Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2017-10-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-274-1060/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-10-27
Bylos Nr.
1-274-1060/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Kaltinamasis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-274-1060/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52822-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3. (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 27 d.Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Vyliaudaitė,

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas:

1) Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, 187 straipsnio 1 dalį – 3 MGL bauda;

2) Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – 5 MGL bauda;

3) Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnį – 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimu ir 5 MGL bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams.

4) Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinant su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, iš dalies jas sudedant, ir skiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 5 MGL baudą (2015 m. balandžio 27 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų sąrašo),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M., mušdamas šeimos narį, jį nežymiai sužalojo, o būtent: 2017 m. spalio 11 d., apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tarpusavio konflikto metu, tyčia šeimos nariui sugyventinei J. K. sudavė nenustatytą skaičių smūgių į galvos sritį ir į kairę ranką, padarydamas poodines kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje, kairio smilkinio – kairės ausies kaušelio srityje, kairiame skruoste, abiejų akių abiejuose vokuose, kairio peties sąnario srityje, kairiame žaste, kairio žasto – kairės alkūnės srityje ir kairiame dilbyje, gleivinės nubrozdinimą apatinės lūpos vidurinėje dalyje, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai J. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais A. M. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. M. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad sugyventinė J. K., jos sūnelis B. ir jo serganti motina R. M. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 11 d. buvo pagiriotas ir išėjo pas pažįstamą, su kuriuo išgėrė degtinės. Vėlai vakare, tikslios valandos neprisimena, grįžo namo. Dėl girtumo neprisimena, bet jis dėl kažko susikonfliktavo su sugyventine J., atrodo, kad ji jam kažką pasakė, kas nepatiko ir jis ranka sudavė keletą smūgių sugyventinei į galvos sritį. Kiek smūgių tiksliai ir į kurias vietas sudavė pasakyti negali, dėl girtumo neatsimena. Jam būnant namuose atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Prieš sugyventinę ankščiau nėra smurtavęs, dėl savo poelgio gailisi (b.l. 81-83).

Nukentėjusioji J. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2017 m. spalio 11 d. apie pietus sugyventinis A. M. kažkur išėjo, namuose liko viena, sūnus buvo svečiuose Kaune. Vakare apie 18.00 val. buvo atėjusi į svečius pažįstama, su kuria išgėrė alaus, draugė pabuvo ir išėjo namo. Apie 20.00 val. į namus grįžo sugyventinis A. M., kuris buvo labai girtas. Ji su juo nekonfliktavo, stengėsi būti maloni. A. M. be jokios priežasties pradėjo siautėti, ją kolioti ir rankomis sudavė daug smūgių į galvos sritį ir į kairę ranką, kiek tiksliai kartų pasakyti negali, neatsimena. Mama dėl triukšmo iškvietė policiją, kol atvažiavo pareigūnai, ji pabėgo į lauką. Agresyvaus sugyventinio ankščiau nėra mačiusi, kai nevartoja alkoholio, jai padeda buityje, kai ji dirbo prižiūrėdavo jos sūnų. Jokių pretenzijų dėl savo sužalojimo kaltinamajam neturi, jam atleidžia ir prašo baudžiamąją bylą nutraukti, civilinio ieškinio ir turtinės žalos nereiškia (b.l. 23-25).

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2017 m. spalio 11 d., apie 21.14 val. atvykus policijos pareigūnams, J. K. buvo susijaudinusi ir verkė, ant jos veido ir rankų matėsi akivaizdūs smurto požymiai, t.y. kraujosruvos ir mėlynės (b.l. 5-6);

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esantis vieno aukšto gyvenamasis namas (b.l. 7-14);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. K. nustatyta poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje, kairio smilkinio – kairės ausies kaušelio srityje, kairiame skruoste, abiejų akių abiejuose vokuose, kairio peties sąnario srityje, kairiame žaste, kairio žasto - kairės alkūnės srityje ir kairiame dilbyje, gleivinės nubrozdinimas apatinės lūpos vidurinėje dalyje. Sužalojimai padaryti veikiant kietu buku žalojančiu daiktu prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti ne mažiau dvylikos trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimų padarymo galimybė pačiam krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, mažai tikėtina (b.l. 34);

Tarnybiniame pranešime dėl girtumo nustatymo nurodyta, kad J. K. nustatytas 2,17 promilės girtumas, A. M. – 3,24 promilės girtumas (b.l. 20, 35, 39).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį arba sukėlė jam fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. M. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2017 m. spalio 11 d., apie 20.00 val., gyvenamojo namo kambaryje, tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė sugyventinei J. K. nenustatytą skaičių smūgių į galvos sritį ir į kairę ranką. Alytaus apskrities VPK Prienų raj. PK tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad jiems atvykus ant nukentėjusiosios rankų ir veido matėsi akivaizdūs smurto požymiai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio išvadoje konstatuoti J. K. padaryti sužalojimai. Taigi, pagal visumą nustatytų faktinių aplinkybių, akivaizdu, kad tokiais veiksmais A. M. tyčią suduodamas smūgius sugyventinei J. K. nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad A. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b.l. 90-91). Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia, prieštaravimų prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius A. M. – kaltinamasis anksčiau teistas (b.l. 43-46), eilę kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs (b.l. 47-53), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas (b.l. 63), nedirba (b.l. 54), darbo biržoje neregistruotas (b.l. 56). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą 2 metams bei įpareigojimus – per bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti darbo biržoje ir 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. M. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskiros bausmės laiką įskaitomas A. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. spalio 11 d. 21.20 val. iki 2017 m. spalio 12 d. 10.00 val., (b.l. 69-71, 72), (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam A. M. kardomoji priemonė nepaskirta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 2 (dvejus) metus laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti darbo biržoje ir 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. skirti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti darbo biržoje ir 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtosios bausmės laiką įskaityti A. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. spalio 11 d. 21.20 val. iki 2017 m. spalio 12 d. 10.00 val. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Informuoti kaltinamąjį A. M. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Įteikti kaltinamajam A. M. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

A. M. išaiškinti, kad:

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė