Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-08-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1626-1033/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-08-27
Bylos Nr.
1-1626-1033/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06870-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
A. T.
Nukentėjusysis
L. Š.
Advokatai
Gintaras Algirdas Perednis, Gediminas Skaistys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1626-1033/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06870-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.25.4.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Ninai Kolesnikovai, Akvilei Nemanienei,dalyvaujant prokurorams Sigitui Jankauskui, Linui Gružui,kaltinamajam A. T., jo gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,nukentėjusiajai L. Š., jos atstovui advokatui Gintarui Algirdui Peredniui,vertėjai Olgai Macijauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, senatvės pensininkas gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. T. 2020 m. vasario 16 d., apie 12.26 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teritorijoje, vairuodamas automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas link išvažiavimo iš teritorijos į (duomenys neskelbtini) gatvę, buvo neatidus ir neatsargus, jo važiavimo kryptimi esant kliūčiai, kurią galėjo pastebėti, t. y. prieš automobilį ta pačia kryptimi ėjusią pėsčiąją L. Š., automobilio priekine dešine puse partrenkė ją ir sužalojo. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų L. Š. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais veiksmais A. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 128 punktų reikalavimus ir, atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. T. teismo posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad jam reikėjo apsisukti, atstumas buvo apie 3 metrai, pasižiūrėjo į kairę, išgirdo kaip žmona rėkia „moteris“. Pripažįsta, kad buvo neatsargus, atstumas nedidelis, labai gailisi. Vairavimo stažas nuo (duomenys neskelbtini) metų, tačiau iki įvykio apie 6 mėnesius nevažinėjo dėl žmonos kojos operacijos. Su žmona buvo atvažiavęs į cerkvę. Supranta, kad reikėjo atidžiau žiūrėti, kai važiuoji.

Nukentėjusioji L. Š. teismo posėdžio metu sutiko nutraukti baudžiamąją bylą A. T. atžvilgiu, nes ji susitaikė su kaltinamuoju ir kaltinamasis atlygino jai žalą.

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas įtariamuoju A. T. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2020 m. vasario 16 d., apie 12.30 val., pasibaigus mišioms, kartu su žmona atsisėdo į automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pradėjo važiuoti iš stovėjimo vietos. Buvo dienos metas, giedra, geras matomumas. Atbuline eiga pavažiavo atgal ir apsisukęs, pradėjo lėtai važiuoti į priekį link išvažiavimo iš vyskupijos teritorijos, greitis buvo apie 5 km/val. Jo važiavimo kryptimi nuo cerkvės link vartų ėjo žmonės, galvojo, kad žmonės pasitrauks. Priekyje dešinėje pusėje, matė taku einančią moterį, iki kurios buvo 1-2 metrų atstumas. Nepamena kas atsitiko, kaip automobiliu užvažiavo ant priekyje ėjusios moters. Vienu metu išgirdo, kaip greta sėdinti žmona sušuko: „S., moteris“. Jis staigiai paspaudė stabdį ir automobilis sustojo. Negali pasakyti, kuria automobilio dalimi partrenkė moterį. Po įvykio išlipo iš automobilio ir priėjo prie moters. Moteris apimta šoko šaukė. Greitai prie jų priėjo diakonas ir padėjo moteriai atsikelti, pasodino moterį ant kėdės, kažkas iš aplinkinių iškvietė GMP. Atvykusi GMP moterį išvežė į ligoninę. Po įvykio buvo apimtas šoko, atvažiavęs į policijos komisariatą davė parodymus apie eismo įvykio aplinkybes. Prisiima visą kaltę ir labai gailisi dėl įvykio (b. l. 42).

Nukentėjusioji L. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. vasario 16 d., apie 12.25 val., po mišių iš cerkvės ėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės pėsčiųjų taku per patį vidurį. Takas nuo cerkvės yra grįstas šaligatvio plytelėmis, o iš abiejų pusių priparkuoti automobiliai. Eidama taku išgirdo iš galo sklindantį automobilio garsą, bet nebuvo minties, kad važiuojantis iš galo automobilis gali užvažiuoti. Pajuto smūgį iš nugaros pusės ir krito į dešinį šoną pagal ėjimo kryptį. Krintant, automobilis užvažiavo ant dešinės kojos pėdos. Iš karto pajuto didelį skausmą, dėl ko sunkiai galėjo kalbėti. Pribėgę žmonės atnešė kėdę ir padėjo atsisėsti. Greta stovėjo automobilis, kurio vairuotojas buvo senyvo amžiaus, kuris priėjęs nebuvo. Dvasininkai iškvietė policiją ir GMP, atvykę medikai ją išvežė į ligoninę, kur jai buvo nustatytas kojos pėdos piršto lūžis (b. l. 19).

Liudytojas R. F. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. vasario 16 d., apie 12.25 val., pasibaigus mišioms iš cerkvės ėjo pėsčiųjų taku link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Eidamas taku aplenkė moterį, po ko greitai išgirdo iš galo sklindantį šauksmą. Atsisukęs atgal pamatė tako viduryje nuo automobilio į dešinę pusę krintančią tą pačią moterį, kurią prieš tai aplenkė. Kadangi buvo šalia, pirmas puolė prie moters, bandė pakelti moterį, tačiau nežinodamas koks sužalojimas, nedrįso kelti. Moteris parodė savo dešinę koją, ant bato matėsi automobilio padangos žymės. Greitai iš cerkvės atėjo daugiau žmonių, kurie atnešė kėdę ir pasodino moterį. Greta moters stovėjo automobilis „Renault Scenic“, kurio senyvo amžiaus vairuotojas pasakė, kad žiūrėjo į kairę ir nematė moters. Paėmęs telefoną paskambino 112 ir pranešė apie šį eismo įvykį. Sulaukęs policijos ir GMP, išėjo namo (b. l. 15).

Vilniaus apskrities VPK vyriausiojo patrulio V. Š. tarnybiniame pranešime nurodytos 2020 m. vasario 16 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), eismo įvykio vietoje nustatytos faktinės aplinkybės apie A. T. vairuotu automobiliu patrenktą pėsčiają L. Š.. Abu eismo įvykio dalyviai blaivūs (b. l. 3).

Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad 2020 m. vasario 16 d., apie 12.26 val., buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurio metu sužalota moteris (b. l. 4).

Eismo įvykio vietos schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį, kelių eismo įvykio vietos ir transporto priemonės techninės būklės patikrinimo apžiūrų protokolai patvirtina, kad buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Apžiūra užfiksuota fotelentelėje. Automobilis „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techniškai tvarkingas, nustatytas išorinis apgadinimas – subraižytas priekinis bamperis, automobilis draustas ADB „Gjensidige“ (b. l. 5-10).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad V. R. pateikė vaizdo įrašą iš vaizdo stebėjimo kameros, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kuris buvo apžiūrėtas kitų objektų apžiūros protokolu. Vaizdo įraše užfiksuotas 2020 m. vasario 16 d. eismo įvykis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kai automobilis partrenkė pėsčiąją (b. l. 11-13).

Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad specialistė J. M.-Č., susipažinusi su medicininių dokumentų išrašu 1040-V-2020-35446, rentgeno įrašais CD-R Nr. 349 iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ir eismo įvykio aplinkybėmis, pateikė išvadą, kad L. Š. nustatyta – minkštųjų audinių patinimas dešinės pėdos I-ojo piršto srityje su I-ojo piršto pamatinio pirštakaulio bazės lūžiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 29-30).

Šalies argumentai

A. T. rašytiniame paaiškinime nurodytos 2020 m. vasario 16 d. eismo įvykio aplinkybės, kurios iš esmės analogiškos jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodytoms aplinkybėms, kaip jis, vairuodamas automobilį, partrenkė pėsčiąją (b. l. 43-44).

E. M. (A. T. žmona) paaiškinime nurodytos 2020 m. vasario 16 d. eismo įvykio aplinkybės iš esmės patvirtina A. T. nurodytas aplinkybes (b. l. 45-46).

Iš ADB „Gjensidige“ pateiktos informacijos matyti, kad dėl 2020 m. vasario 16 d. eismo įvykio (žalos bylos Nr. CLT2051490), jog L. Š. kreipėsi į draudimo bendrovę dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo, jai yra priskaičiuotos ir, gavus draudimo išmokai išmokėti reikalingus dokumentus, bus išmokėtos tokios draudimo išmokos: 1 400,81 draudimo išmoka asmens neturtinei žalai atlyginti (1 300 Eur – neturtinė žala, 67,81 Eur – gydymo išlaidos, 33 Eur – kelionių į gydymo įstaiga išlaidoms atlyginti); 30 Eur už apgadintus akinius (b. l. 55).

2020 m. rugpjūčio 3 d. Susitaikymo protokolas patvirtina, kad A. T. savo kaltę pripažino, nukentėjusiosios L. Š. atsiprašė ir susitaikė su ja, atlygino 700 Eur nukentėjusios turėtas išlaidas advokato pagalbai ir 400 Eur dydžio kompensaciją (b.l. 82-87, 91-92).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pagrindinis šio nusikaltimo objektas yra kelių transporto eismo saugumas, kuris pažeidžiamas, kai nesilaikoma kelių transporto eismo saugumo taisyklių, įtvirtintų teisės aktais. Papildomu objektu yra žmogaus gyvybė, sveikata ir nuosavybė.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamasis A. T. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2020 m. vasario 16 d., apie 12.26 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teritorijoje, vairuodamas automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio priekine dalimi partrenkė ir sužalojo pėsčiąją L. Š., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Jo kaltę patvirtina paties kaltinamojo A. T. prisipažinimas, nukentėjusiosios L. Š. ir liudytojo R. F. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialisto išvada, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, apžiūros protokolai, vaizdo įrašas, kita aukščiau nurodyta bylos medžiaga. Kaltinamojo A. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Nukentėjusioji L. Š. ir kaltinamasis A. T. teismo posėdyje susitaikė, pateikė 2020 m. rugpjūčio 3 d. susitaikymo protokolą, kurį prašo patvirtinti.

BK 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai yra išvardintos sąlygos, teismas gali, bet neprivalo kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kas reiškia, jog kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pagal bylos aplinkybes yra tikslinga nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikymo pagrindu gali būti taikomas esant baudžiamajame įstatyme nurodytų imperatyvių pagrindų visumai. Priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turi konstatuoti žalos atlyginimo (susitarimo atlyginti žalą) bei susitaikymo faktus, taip pat argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-555-788/2015).

Kaltinamasis A. T. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios ir atlygino žalą. Nukentėjusioji patvirtino, kad atleido kaltinamajam, civilinio ieškinio nereikš, su ja atsiskaitė. A. T. nedirba, yra senatvės pensininkas (72 metų amžiaus), neteistas, administracine tvarka baustas 3 kartus (2017- 2018 metais) už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų neturi, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, savo kaltę viso proceso metu pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu, teigia, kad padarė išvadas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad A. T. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl yra visos sąlygos taikyti jam BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiai susitaikius, o baudžiamąją bylą nutraukti. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant vienerių metų išbandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas veikas.

Pagrindo taikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemones nėra, nes padarytas neatsargus nusikaltimas, kuris buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, kaltinamasis vairavo automobilį blaivus, transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga ir apdrausta privalomuoju draudimu, kaltinamasis nedirba, yra senatvės pensininkas.

A. T. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nepaskirta, iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirti kardomąją priemonę netikslinga, todėl ji neskiriama.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su eismo įvykio vaizdo įrašu, įdėta į voką ir prisegta prie bylos galinio viršelio, paliktina saugoti šioje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 ir 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. T., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai L. Š. susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. T. neskirti.

Patvirtinti 2020 m. rugpjūčio 3 d. Susitaikymo protokolą, pagal kurį A. T. atlygino nukentėjusiai L. Š. 700 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, 400 Eur kompensaciją ir jie susitaikė.

Daiktinį įrodymą – CD laikmeną su įvykio vaizdo įrašu palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti A. T., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas