- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-07
- Bylos Nr.
- e2YT-44128-861/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37240-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, J. B., Vilniaus miesto 4 notarų biuras
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys –VĮ Turto bankas, J. B., Vilniaus miesto 4 notarų biuras,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina J. B. po savo sutuoktinio J. B. mirties 2010-05-23 priėmė palikimą, pradėdama šį turtą faktiškai valdyti. Paaiškino, kad 2010-05-23 mirė pareiškėjos tėvas J. B., o 2016-07-22 mirė pareiškėjos motina J. B.. Po motinos mirties pareiškėja kreipėsi į notarą dėl palikimo – buto dalies Žirmūnų g. 1-17, Vilniuje – tačiau sužinojo, kad motina nebuvo kreipusis dėl palikimo priėmimo po savo sutuoktinio mirties. Nurodė, kad po savo sutuoktinio mirties pareiškėjos motina į notarą nesikreipė, nes buvo garbaus amžiaus, nežinojo, jog būtina atlikti tam tikrus veiksmus, nebuvo teisiškai išprususi, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti – iki pat mirties gyveno nurodomame bute, atliko visas su tuo susijusias pareigas, mokėjo mokesčius, darė kosmetinį remontą, sudarė kredito sutartį namo modernizavimui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą nurodė, jog neprieštarauja dėl prašymo patenkinimo. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo J. B. su prašymu sutiko.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 4 notarų biuras atsiliepimo nepateikė, apie posėdį pranešta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad J. B. iki jo mirties (2010-05-23) priklausė buto dalis, įgyta santuokoje su pareiškėjos motina, unikalus Nr. 1096-5021-1011:0075, adresu Žirmūnų g. 1-17, Vilniuje. J. B. po vyro mirties dėl palikimo nesikreipė, 2016-07-22 mirė. Pareiškėja yra J. B. ir J. B. duktė. J. B. po mirties testamento nepaliko, niekas iš įstatyminių įpėdinių nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir po jo mirties nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų. Pareiškėjos motina mirus vyrui, pareiškėjos teigimu, palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str.).
Nagrinėjamu atveju teismo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina J. B. po savo sutuoktinio J. B. mirties priėmė jo palikimą, t.y. ½ dalį buto, pradėjusi jį faktiškai valdyti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdyti, naudoti, juo disponuoti, prižiūrėti, mokėti mokesčius ir kt.). Pažymėtina, kad vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, reikia atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Nagrinėjamu atveju palikimą sudaro buto dalis, įgyta santuokoje su J. B., unikalus Nr. 1096-5021-1011:0075, esantis Žirmūnų g. 1-17, Vilniuje. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamoji patalpa, faktiškas jos valdymas reiškia apsigyvenimą gyvenamojoje patalpoje po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą toje patalpoje, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat gyvenamosios patalpos priežiūrą, prievolių, susijusių su gyvenamąja patalpa, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001). Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų teismas daro išvadą, kad J. B. po J. B. mirties mokėjo mokesčius už butą, už butui teikiamas komunalines paslaugas, butą prižiūrėjo, tvarkė. Be to, kaip nurodoma pareiškime, buvo sudaryta ir kredito sutartis namo, kuriame yra butas, modernizavimui.
Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neprieštarauja, remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais, konstatuotina, jog J. B. po J. B. mirties (mirė 2010-05-23) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197, 259, 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B. (a/k (duomenys neskelbtini) po J. B. (a/k (duomenys neskelbtini) mirties 2010-05-23, atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.