- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-29
- Bylos Nr.
- ATP-90-594/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Kategorijos
- 42.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs K. P. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutarimo K. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014-12-08 nutarimu K. P. už tai, kad jis 2014 m. lapkričio 17 d. 13 val. 30 min. Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) esančiame miške buvo sulaikytas statant kilpas žvėrims gaudyti, patikrinimo metu su savimi turėjo 10 vnt. kilpų žvėrims gaudyti ir tokiais savo veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5.10 ir 58.6 punktų reikalavimus pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 8 d. ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 5500 Lt baudą su pažeidimo padarymo įrankių (14 vnt. kilpų ir 6 vnt. masalų žvėrims vilioti su viela) konfiskavimu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. P. nesutikdamas su apylinkės teismo priimtu nutarimu pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teismui. Skunde nurodė, jog Kauno apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas, administracinė nuobauda skirta nepagrįstai, kadangi jis jokio administracinio nusižengimo nepadarė. Pareiškėjas neginčija, jog Kluoniškių kaimo miške, kurio dalis priklauso nuosavybės teise jo broliui, tikrino gautą pranešimą apie išpjautus miške beržus ir eidamas mišku link išpjautų beržų išgirdo garsiai kalbančius miško teritorijoje vyrus iš kairės pusės. Pareiškėjui stovint, pamatė du žmones, kurie priėję paklausė, ko jis vaikščioja po mišką. Jis paaiškino, jog brolio pavedimu vykdo broliui priklausančio miško priežiūrą. Paprašius jiems paduoti striukę, vyrai atliko kratą ir rado mažas reples, mažą peiliuką, taip pat kilpas, kurias pareiškėjas buvo miške surinkęs. Vyrams pakvietus pareiškėją eiti kartu ieškoti kilpų, pastarasis atsisakė, todėl jie supykę atsisakė grąžinti iš pareiškėjo paimtus daiktus ir pakvietė eiti prie automobilio akto surašymui. Skundžiamame teismo nutarime nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas miške statė kilpas žvėrims gaudyti yra kviestų liudytojų pramanyti faktai. K. P. teigimu bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme jis norėjo dalyvauti ir duoti tikrus parodymus, tačiau vykstant į teismą, jo automobilis sugedo, todėl nespėjo laiku į teismo posėdį. Pareiškėjo manymu, pirmos instancijos teismas turėjo bylos nagrinėjimą atidėti, išklausyti administraciniu nusižengimu kaltinamą asmenį, o ne nubausti nutarime nurodyto dydžio administracine nuobauda. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas be svarbių priežasčių neatvyko į teismo posėdį nesiaiškindamas jo neatvykimo priežasčių. Be to, apeliaciniame skunde K. P. pažymėjo, jog jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo laiku buvo virš 75-erių metų, tačiau teismas į tai neatsižvelgė priimdamas skundžiamą nutarimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamentas prašo K. P. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.
K. P. apeliacinis skundas netenkinamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Tai, jog nagrinėjant bylą neatvykus pažeidėjui jis nebuvo apklaustas, o apeliaciniame skunde savo kaltę neigia, skundą nagrinėjančio aukštesniojo teismo vertinimu, nepaneigia apelianto kaltės, kadangi kitų byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog K. P. Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) esančiame miške statė kilpas žvėrims gaudyti. Taip pat patikrinimo metu su savimi turėjo 10 vnt. kilpų žvėrims gaudyti.
Nors apeliantas skunde neigia savo kaltę dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo, teigdamas, jog skundžiamame teismo nutarime nurodyta aplinkybė, jog jis miške statė kilpas žvėrims gaudyti yra kviestų liudytojų pramanyti faktai, tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes juos paneigia byloje esantys įrodymai. Tiek savo tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 4-5, 6, 7) tiek apklausti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 31 -32) liudytojai D. M., T. K. ir D. J. patvirtino įvykio aplinkybes apie tai, jog jie tiesiogiai ir betarpiškai matė, kaip K. P. (duomenys neskelbtini) esančiame miške tarp medžių pasilenkęs pastatė kilpą gyvūnams gaudyti. Jis buvo sulaikytas ir sulaikymo metu pas jį rasta dar 10 kilpų ir 6 masalai žvėreliams, replės. Šių apklaustų Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų dėstomos įvykio aplinkybės buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, jų parodymai papildė vieni kitus, todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo netikėti jų nurodytomis aplinkybėmis. Kiekvienas liudytojas nurodė tai, ką pats girdėjo ir matė. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių ar objektyvių pagrindų, dėl kurių minėti pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Minėtų liudytojų parodymai paneigia apeliaciniame skunde keliamą versiją, kad K. P. nepadarė jam inkriminuojamo teisės pažeidimo. Vertinant įrodymus negalima neatsižvelgti ir į tai, kad anksčiau K. P. yra buvęs baustas už analogiškus pažeidimus, todėl jo suinteresuotumas nepripažinti pažeidimo ir siekis taip išvengti administracinės atsakomybės yra akivaizdus. Taip pat pažymėtina, jog tai, kad K. P. padarė administracinį teisės pažeidimą įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolai ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimai (b. l. 9 - 24), vaizdo medžiaga bei fotonuotraukos (b. l. 25).
Šalies argumentai
Apeliantas savo skunde taip pat nurodė, jog teismas nesiaiškindamas jo neatvykimo priežasčių, nepagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjas be svarbių priežasčių neatvyko į teismo posėdį ir bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant, tačiau tokie skundo teiginiai yra nepagrįsti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. 1 d. nuostatomis, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. ATPK 272 str. 2 d. numatyta, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų šio kodekso 50, 174 straipsniuose, 178 straipsnio trečiojoje dalyje, 186¹, 186², 186⁴, 187, 188⁷ straipsniuose, bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Taigi, įstatymas tik šios kategorijos bylose numato papildomas garantijas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, t. y. byla nagrinėjama tokiam asmeniui nedalyvaujant tik tuo atveju, jei nustatomas vengimas atvykti į bylos nagrinėjimą, taip pat ir vengimas būti atvesdintam.
Pažeidimas, dėl kurio nubaustas K. P. nėra nurodytas ATPK 272 str. 2 d., dėl kurio nagrinėjant bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Iš bylos medžiagos matyti, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas pareiškėjui buvo surašytas ir pasirašytinai įteiktas 2014-11-17 (b. l. 3). Apie teismo posėdžio laiką ir vietą K. P. pranešta įstatymo nustatyta tvarka, teismo šaukimas jam įteiktas asmeniškai (b. l. 27). Iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios teismui neatvykimo į teismo posėdį priežastys nebuvo žinomos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Pareigą informuoti teismą apie negalėjimą atvykti turi pažeidėjas. Nors apeliantas nurodo, kad į teismo posėdį jis negalėjo atvykti dėl sugedusio automobilio, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų su apeliaciniu skundu nepateikė. Byloje nėra ir duomenų, kad jis į teismą būtų atvykęs pavėlavęs. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad byla gali būti išnagrinėta ir nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
Taip pat pareiškėjo apeliaciniame skunde keliamas klausimas, kad teismas priimdamas skundžiamą nutarimą neatsižvelgė į aplinkybę, jog K. P. inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo laiku buvo virš 75-erių metų.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog teisės pažeidimą jis padarė asmuo sulaukęs 65 metų (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.) ir skirdamas administracinę nuobaudą K. P., atsižvelgė į minėtą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Iš nutarimo taip pat matyti, kad taip pat teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad pareiškėjas jau nebe pirmą kartą baudžiamas administracine tvarka už tos pačios rūšies teisės pažeidimus, išvadų nedaro, savo elgesio nekeičia ir toliau daro tos pačios rūšies teisės pažeidimus, todėl pagrįstai K. P. paskyrė administracinę nuobaudą, numatytą įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, sankcijos ribose, jos dydį nustatant didesnį nei minimalus, tačiau jam artimą (minimali 5000 litų – dabar 1448 eurai), kadangi pagal sankciją bauda numatyta iki 10000 litų (dabar 2896 eurai).
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tačiau įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą apygardos teismas konstatuoja, kad išimtinių aplinkybių, dėl kurių paskirta artima minimaliai nuobauda būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga padarytam pažeidimui, šioje byloje nenustatyta, todėl ją mažinti ar taikant ATPK 30¹ str. ir dar labiau švelninti pagrindo nėra.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama tiek nubaudimo, tiek prevencinių tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įvertinus tai, jog už analogiškus pažeidimus K. P. yra baudžiamas jau ne pirmą kartą, mažesnės, negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali, baudos paskyrimas šiuo atveju aiškiai prieštarautų teisingumo bei proporcingumo principams.
Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo - nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir K. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.