Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovams direktorei K. D., advokatui Ričardui Noreikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui A. J. dėl leidimo atlikti miškotvarkos darbus bei gauti leidimą kirsti mišką be bendraturčio sutikimo, trečiasis asmuo A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iki ieškovei ir atsakovui įsigyjant žemės sklypo dalis, prieš tai buvę žemės sklypo savininkai 2022-11-03 sutartimi nustatė 18,4458 ha ploto žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal matininko J. V. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą, patvirtintą Skuodo rajono notarų biuro notarės V. Ž., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) . Šia naudojimosi tvarka žemės sklypas suskirstytas į 8 dalis. Žemės sklypo naudojimosi tvarka registruota Nekilnojamojo turto registre. Pagal naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties 4.3 ir 4.4 p. naudojimosi tvarka privaloma naujiesiems įgijėjams, šiuos atveju tiek ieškovei, tiek atsakovui.

Ieškovė įgijo nuosavybės teises į buvusių savininkų R. Š., A. Š., A. Š., J. K. ir B. K. valdytas dalis, naudojimosi tvarkos schemoje pažymėtas indeksais 5-8, o atsakovas įgijo nuosavybės teisę į J. K. priklausiusią sklypo dalį, naudojimosi tvarkos plane pažymėtą indeksais 1-2. Tarp ieškovei priklausančios sklypo dalies ir atsakovo sklypo dalies yra trečiajam asmeniui priklausanti sklypo dalis, pažymėta indeksais 3-4. Tokiu būdu ieškovės ir atsakovo valdomos žemės sklypo dalys tarpusavyje net nesiriboja.

Ieškovės iniciatyva yra parengtas minėtame žemės sklype esančio miško miškotvarkos projektas 2023-2033 metams. Projekto rengėjas A. B., kuris yra įtrauktas į miškotvarkos projektų rengimo autorių sąrašą https://projektai.amvmt.lt/autoriai.aspx. Pagal šį projektą numatytos miško kirtimo bei miško atkūrimo priemonės. Ieškovė siekia šias ūkines priemones įgyvendinti jos valdomoje žemės sklypo dalyje.

Įsigijusi žemės sklypo dalį ieškovės vadovė K. D. kreipėsi į sklypo bendraturčius, kad šie pasirašytų miškotvarkos projekte, kurį būtų galima teikti Valstybinei miškų tarnybai tvirtinti. Trečiasis asmuo A. K. sutinka su miškotvarkos projektu ir jį pasirašė. Susitikus su atsakovu A. J. jam buvo parodytas miškotvarkos projektas, tačiau jis atsisakė pasirašyti šį projektą nes nesutinka, kad ieškovė, savo valdomoje sklypo dalyje, vykdytų miško kirtimus. Jokių kitų argumentų atsakovas nepateikė ir į tolimesnes kalbas nesileido.

Kadangi žemės sklypas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, ieškovė neturi galimybės vykdyti miškotvarkos darbų be bendraturčių sutikimo ir taip yra pažeidžiamos ieškovės teisės. Ieškovė yra verslo įmonė, kurios viena iš veiklos sričių yra medienos pardavimas. Žemės sklypo dalies įsigijimui ieškovė išleido 60 000 Eur, tačiau suplanuotos veiklos vykdyti negali, investicijos yra įšaldytos, pinigai nuvertėja ir tokiu būdu ieškovė neabejotinai patiria nuostolius. Įsigydama žemės sklypą ieškovė domėjosi miško kirtimo galimybėmis ir nustatė, kad jokių kliūčių tam nėra, tokios ūkinės priemonės šiame žemės sklype yra galimos.

Pardavėjai taip pat tikino, kad visi bendraturčiai sutinka su miškotvarkos darbais ir miško kirtimui prieštaraujančių nėra, tačiau po nuosavybės įgijimo paaiškėjo, kad atsakovas, nesant jokių pagrįstų argumentų, nesutinka su miškotvarkos projektu. Svarbu tai, kad ieškovės valdoma sklypo dalis net neturi bendros ribos su atsakovo valdoma dalimi, ieškovės ir atsakovo sklypo dalis skiria gana nemažas trečiojo asmens valdomas sklypo dalies plotas, ieškovės planuojama veikla savo valdomoje sklypo dalyje niekaip neįtakoja atsakovo teisių, jų nepažeidžia, todėl jo atsisakymas pasirašyti miškotvarkos projektą yra nesuprantamas. Atsakovui nesutinkant su miškotvarkos darbais ieškovė neturi kito pasirinkimo kaip prašyti teismo leisti vykdyti miškotvarkos darbus bei kreiptis dėl leidimo kirsti mišką be atsakovo sutikimo.

Parengus ir įregistravus miškotvarkos projektą galės būti išduodamas leidimas kirsti mišką bei vykdomi miško priežiūros ir atkūrimo darbai. Ieškovė, norėdama kirsti mišką turės gauti leidimą, kuris bus išduotas visiems bendraturčiams, o siekiant vienai gauti leidimą kirsti mišką, ji turi gauti kitų bendraturčių sutikimą tokio leidimo išdavimui. Įvertinant ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad atsakovas nesutinka su miškotvarkos projektu, akivaizdu, kad ieškovės siekiamo tikslo įgyvendinimui vien miškotvarkos projekto patvirtinimo ir registracijos nepakaks, miško kirtimui reikalingas atskiras leidimas. Todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu, ieškovė tuo pačiu reiškia išvestinį reikalavimą po miškotvarkos projekto patvirtinimo ir įregistravimo leisti kreiptis dėl leidimo kirsti mišką gavimo be atsakovo sutikimo.

2023-03-08 jam paskambino ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) vadovė K. D., kuri nurodė, jog atvyksta į jo gyvenamąją vietą dėl neįvardintų priežasčių, o jis nurodė, kad yra užsiėmęs ir dirba savo kiemo garaže ir pasiūlė kitą dieną atvykti. Nepaisant jo valios, ieškovės vadovė vis vien atvyko ir įsiveržė į jo garažą, darbo dieną ir darbo valandomis, su reikalavimu pasirašyti savo parašu ir pagrasino, jeigu nepasirašys jam teks jai mokėti baudą 5000 eurų, kurie bus įvardinti kaip nuostoliai. Įmonės vadovė netinkamai prisistatė, jis jos nepažįsta ir nebuvo anksčiau jos matęs, asmens dokumento nepateikė. Žinant kiek yra gaunama skundų dėl įvairių vagysčių ir turto išviliojimo iš asmenų neteisėtu būdu, negalėjo nieko pasirašyti, nes jeigu tai būtų padaręs, nebūtų galėjęs suprasti, už ką pasirašė. Po tokio ieškovės vadovės apsilankymo jis liko šokiruotas ir nustebęs tuo, kaip tariamai įvyko supažindinimas su miškotvarkos projektu. Jam nebuvo aiškiai išreikštas faktas, kad ieškovė įsigijo nuosavybėn bendraturčių R. Š., A. Š., A. Š., J. K., B. K. dalis, tiesiog nurodė, kad vykdys miško kirtimo projektą ir reikalauja jo parašo. Toks ieškovės vadovės K. D. supažindinimas su miškotvarkos projektu yra visiškai netinkamas ir neturintis pagrindo iškeltam ieškiniui jo atžvilgiu. Nebuvo pasiūlyta susipažinti su projektu atsiunčiant jį jam elektroniniu paštu.

2023-04-06 susipažino ne tik su ieškovės pateiktu ieškiniu, bet ir jos pridedamais dokumentais, kurių niekada nebuvo matęs, tarp jų ir miškotvarkos projekto bei Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, kad ieškovei nuo 2023-03-08 priklauso minėtos žemės sklypo dalys. Taip pat susipažino su miškotvarkos projekto rengėjo pridėta kompetencija (diplomas), jog A. B. parengė minėtą projektą.

Tai, kad ieškovė prieš miškotvarkos projekto rengimą nederino savo veiksmų su juo, reiškia tai, jog ji prisiėmė riziką negauti jo sutikimo dėl šio projekto įgyvendinimo, ką patvirtina atsiradęs ginčas teisme. Neabejotina ir tai, kad ieškovė nesupažindino jį su miškotvarkos projektu, taip pat nepateikė jam dokumentų, kurie įrodytų, kad 2023-03-08 tapo savininke. Susipažinęs su ieškiniu ir jo pridedamais dokumentais elektroninėje teismų sistemoje, nemato pagrindo prieštarauti ir nesutikti su miškotvarkos projektu 2023-2033 metams.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė savo reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad kartu su ieškovės vadove pas atsakovą buvo nuvykusi ir J. K., kuri taip pat atsakovui paaiškino, kad ieškovė yra naujoji žemės sklypo dalies savininkė, kad atvykusi yra ieškovės vadovė. Atsiliepime į ieškinį atsakovas šią aplinkybę nutylėjo. Atsakovas nesutiko su tuo, jog ieškovė jai priklausančioje sklypo dalyje planuoja atlikti plyną miško kirtimą. Kitą dieną ieškovės vadovė dar skambino atsakovui, tačiau atsakovas taip pat nurodė, kad jis ieškovei sutikimo neduos.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė savo reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad nuvykus pas atsakovą pateikė jam visus dokumentus. Kartu su ja buvusi J. K. taip pat atsakovui paaiškino, kad ji yra naujosios žemės sklypo dalies savininkės vadovė. Atsakovas prieštaravo planuojamam plynam miško kirtimui. Ji su atsakovu derėjosi apie valandą laiko. Atsakovas nereikalavo pakeisti miškotvarkos projekto. Kitą dieną ji dar skambino atsakovui, tačiau atsakovas nurodė, kad jis nesutiks prašomų dokumentų pasirašyti.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo A. K. paaiškino, kad jis nepritaria plynam miškų kirtimui, kaip tai daro verslas. Mano, kad šiuo atveju viskas buvo atliekama skubotai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Dėl nustatytų reikšmingų faktinių bylos aplinkybių

Ieškovei nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) dalys iš 18,4458 ha ploto žemės sklypo (iš jo 7,7264 ha miško žemės plotas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui A. J. Priklauso (duomenys neskelbtini) dalys, trečiajam asmeniui A. K. (duomenys neskelbtini) dalys.

2022 m. lapkričio 3 d. žemės sklypo padalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties pagrindu buvę žemės sklypo savininkai (tarp jų ir esamas savininkas trečiasis asmuo A. K.) nusistatė pirmiau minėto 18,4458 ha ploto žemės sklypo naudojimosi tvarką. Pagal sutarties 4.3 punktą numatyta, kad sutarties šalims perleidus dalį bendrojoje nuosavybėje, sutartyje nustatyta naudojimosi tvarka taip pat bus privaloma ir naujam įgijėjui.

Ieškovės iniciatyva A. B. (vykdantis individualią veiklą) parengė miškotvarkos projektą 2023-2033 metams pirmiau minėtam žemės sklypui.

Ieškovės vadovė K. D. kreipėsi į atsakovą A. J., kad jis pasirašytinai susipažintų su pirmiau paminėtu miškotvarkos projektu, atsakovas A. J. tai padaryti atsisakė.

Dėl ginčo esmės

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti.

Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad miškotvarkos projektas – tai dokumentas, pagal kurį organizuojama miškų ūkio veikla ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 22 punkte numatyta, kad asmenims, mišką valdantiems, naudojantiems ir juo disponuojantiems bendrosios nuosavybės teise, leidimas kirsti mišką išduodamas vienas visiems bendraturčiams arba vienam bendraturčiui visų bendraturčių sutikimu.

Kaip pirmiau minėta ieškovės iniciatyva buvo parengtas ieškovei priklausančios sklypo dalies miškotvarkos projektas. Ieškovės vadovė K. D. kreipėsi į atsakovą A. J., kad jis pasirašytinai susipažintų su miškotvarkos projektu, tačiau atsakovas A. J. tai padaryti atsisakė. Dėl to ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu leisti vykdyti miškotvarkos darbus pagal miškotvarkos projektą be bendraturčio, t. y. atsakovo A. J. sutikimo. Taip pat ieškovė atsižvelgdama į tai, kad atsakovas nesutinka su miškotvarkos projektu, reiškia išvestinį reikalavimą po miškotvarkos projekto patvirtinimo ir įregistravimo leisti kreiptis dėl leidimo kirsti mišką gavimo be atsakovo sutikimo.

Teismo posėdyje atsakovas A. J. paaiškino, kad jis sutinka su ieškovės reikalavimais, tačiau nesutinka mokėti ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad nors atsakovas A. J. teisme ir parodė, kad jis sutinka su ieškovės reikalavimais, tačiau iki šiol jis nėra pasirašytinai susipažinęs su miškotvarkos projektu, kaip minėta to nedaro, nes nesutinka mokėti ieškovei jos reikalaujamų bylinėjimosi išlaidų.

Neturėdama atsakovo A. J. pritarimo miškotvarkos projektui ieškovė negali įgyvendinti miškotvarkos projekto, kuris yra skirtas būtent ieškovei priklausančiai sklypo daliai, todėl yra pažeidžiama ieškovės teisė savo nuožiūra disponuoti jai priklausančia sklypo dalimi. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimai niekaip nepažeidžia atsakovo A. J. interesų, kadangi miškotvarkos projektas parengtas ieškovei priklausančiai sklypo daliai ir neturi įtakos atsakovui A. J. priklausančiai sklypo daliai.

Tiek ieškovės vadovė K. D., tiek atsakovas A. J. teisme paaiškino, kad K. D. atvykus pas A. J. dėl miškotvarkos projekto derinimo, jų susitikimas vyko apie valandą laiko. A. J. nesutiko pasirašyti miškotvarkos projekto, nes jam nepatiko tai, kad ieškovė jai priklausančioje sklypo dalyje planuoja atlikti plyną miško kirtimą. Minėtas aplinkybes patvirtino kartu buvę liudytojai J. K. ir D. K.. A. J. nurodė, kad jis nesutiko pasirašyti miškotvarkos projekte, nes nežinojo ieškovės vadovės K. D., tačiau K. D. paaiškino, kad kartu su ja vyko liudytoja J. K., kuri žinojo, kur gyvena A. J. ir jam paaiškino, kad tai yra naujoji pirkėja. Liudytoja J. K. teisme patvirtino minėtas aplinkybes. Paaiškino, jog žino A. J., nes jis iš jos pirko žemę, jei būtų žinojusi, kad jis yra toks konfliktiškas tai net žemės jam nebūtų pardavusi. Taip pat K. D. ir A. J. parodė, kad sekančią dieną ji vėl skambino A. J. dėl miškotvarkos projekto, tačiau A. J. taip pat atsisakė jį pasirašyti.

Teismas sprendžia, kad esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimus ir ieškovei leisti vykdyti miškotvarkos darbus pagal A. B. parengtą miškotvarkos projektą 2023-2033 metams pirmiau minėtam žemės sklypui be bendraturčio atsakovo A. J. sutikimo bei, patvirtinus ir įregistravus miškotvarkos projektą, leisti kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą dėl leidimo kirsti mišką išdavimo be A. J. sutikimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) už ieškinį sumokėjo 107 Eur žyminį mokestį. Taip pat ieškovė turėjo 1000 Eur išlaidas savo atstovo advokato R. Noreikos teisinės pagalbos apmokėjimui (800 Eur už ieškinio parengimą, 200 Eur atstovavimą teismo posėdyje). Iš viso ieškovė turėjo 1107 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismo vertinimu, ieškovės išlaidos jos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija maksimalių dydžių, numatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

Duomenų apie atsakovo A. J. ir trečiojo asmens A. K. turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovės ieškinys yra tenkinamas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovo A. J. priteistinos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Taip pat valstybė šioje byloje turėjo 28,68 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovės ieškinį tenkinant visiškai iš atsakovo A. J. į valstybės biudžetą išieškotinos 19,92 Eur valstybės turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Likusios procesinių dokumentų įteikimo išlaidos susidarė dėl neįvykusio parengiamojo teismo posėdžio dėl bylą nagrinėjančio teisėjo teisėto nebuvimo darbe, todėl jų išieškojimo klausimas nespręstinas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 5, 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), leisti vykdyti miškotvarkos darbus pagal A. B. parengtą miškotvarkos projektą 2023-2033 metams, žemės sklypui, žemės ūkio paskirties, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), be bendraturčio A. J., gim. (duomenys neskelbtini), sutikimo bei, patvirtinus ir įregistravus miškotvarkos projektą, uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) leisti kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą dėl leidimo kirsti mišką išdavimo be bendraturčio A. J. sutikimo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. J. 1107,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septynių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Išieškoti valstybei iš atsakovo A. J. 19,92 Eur (devyniolikos eurų 92 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.