sklypus skirianti riba tarp atsakovams priklausančio žemės sklypo koordinuoto taško Nr. 1 ir taško Nr. 4, kurių koordinatės yra užfiksuotos valstybinėje LKS-1994 koordinačių sistemoje, įteisintos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, minėtos žemės sklypo ribos yra patikrintos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vyr. geodezininko ir suderintos. Iš to darytina išvada, kad atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos yra aiškios, nėra nuginčytos, todėl teismas neturi jokio teisinio pagrindo nustatinėti sklypų ribas. Esant tokioms aplinkybėms ieškinys negali būti patenkintas.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos CPK 5 str. 1 d.). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, Lietuvos Respublikos CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais.

Šiuo atveju ieškovė byloje buvo atstovaujama advokato, ji buvo klausta dėl ieškininių reikalavimų (b.l.47), buvo klausiama, ar tai galutiniai reikalavimai, ar jie nebus tikslinami. Lietuvos Respublikos CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi Lietuvos Respublikos CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 111 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 135 straipsnio 1 dalies 4 punktu ieškovo reikalavimą ( ieškinio dalyką ) turi nurodyti ieškovas, tai reiškia, kad būtent ieškovas turi teisę apsispręsti, kokiam asmeniui kokio pobūdžio materialinius teisinius reikalavimus jis reiškia. Pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovė, nors ir tikslino ieškinį, neprašė panaikinti apskrities viršininko įsakymo, todėl tokia ieškovės pozicija vertintina kaip savo procesinių teisių įgyvendinimą būtent ieškovės pasirinkta forma, ir atitinkamai teismas sprendžia bylą būtent pagal ieškovės ieškinyje suformuluotus reikalavimus, nes teismui draudžiama peržengti byloje pareikštus reikalavimus, išskyrus atvejus, kurie tiesiogiai numatyti Civilinio proceso kodekse (Lietuvos Respublikos CPK 265 str. 2 d. ). Be to pažymėtina, kad iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro išrašo-pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre matyti, kad atsakovams priklausantis žemės sklypas unikalus suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir kaip juridinis to pagrindas yra nurodytas Apskrities viršininko įsakymas. Įrašai nekilnojamojo turto registre gali būti panaikinti ar pakeisti tik nuginčijus jų įrašymo juridinį pagrindą, tačiau ieškovė tokio reikalavimo neišreiškė.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovei jos sodo sklypo ribos buvo neaiškios nuo 2005-10-08, kuomet ieškovė raštu kreipėsi į sodų bendrijos „Obelėlė“ pirmininką, prašydama atstatyti sodo ribas, tačiau kai 2007-05-07 buvo matuojamas atsakovų žemės sklypas bei nustatomos ribos ir surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas Nr.05-008 ieškovė dalyvavo ir pasirašė ir tuo metu jai klausimų ir neaiškumų dėl sklypo ribų nekilo. Taip pat pažymėtina, kad tada, kai buvo nustatomos sklypo ribos bei atliekami tikslieji matavimai, žemės sklypo Nr.5544/0016:0123 savininkas buvo A. J., o atsakovai iš jo sodo sklypą įsigijo tik 2008-05-30 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Per laikotarpį nuo 2007-05-07 iki 2008-05-30, kuomet sodo sklypą įsigijo atsakovai ir iki 2009 m. liepos mėnesio ieškovei taip pat jokių neaiškumų dėl žemės sklypo ribų nekilo, pretenzijų niekam nereiškė ir tik atlikus kadastrinius jos sklypo matavimus, kilo problemos.

Ieškovė bei jos kviestas liudytojas G. S. įrodinėjo, kad ieškovės teises pažeidė atsakovai, nes blogai buvo atlikti tikslieji matavimai. Teigiama, kad ieškovės sklypo matavimai atlikti tinkamai, atskaitos taškais laikomi elektros linija ir vakarinėje pusėje esančio sklypo kadastriniais matavimais nustatyto sklypo riba, tačiau jokių teiginį patvirtinančių įrodymų nepateikė, tai yra nenurodė kokie teisės aktai buvo pažeisti atliekant atsakovų sklypo ribų tiksliuosius matavimus, nemotyvavo, kodėl tinkamu atskaitos tašku laiko sodo sklypo iš vakarinės pusės registre įregistruotus tiksliuosius matavimus, o atsakovų sodo sklypo tiksliuosius matavimus laiko atliktus netinkamai, taip pat visiškai neaišku, kodėl atskaitos taškas buvo elektros stulpai, nenurodė, kur apibrėžti ir reglamentuoti tokie matavimo metodai ir kuo remiantis jis daro tokias išvadas.

Trečiojo asmens sodų bendrijos „Obelėlė“ atstovo teiginiai, kad atsakovų sodo sklypas ir tvora yra ieškovės sodo sklype dėl to, kad atsakovai neteisėtai suformavo žaliąją zoną taip pat niekuo nepagrįstas. Be to pažymėtina, kad atsakovai sklypą pirko po to, kai jau buvo atlikti tikslieji matavimai bei žemės sklypo ribos buvo įregistruotos nekilnojamojo turo registre prieš tai buvusio savininko A. J., o apie sodo sklypo ribas SB „Obelėlė“ pirmininkas buvo informuotas – pasirašė ant sklypo ribų atžymėjimo akto.

Esant nurodytoms aplinkybėms bei teisinei reglamentacijai, ieškinys netenkinamas.

Iš ieškovės atsakovams D. U. ir A. B. priteistina išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, tai yra po 1000,00 Lt už advokato teisines paslaugas, iš viso 2000,00 Lt (b.l. 61-62) bei priteistina 302,50 Lt kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų atsakovui A. B. (b.l. 63-64) (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str.,98 str.).

Iš ieškovės priteistina 44,77 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 4.45 straipsniu, Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Liepų g. 1-6, Gargždai, Klaipėdos r. 1000,00 Lt (vieno tūkstančio litų) bylinėjimosi išlaidų (už teisines paslaugas) atsakovei D. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Gėlių 2-oji g. 13, Kulių k., Klaipėdos r.

Priteisti iš ieškovės E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Liepų g. 1-6, Gargždai, Klaipėdos r. 1302,50 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų dviejų litų ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų (1000,00 Lt už teisines paslaugas, 302,50 Lt už kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas) atsakovui A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Gėlių 2-oji g. 13, Kulių k., Klaipėdos r.

Priteisti iš ieškovės E. K. 44,77 Lt (keturiasdešimt keturis litus ir 77 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, SWEDBANKAS AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.