Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo VšĮ „Kaimo verslo projektai“ ieškinį atsakovams A. G. ir A. L. , tretysis asmuo V. K. , dėl be pagrindo gautų pinigų priteisimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Pripažino negaliojančiomis 2004-07-16 tarp ieškovo VšĮ „Kaimo verslo projektai“ ir atsakovų A. L. bei A. G. sudarytą Autorinę sutartį Nr. 04-A-12-1 bei 2005-04-29 tarp ieškovo VšĮ „Kaimo verslo projektai“ ir atsakovo A. L. sudarytą Autorinę sutartį Nr. 05-A-09-1. Priteisė iš atsakovo A. L. ieškovo VšĮ „Kaimo verslo projektai“ naudai 1 700,00 Lt autorinį atlygį, gautą pagal Autorinę sutartį Nr. 04-A-12-1, 5 740,00 Lt be pagrindo gautas lėšas iš trečiojo asmens V. K. , 300,00 Lt žalą, susijusią su pajamų mokesčio mokėjimu, 4 237,29 Lt negautas pajamas. Priteisė iš atsakovės A. G. ieškovo VšĮ „Kaimo verslo projektai“ naudai 680,00 Lt autorinį atlygį, gautą pagal Autorinę sutartį Nr. 04-A-12-1 ir 120,00 Lt žalą, susijusią su pajamų mokesčio mokėjimu.

Atstovaujamajam asmeniui – VšĮ „Kaimo verslo projektai“ patvirtinus 2004-07-16 autorinę sutartį, jis neteko teisės jų ginčyti.

Teismas nepagrįstai pripažino negaliojančia 2005-04-29 autorinę sutartį Nr. 05-A-09-1, kadangi ginčijamą sandorį ir atsiskaitymą pagal jį ieškovo valdymo organas buvo patvirtinęs 2005-06-02 dalininkų 2005-02-18 posėdžio protokole numatyta tvarka.

Teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl 1 700 Lt autorinio atlyginimo gauto pagal autorinę sutartį Nr. 04-A-12-1 priteisimo nenurodydamas teisinio pagrindo ir motyvų, todėl tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas šioje dalyje.

Teismo sprendime nenurodoma, kuo remiantis atsakovas privalo atlyginti ieškovui žalą, susijusią su mokestinių prievolių įvykdymu. Prašomos priteisti 300 Lt sumos ieškovas negavo, todėl atsakovas jos neprivalo grąžinti. Nesant civilinės atsakomybės sąlygų, apeliantas neprivalo atlyginti žalos.

Teismas nemotyvavo, kodėl priteisė iš atsakovo 4 237,29 Lt žalą, susijusią su atsakovo negauta nauda iš A. Jankausko. Apeliantas nurodo, jog jis už šios žalos atsiradimą nebuvo atsakingas, jo nesiejo jokie teisiniai santykiai su A. Jankausku.

Atsakovė A. G. pareiškimu prisidėjo prie atsakovo A. L. apeliacinio skundo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo materialinės teisės normų, reguliuojančių sandorių sudarymo, jų patvirtinimo bei sandorių negaliojimo nuostatas aiškinimo ir taikymo, netinkamo procesinių teisės normų, reguliuojančių įrodinėjimo pareigą procese bei įrodymų vertinimo taikymą, bei sprendimo surašymui ir jo turiniui keliamų reikalavimų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 d., 300 straipsnis).

Nustatyta, kad 2004-07-01 ieškovas VšĮ „Kaimo verslo projektai“, atstovaujamas direktoriaus A. L. , ir B. Jankausko įmonė sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 2004/07-12, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo suteikti B. Jankausko įmonei sutartyje numatytas paslaugas nustatytais terminais bei tvarka, o B. Jankausko įmonė įsipareigojo apmokėti už ieškovo suteiktas paslaugas (b.l. 16-19). 2004-07-16 ieškovas, atstovaujamas projektų koordinatorės V. G. , veikiančios pagal įgaliojimą Nr. 01, ir atsakovai A. L. ir A. G. sudarė sutartį Nr. 04-A-12-1 (pavadinta Autorine sutartimi), kurios pagrindu atsakovai įsipareigojo parengti verslo planą (sutartyje autorinį kūrinį) „Broniaus Jankausko akmens apdirbimo įmonės plėtra ir modernizavimas“, o ieškovas įsipareigojo sumokėti 7 000,00 Lt atlyginimą bei išmokėti avansą – atsakovui A. L. – 2 000,00 Lt, o atsakovei A. G. – 800,00 Lt (b.l. 20-21). Ieškovas 2004-07-20 pervedė atsakovams sutartyje numatytą avansą (b.l. 22). Minėtas verslo planas parengtas nebuvo.

2005-02-22 ieškovas, atstovaujamas direktoriaus A. L. , ir tretysis asmuo V. K. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 2005/01-09, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo suteikti ūkininkui V. K. sutartyje numatytas paslaugas nustatytais terminais bei tvarka, o tretysis asmuo V. K. įsipareigojo apmokėti už ieškovo suteiktas paslaugas 13 000 Lt (b.l. 24-26). 2005-04-29 ieškovas, atstovaujamas direktoriaus pavaduotojos Jūratės Čiuknaitės, ir atsakovas A. L. sudarė sutartį Nr. 05-A-09-01 (pavadinta Autorine sutartimi), kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo parengti projektą investicinei paramai gauti „Grūdų ūkio modernizavimas“ (sutartyje autorinį kūrinį), o ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 6 000,00 Lt autorinį atlyginimą bei išmokėti 2 400,00 Lt avansą (b.l. 27-28). 2005-05-16 darbų priėmimo - perdavimo aktu atsakovas A. L. atliktus darbus perdavė ieškovui (b.l. 29). Ieškovas minėtas Autorines sutartis prašė pripažinti negaliojančiomis Civilinio kodekso 1.82 straipsnio pagrindu.

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

Pirmos instancijos teismas pagal ieškovo reikalavimą abi minėtas sutartis (pavadintas Autorinėmis sutartimis), sudarytas tarp ieškovo ir atsakovų pripažino negaliojančiomis Civilinio kodekso 1.92 straipsnio, 2.135 straipsnio pagrindais, t.y. iš ieškovo pusės sandorį sudarė atstovai, neturintys tam įgaliojimų bei įgalinimų, bei tuo pagrindu, kad sutartys sudarytos su ieškovo darbuotojais (interesų konfliktas). Su tokia padaryta teismo išvada kolegija nesutinka.

Pagal Civilinio kodekso 1.92 straipsnio nuostatas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu asmens atstovo įgalinimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršijo, ir atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (Civilinio kodekso 2.133 straipsnio).

Byloje nustatyta, kad abi ginčijamos sutartys ieškovo kaip paslaugų užsakovo vardu pasirašytos ne tuomečio bendrovės vienasmenio valdymo organo – direktoriaus, o kitų įstaigos darbuotojų – 2004-07-16 sutartis pasirašyta įstaigos projektų koordinatorės V. G. , o 2005-04-29 sutartis pasirašyta įstaigos direktoriaus pavaduotojos Jūratės Čiuknaitės. Pagal ieškovo įstatų 6.17.4 punktą įstaigos vardu sandorius sudaro direktorius (b.l.10). Sutinkamai su Civilinio kodekso 2.132 straipsnio nuostatas tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys sandorius gali sudaryti per atstovus, kuriems suteikti tokie įgaliojimai. Taigi ginčijami sandoriai sudaryti pažeidžiant ieškovo, kaip viešojo juridinio asmens, valdymo organo kompetenciją, nes nei vienas, nei kitas neturėjo įgalinimų ieškovo vardu sudaryti sandorius. Nors 2004-07-16 sutartyje nurodyta, kad V. G. veikia pagal įgaliojimą (b.l. 20), tačiau tokio įgaliojimo į bylą pateikta nebuvo. Civilinio kodekso 2.136 straipsnio 1 d. sandoris, kurį kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo arba asmuo, viršydamas suteiktas teises, sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai teises jo daliai. Civilinio kodekso 2.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti pažeidžiant viešojo juridinio asmens valdymo organo kompetenciją, nesukelia prievolių juridiniam asmeniui. Tačiau įstatyme nustatyti ir galimi atvejai, kai tokie sandoriai viešam juridiniam asmeniui sukelia prievoles. Pagal to paties straipsnio 2 d. nuostatas, jeigu juridinis asmuo vėliau pritaria sandoriui, sandoris pradeda galioti nuo jo sudarymo momento. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas prašė pripažinti sandorius negaliojančius ne pagal Civilinio kodekso 1.92 straipsnio nuostatas kaip nurodė sprendime pirmos instancijos teismas, o pagal Civilinio kodekso 1.82 straipsnį.

Iš šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių, šalių ir atstovų paaiškinimų bei rašytinių įrodymų – 2005-02-18 dalininkų posėdžio protokolo bei prie jo pateikto sąrašo (b.l. 66, 667-68) darytina išvada, kad tarp šalių ir kitų asmenų buvo susiklosčiusi tokia praktika, kad ieškovas savo prisiimtiems įsipareigojimams pagal paslaugų teikimo sutartis su trečiaisiais asmenimis vykdyti, sudarydavo Autorines sutartis su savo darbuotojais ar kitais asmenimis. Šiems asmenims išmokėdavo avansą, o jiems atlikus darbą, sumokėdavo likusią dalį pagal Autorines sutartis sutarto užmokesčio. Tokiu būdu gautą darbo rezultatą iš Autorinių sutarčių pateikdavo tretiesiems asmenims kaip savo paslaugą. Nagrinėjamu atveju ieškovui su atsakovais sudarius ginčijamas Autorines sutartis buvo pažeista viešojo juridinio asmens valdymo organų kompetencija, tačiau ieškovas savo veiksmais – vykdydamas Autorinėse sutartyse prisiimtus įsipareigojimus sumokėdavo projektų autoriams avansus, dalininkų susirinkimo skirtas įstaigos dalyvis patvirtindavo Autorinėse sutartyse numatytus išmokėti atlyginimus – pritarė Autorinėms sutartims ir šios sutartys įsigaliojo nuo jų sudarymo momento. Atkreiptinas dėmesys, kad viena iš prašomų pripažinti Autorinių sutarčių – 2005-04-29 (b.l. 27-28) atsakovo buvo visiškai įvykdyta, ką patvirtina darbų priėmimo-perdavimo aktas (b.l. 29). Šalys neįrodinėjo ar ieškovas įvykdė šią sutartį, tik pagal į bylą pateiktą sąrašą dėl autorinių atlyginimų išmokėjimų, kurį pagal dalininkų posėdžio nutarimą patvirtino V. K. , atsakovui A. L. buvo numatyta išmokėti 2 400 Lt avansą. Ieškovas atsakovo darbo rezultatą perdavė V. K. pagal paslaugų teikimo sutartį, ką patvirtino pats ieškovas ir tretysis asmuo V. K. (b.l.123-124). Ieškovas nurodytais savo veiksmais patvirtinęs ginčijamus sandorius neteko teisės jų ginčyti Civilinio kodekso 2.84 straipsnio 1 d. pagrindu. Atsižvelgiant į ieškovo veikloje susiklosčiusią praktiką, kad paslaugų sutartyse numatytus projektus jis užsakydavo ruošti savo darbuotojams ne pagal darbo santykius, o sudarydavo su atsakovais, o taip pat kitais savo darbuotojais ar kitais asmenimis taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo sudarytos sutartys su įstaigos direktoriumi esant interesų konfliktui, nes nėra nustatyta, kad šios sutartys prieštarauja ieškovo interesams (Civilinio kodekso 2.135 straipsnis).

Dėl išdėstyto teismui nebuvo pagrindo pripažinti negaliojančiomis ieškovo ginčijamų sutarčių nei ieškovo nurodytu Civilinio kodekso 1.82 straipsnio, nei teismo nurodytu Civilinio kodekso 1.92 straipsnio 1 d. pagrindu, todėl panaikinus nurodytą sprendimo dalį ieškinys atmestinas.

Dėl nuostolių atlyginimo ir be pagrindo gautų lėšų priteisimo.

Ieškovas ieškiniu prašė ne tik pripažinti negaliojančiomis dvi Autorines sutartis, bet taip pat kaip atskirus reikalavimus pareiškė dėl nuostolių priteisimo iš atsakovų:

A. L. – 1 700 Lt jam išmokėto autorinio atlyginimo pagal 2004-07-16 Autorinę sutartį Nr. 04-A-12-1 ir pagal tą pačią sutartį iš A. G. – 680 Lt, nes atsakovai neįvykdė šios sutarties, o pagal sutarties sąlygas buvo išmokėtas autorinio atlyginimo avansas; iš atsakovų: A. L. 300 Lt ir A. G. – 120 Lt be pagrindo sumokėtų pajamų mokesčių už šių avansų išmokėjimą į valstybės biudžetą; iš atsakovo A. L. negautų pajamų pagal minėtą sutartį 4 237,29 Lt, nors motyvacinėje ieškinio dalyje nurodyta, kad nurodyto dydžio pajamų negavo dėl abiejų atsakovų kaltės;iš atsakovo A. L. 5 740 Lt be pagrindo gautų iš V. K. lėšų.

Šie ieškovo pareikšti reikalavimai nėra susiję su restitucijos taikymu teismui pripažinus sutartis negaliojančiomis, tačiau yra atskiri savarankiški reikalavimai. Nors teismas rezoliucinėje dalyje dėl šių reikalavimų pasisakė, nurodydamas, kad jie patenkinti ir iš atsakovų priteistos ieškovo prašomos sumos, tačiau negalima laikyti, kad juos teismas išnagrinėjo ir išsprendė Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Šie reikalavimai bei juos patvirtinantys ar paneigiantys įrodymai nebuvo teismo nagrinėjami ir nebuvo pateikta dėl jų įrodymų, o teismas vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 1 d. nuostatomis nepasiūlė proceso šalims pateikti įrodymus dėl pareikštų reikalavimu pagrindimo.

Surašant teismo sprendimą dėl šių reikalavimų taip pat nebuvo laikytasi Civilinio proceso kodekso 270 straipsnio nuostatų. Motyvuojamoje sprendimo dalyje turi būti nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei argumentai, dėl kurių teismas konkrečius įrodymus atmeta (Civilinio proceso kodekso 270 straipsnio 4 dalis), o kitais įrodymais vadovaujasi priimdamas sprendimą. Konstatuotina, kad nurodyti procesinės teisės normų pažeidimai turi esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, todėl sprendimas naikintinas, byla perduotina nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 p.), nes apeliacinės instancijos teisme visų bylai reikšmingų aplinkybių nustatyti negalima, todėl laikytina, jog pirmos instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 p.). Atkreiptinas dėmesys ne tik į tai, kad teismas turi išnagrinėti ir sprendime pasisakyti dėl visų reikalavimų, bet ir į tai, kad ieškinio reikalavimai dėl kai kurių reikalavimų yra neaiškūs, nes visiškai neaiškus ieškovo reikalavimas, kokiu gi pagrindu prašo priteisti iš abiejų atsakovų neva be pagrindo sumokėtus valstybei pajamų mokesčius, tik išaiškinus šio reikalavimo pagrindą galima nagrinėti tokį reikalavimą teisme. Ieškinio atitinkančio Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio reikalavimus būtinybė civilinio proceso teisėje apsprendžia tai, kad kilus ginčui dėl teisės teismas gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantis į jį asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Priešingu atveju ieškovui tiksliai nesuformulavus ieškinio dalyko (ieškinio reikalavimo) ir (ar) ieškinio pagrindo (aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą bei šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai) nėra ieškinio, o kartu ir teisminio nagrinėjimo dalyko.

Dėl nurodyto sprendimas dalyje dėl nuostolių bei be pagrindo gautų lėšų priteisimo naikintinas netinkamai taikius procesinės teisės normas (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 d.) ir byla šioje dalyje perduotina nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 d. 4 p.).

Nors sprendimą apeliacine tvarka apskundė tik atsakovas A. L. , o atsakovė A. G. tik prisidėjo prie apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismą varžo skundo ribos (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio), tačiau atsižvelgiant į tai, kad sprendimas apskųstoje dalyje kolegijos pripažintas neteisėtu, o teisėtumas negali būti kitaip traktuojamas kaip viešas interesas, kolegija peržengia skundo ribas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 d.) ir naikina sprendimą abiejų atsakovų atžvilgiu. Be to, pripažįsta, kad bylos tiek vieno atsakovo, tiek kito atsakovo atžvilgiu turi būti nagrinėjamos kartu, nes nustatytos faktinės aplinkybės turi vienodą reikšmę tiek dėl vieno, tiek dėl kito atsakovo, todėl jų atskirai nagrinėti negalima, kas irgi sąlygoja sprendimo panaikinimą visa apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija

nusprendė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą: ieškovo reikalavimą dalyje dėl 2004-07-16 sutarties Nr. 04-A-12-1, sudarytos tarp ieškovo VšĮ „Kaimo verslo projektai“ ir atsakovų A. L. bei A. G. , bei 2005-04-29 sutarties Nr. 05-A-09-1, sudarytos tarp ieškovo VšĮ „Kaimo verslo projektai“ ir atsakovo A. L. , pripažinimo negaliojančiomis atmesti;

kitoje dalyje - dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo A. L. 1 700,00 Lt autorinio atlyginimo, gauto pagal Autorinę sutartį Nr. 04-A-12-1; 5 740,00 Lt be pagrindo gautų lėšų iš trečiojo asmens V. K. , 300,00 Lt žalą, susijusią su pajamų mokesčio mokėjimu, 4 237,29 Lt negautų pajamų; bei priteisti iš atsakovės A. G. 680,00 Lt autorinio atlyginimo, gautą pagal Autorinę sutartį Nr. 04-A-12-1 ir 120,00 Lt žalos, susijusios su pajamų mokesčio mokėjimu - perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.