Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „Tomadas“ ieškinį J. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „Tomadas“ ieškinyje nurodo, kad 2015-11-04 su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu sudarė Priverstinio transporto priemonių nevežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 10-ST2-286, kuria įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas. 2016-11-06 pagal Vilniaus apskrities VPK pareigūnų iškvietimą priverstinai nuvežė transporto priemonę „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į transporto priemonių saugojimo aikštelę. Vilniaus apskrities VPK 2016-12-21 raštu informavo, kad minėtas automobilis nekonfiskuotas, automobilio savininkas – J. S., asmuo, vairavęs automobilį ir pažeidęs KET – A. J. N.. Automobilio savininką 2016-12-28 ir 2017-02-13 raštais informavo dėl automobilio atsiėmimo ir jo transportavimo bei saugojimo išlaidų apmokėjimo, tačiau atsakymų negavo. Transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo nuo 2016-11-06 iki 2017-10-13 išlaidos – 3629,46 Eur. Ieškovei tapo žinoma, kad asmuo, 2016-11-06 vairavęs šią transporto priemonę ir pažeidęs KET, 2017-11-18 mirė. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. nuostatas, už minėtų nuostolių atlyginimą solidariai atsakingi transporto priemonės valdytojas ir savininkas. CK 6.6 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Ieškovė prašo visus nuostolius dėl transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo priteisti iš transporto priemonės savininko – atsakovo J. S., taip pat priteisti iš atsakovo penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas J. S. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškinys tenkinamas.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 1 d. nustato, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus. Nustatyta, kad 2015-11-04 ieškovė ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sudarė Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 10-ST2-286, kuria ieškovė įsipareigojo, gavusi užsakovo informaciją apie tai, kad reikalingos paslaugos, suteikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo paslaugas. Minėtos sutarties pagrindu, vadovaujantis tuo metu galiojusio LR ATPK 269 str. 7 d., ieškovė 2016-11-06 į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Vilniuje Eišiškių pl. 127, nugabeno atsakovui J. S. priklausantį automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį saugo. Ieškovė dėl automobilio priverstinio nuvežimo patyrė 35,04 Eur dydžio išlaidas, dėl jo saugojimo nuo 2016-11-06 iki ieškinio teismui pateikimo dienos – 3594,42 dydžio išlaidas.

SEAKĮ 33 str. 6 d. nustato, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 d. nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, atlygina transporto priemonės savininkas ir valdytojas solidariai. Pagal Vilniaus apskrities VPK 2016-12-21 ieškovei pateiktus duomenis, atsakovui J. S. priklausantį automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-11-06 vairavo ir KET pažeidė A. J. N., tačiau ieškovė, vadovaudamasi CK 6.6 str. 4 d., kurioje nustatyta kreditoriaus teisė reikalauti, kad solidariąją prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo reiškia tik automobilio savininkui, kuriuo, pagal VĮ „Regitra“ duomenis, įregistruotas atsakovas J. S.. LR CK 4.37 str. 1 d. nustato, kad savininkas savo nuosavybės teisės objektą valdo, naudoja jį nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Ieškovė automobilio savininkui J. S. 2016-12-28 ir 2017-02-13 raštais pranešė apie tai, kad jam priklausantis automobilis priverstinai nuvežtas ir saugomas, taip pat apie susidariusias automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas, tačiau atsakovas J. S. iki ieškinio padavimo nesirūpino jam priklausančia priverstinai nuvežta transporto priemone, jos neatsiėmė, automobilio saugojimo ir rūpinimosi juo naštą perkeldamas privačiam subjektui UAB „Tomadas“. Dėl automobilio „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko J. S. neveikimo ieškovė patyrė 3629,46 Eur dydžio nuostolius. CK 6.263 str. 2 d. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, manoma, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamas patirtų 3629,46 Eur dydžio nuostolių atlyginimas.

LR CK 6.210 str. 1 d. nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už sumą (3629,46 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2017-10-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė, pateikdama ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis, sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai (80 str. 1 d. 1 p., 7 d.), todėl ieškovei grąžinama 27 Eur dydžio sumokėto žyminio mokesčio dalis (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo J. S. ieškovei UAB „Tomadas“ priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 82 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str.).

Vadovaudamasis LR CPK 142 str. 4 d., 285 str., 286 str., LR CK 4.37, 6.38, 6.263 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Išieškoti iš J. S. 3629,46 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus dvidešimt devynis eurus 46 ct) nuostolių atlyginimo ir bylinėjimo išlaidas – 82 Eur (aštuoniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio, iš viso – 3711,46 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus vienuolika eurų 46 ct) UAB „Tomadas“.

Išieškoti iš J. S. UAB „Tomadas“ 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą (3629,46 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2017-10-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Grąžinti UAB „Tomadas“ iš valstybės biudžeto 27 (dvidešimt septynis) Eur 2018-01-05 sumokėto žyminio mokesčio.

Atsakovas J. S. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 d. nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė UAB „Tomadas“ per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.