Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-12-29 · Administracinė byla Nr. eI2-870-505/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-29
Bylos Nr.
eI2-870-505/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02471-2019-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Daina Kukalienė (pirm.), Asta Urbonienė, Rimantas Giedraitis
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Administracinė byla Nr. eI2-870-505/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02471-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 51.4; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 29 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 19-IL-64-00908-e. panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji specialistė 2019 m. spalio 9 d. priėmė sprendimą panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 19-IL-64-00908-e, kuriuo nusprendė panaikinti jam išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001190. Teigė, jog pagrindinis šio priimto sprendimo motyvas, kad įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 9 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio l ir 2 dalyse bei 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Mano, jog šis motyvas yra nepagrįstas ir neteisingas, nes minėtas nuosprendis yra apskųstas (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo įsitikinimu, ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad 2017 m. lapkričio 27 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatas pareiškėją pripažino įtariamuoju baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Jam pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, todėl pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimas buvo apribotas, o ginklas paimtas laikinam saugojimui į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iki sprendimo priėmimo baudžiamojoje byloje. Teigė, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. baigėsi pareiškėjo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo laikas, tačiau jis nebuvo pratęstas dėl tuo metu vykusių teisminių procesų. Paaiškino, kad 2018 m. spalio 10 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatas pareiškėją pripažino įtariamuoju toje pačioje byloje. Jam pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį. Pažymėjo, jog 2019 m. spalio 8 d. (praėjus nuosprendžio įsiteisėjimo laikui) Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje gautas perspėjimas, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose priimtas nuosprendis A. S. pripažinti kaltu, padarius visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl 2019 m. spalio 10 d. patvirtintu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko sprendimu Nr. 19-IL-64-00908-e pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovo nuomone, iki galutinio ir neskundžiamo nuosprendžio apeliacinėje byloje Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato priimto sprendimo panaikinimas neturės jokios reikšmės, kadangi pareiškėjas šiuo metu nėra nepriekaištingos reputacijos, jo leidimo galiojimo laikas pasibaigęs ir turėti ginklų jis negali. Tik tuo atveju, jei, teismui išnagrinėjus apeliacinę bylą, bus priimtas ir įsigalios išteisinamasis nuosprendis, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimas Nr. 19-IL-64-00908-e bus panaikintas ir pareiškėjui bus išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, grąžintas savigynai įsigytas ginklas. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 19-IL-64-00908-e panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjui buvo išduotas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. rugpjūčio 27 d. leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001190.

Taip pat nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 27 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatas A. S. pripažino įtariamuoju baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas buvo pripažintas įtariamuoju baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas, 2011 m. lapkričio 18 d. Nr. X-1146 redakcija) 41 straipsnio 1 dalies 5 punktu, A. S. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimas buvo apribotas, o ginklas paimtas laikinam saugojimui į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iki sprendimo priėmimo baudžiamojoje byloje.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. baigėsi pareiškėjo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo laikas ir, kaip nurodė atsakovas atsiliepime, jis nebuvo pratęstas dėl tuo metu vykusių teisminių procesų.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2018 m. spalio 10 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatas A. S. pripažino įtariamuoju toje pačioje byloje. Jam pareikšti įtarimai pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje bei 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, jį nuteisiant terminuoto laisvės atėmimo bausme 1 metams ir 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir 6 mėnesiams, taip pat konfiskuojant jam priklausantį pistoletą PM Nr. OP433K (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)).

Atsakovas nurodė, jog 2019 m. spalio 8 d. Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje buvo gautas perspėjimas dėl 2019 m. rugsėjo 9 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose priimto kaltinamojo nuosprendžio pareiškėjui. Pažymėjo, kad šis perspėjimas gautas praėjus nuosprendžio įsiteisėjimo laikui, apie apskundimą jokių duomenų gauta nebuvo. Todėl 2019 m. spalio 10 d. patvirtintu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko sprendimu Nr. 19-IL-64-00908-e A. S. buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus.

Atsakovo skundžiamas sprendimas buvo grindžiamas aplinkybe, jog pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo, bei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytu teisiniu pagrindu.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose priimtas nuosprendis įsiteisėjo tik 2020 m. rugsėjo 18 d., kai Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka buvo išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio panaikinimo. Galutiniu procesiniu sprendimu, t. y. 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi minėtoje baudžiamojoje byloje nutarta nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio dalį, kuria A. S. pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje bei 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, jį nuteisiant terminuoto laisvės atėmimo bausme 1 metams ir 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir 6 mėnesiams, taip pat konfiskuojant jam priklausantį pistoletą PM Nr. OP433K, palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjo nuomone, atsakovo skundžiamo sprendimo motyvas, kad įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 9 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamas veikas, yra nepagrįstas ir neteisingas, nes minėtas nuosprendis ginčijamo akto priėmimo metu nebuvo įsiteisėjęs.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas).

Ginklų ir šaudmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra reglamentuotos minėtame Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. Taigi, šio Įstatymo tikslas – įtvirtinti ginklų ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisinius pagrindus, taip pat nustatyti subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. To paties Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, turintis teistumą. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad leidimai nešiotis bei laikyti B ir C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, atsiradus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7 ir 9 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatytoms sąlygoms.

Kaip minėta, 2019 m. rugsėjo 9 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje bei 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (Nesunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Žmogaus terorizavimas arba sistemingas bauginimas.).

Žemesnės instancijos teismas

Akivaizdu, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą aktą, vadovavosi Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta nuostata, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, taip pat to paties įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta aplinkybe, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, turintis teistumą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalis įpareigoja valstybės ir savivaldybės institucijas, įstaigas ir vyriausybines organizacijas pagal kompetenciją imtis prevencijos priemonių, skirtų užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje. To paties įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktas įpareigoja policijos įstaigą, gavus duomenų apie smurtinio pobūdžio asmens veiksmus artimoje aplinkoje, imtis prevencijos priemonių, skirtų užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, ir neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus arba panaikinti turimus leidimus. Smurtas artimoje aplinkoje pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas vertinamas kaip smurtautojo pavojingumą aplinkiniams pagrindžianti aplinkybė.

Taigi atsakovas, gavęs pakankamai pagrįstų duomenų apie pareiškėjo smurtinio pobūdžio veiksmus artimoje aplinkoje, pagal minėto Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktą privalėjo imtis prevencijos priemonių, skirtų užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje ateityje, ir panaikinti turimą pareiškėjo leidimą.

Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai vadovavosi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta nuostata, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1A-773-290/2019 buvo surinkti duomenys, patvirtinantys netinkamą pareiškėjo elgesį, kuris leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ir saugumui.

Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, priimdamas ginčijamą aktą, taip pat vadovavosi Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, numatančiu, kad asmuo, turintis teistumą, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Teismas sutinka su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu 2019 m. rugsėjo 9 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendis, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamas veikas, nebuvo įsiteisėjęs, tačiau pažymi, kad ši administracinė byla 2020 m. kovo 3 d. nutartimi buvo sustabdyta, iki Kauno apygardos teisme bus apeliacine tvarka išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimtas šioje baudžiamojoje byloje galutinis procesinis sprendimas, teismui nusprendus, kad Kauno apygardos teismo procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio panaikinimo turės tiesioginės įtakos nagrinėjant šią administracinę bylą (vertinant sprendimo faktinį pagrindą), t. y. ar ginčijamu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko 2019 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 19-IL-64-00908-e A. S. buvo pagrįstai panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus.

Kaip minėta, Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi minėtoje baudžiamojoje byloje Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio dalį, kuria A. S. pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje bei 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, jį nuteisiant terminuoto laisvės atėmimo bausme 1 metams ir 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir 6 mėnesiams, taip pat konfiskuojant jam priklausantį pistoletą PM Nr. OP433K, paliko nepakeistą. Taigi, pareiškėjui teistumas nėra išnykęs ir jis laikomas teistu.

Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų plaukia, kad, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, teismas turi teisę nuspręsti, kad sankcija asmenims neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Iš Įstatymo 1 straipsnio plaukia, kad vienas šio įstatymo tikslų – užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (žr. 2001 m. balandžio 12 d., 2013 m. sausio 25 d. nutarimus). Taigi iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų matyti, kad visuomenės ir valstybės saugumas yra konstitucinė vertybė. Pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo. Pareiškėjo interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie nėra nepriekaištingos reputacijos.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėjas įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamas veikas, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. spalio 9 d. sprendimą panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 19-IL-64-00908-e, todėl pareiškėjo A. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisDaina KukalienėAsta Urbonienė