Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Smalakienės ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant atsakovo atstovei Julianai Ostrouch, trečiojo suinteresuoto asmens Asociacijos Lietuvos antstolių rūmai atstovei advokato padėjėjai Jolantai Liukaitytei-Stonienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Verkių ūkis“ skundą dėl individualaus teisės akto panaikinimo ir kreipimosi ištirti norminio teisės akto teisėtumą, atsakovas Teisingumo ministerija, tretieji suinteresuoti asmenys Asociacija Lietuvos antstolių rūmai, J. B., V. Č., M. D., D. M., G. P., B. P., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 07 05 įsakymu „Dėl antstolio G. M. įgaliojimų pasibaigimo“ Nr. 7P-37 antstolis G. M. išbrauktas iš antstolių sąrašo bei šio įsakymo punktu 3.2. paskirti antstoliai, kurie perima nebaigtas vykdyti antstolio G. M. vykdomąsias bylas ir kitus dokumentus, neišmokėtas išieškotas pinigines lėšas ir turtą, perimtą bet neperduotą išieškotojui, nebaigtose vykdomosiose bylose gautas ir nepanaudotas vykdymo išlaidas, antstolio archyvą.

Pareiškėjas UAB „Verkių ūkis“ (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo:

1) pripažinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 07 05 įsakymo Nr. 7P-37 3.2. punktą neteisėtu ir jį panaikinti ;

2) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašant ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 202 patvirtintos Vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ir turto, perimto ir neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio įgaliojimams tvarkos 3 ir 4 punktai ta apimtimi, kiek jie neužtikrina išieškotojų teisės pasirinkti antstolį bei antstolių lygiateisiškumo ir sąžiningumo konkurencijos, atitinka Konstitucijoje įtvirtintus teisingumo ir teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principus, Konstitucijos 29 straipsnį, 46 straipsnio 3 ir 4 dalį, Civilinio proceso kodekso 13 straipsnį ir 650 straipsnio 1 dalį, Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį.

interesus atitinkantį Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nutarimą. Rašte neatsakyta į klausimą dėl vykdomųjų bylų perdavimo. Tik Lietuvos antstolių rūmai informavo pareiškėją, kad Teisingumo ministras 2007 07 05 įsakymo Nr. 7P-37 3.2. punktu pareiškėjui savo nuožiūra paskyrė antstolius, kuriems bus perduotos vykdomosios bylos. Mano, kad tokiu sprendimu yra pažeista pareiškėjo teisė pasirinkti antstolį. Paaiškina, kad bendrovės veiklos specifika lemia, jog tenka nuolat perdavinėti vykdomuosius raštus antstoliams vykdyti. Nuo antstolio tinkamo pasirinkimo nemaža dalimi priklauso bendrovės veiklos rezultatai. Mano, kad dėl ginčijamo teisingumo ministro įsakymo patirs didelius nuostolius.

Aiškina, kad ministro įsakymu apribota teisė pareiškėjui pasirinkti antstolį, tuo iš esmės pažeidžiami pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Remiasi LR Vyriausybės 1999 12 27 nutarimu Nr. 1484 patvirtintais teismo antstolių institucinės reformos metmenimis, kuriuose įtvirtintos nuostatos rodo, kad laisvas antstolio pasirinkimas yra vienas iš svarbiausių vykdomos reformos principų. Taip pat remiasi Civilinio proceso kodekso 13 str. ir 650 str. 1 d. ir aiškina, kad jokia kita institucija negali nuspręsti už išieškotoją dėl antstolio pasirinkimo. Mano, kad asmens teisės ir laisvės gali būti ribojamos tik esant įstatymo nustatytiems pagrindams bei tvarkai, laikantis tokio ribojimo konstitucinių reikalavimų. Šiuo konkrečiu atveju nėra įstatyminio pagrindo tokiam asmens teisių ribojimui. Paaiškina, kad toks išieškotojų teisių ribojimas sukelia jiems daug nepatogumų bei nuostolių, nes norint atsisakyti teisingumo ministro paskirto antstolio ir pasirinkti priimtiną antstolį, tai galima padaryti tik nutraukiant vykdomąją bylą ir susigrąžinant vykdomąjį dokumentą (CPK 629, 631 str.). Tokiu atveju teisingumo ministro paskirtam antstoliui tektų padengti visas jau turėtas vykdymo išlaidas, vykdomasis dokumentas galėtų būti pateiktas pakartotinai ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams po jo grąžinimo išieškotojui (CPK 631 str. 3 d.). Po to tektų iš naujo apmokėti vykdymo išlaidas savo pasirinktam antstoliui. Toks išieškojimo apsunkinimas nesant jokios objektyvios būtinybės negali būti laikomas nei teisingu, nei protingu. Be to, toks sprendimas prieštarauja Konstitucijos 46 str. 3 daliai.

Aiškina, kad 2007 11 15 teisingumo ministro pranešime jau nurodyta, kad perduodant bylas naujiems antstoliams privalo būti atsižvelgiama į išieškotojų prašymus dėl jų bylų perdavimo, ir tai laikoma vienu iš pagrindinių bylų perdavimo principų. Tuo labiau neaišku, kodėl skundžiamame įsakyme šis principas paneigtas, ignoruojami išieškotojų prašymai.

Paaiškina, kad ginčijamo įsakymo preambulėje nurodyta, jog teisingumo ministras vadovaujasi Antstolių įstatymo 12 str. 5 dalimi bei teisingumo ministro 2002 07 08 įsakymu Nr. 202 patvirtintos Vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ir turto, perimto ir neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio įgaliojimams tvarkos 3 punktu. Aiškina, kad nurodytas įstatyminis pagrindas leidžia ministrui tik nustatyti tvarką, bet neleidžia spręsti dėl tvarkos turinio. Tik ministro įsakymu patvirtintos tvarkos 3 ir 4 punktai suteikia ministrui teisę pasirinkti paskirti antstolį, kuriam bus perduotos nebaigtos vykdomosios bylos. Mano, kad tokios teisės teisingumo ministras neturi ir turėti negali. Ministras privalėjo atsižvelgti į išieškotojų teisę pasirinkti antstolį. Teigia, kad skundžiamais aktais pažeistas įstatymo viršenybės principas (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 1 p.), objektyvumo principas (2 p.), proporcionalumo principas (3 p.). Mano, kad teisingumo ministras nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo 2007 08 06 nutarimą Nr. 48 „Dėl bylų paskirstymo“.

Taip pat teigia, kad neaišku, kodėl teisingumo ministras pasirinko būtent tokius 6 antstolius, kai toje veiklos teritorijoje yra 10 antstolių. Mano, kad tokiu būdu pažeidžiamos ir Konkurencijos įstatymo 4 str. nuostatos. Kadangi skundžiamas individualus teisės aktas grindžiamas ministro įsakymo, kuris yra norminis teisės aktas, nuostatomis, pareiškėjas prašo vadovaujantis ABTĮ 111 str. kreiptis dėl norminio teisės akto teisėtumo tyrimo.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas nedalyvavo, apie posėdį pareiškėjo atstovams pranešta tinkamai, todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalimi byla nagrinėjama pareiškėjo atstovui nedalyvaujant.

Aiškina, kad iš pareiškėjo 2007 09 20 rašto matyti, kad pareiškėja žinojo, jog vykdomosios bylos yra perduotos antstoliams V. M. ir D. Š., tačiau pareiškėjas rašo, kad ją pasiekė informacija, kad minėtas bylas ketinama perduoti kitiems antstoliams. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas teisingumo ministro įsakymas buvo priimtas liepos mėnesį, byloje tikrintinos aplinkybės dėl skundo teismui pateikimo termino praleidimo.

Aiškina, kad ginčijamas teisingumo ministro 2007 07 05 įsakymas Nr. 7P-37 buvo priimtas vadovaujantis Antstolių įstatymo 12 straipsnio 5 dalimi ir laikantis Vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ar turto, perimto bet neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio įgaliojimams tvarkos, patvirtintos teisingumo ministro 2002 07 08 įsakymu Nr. 202 nuostatų.

Teigia, kad vykdomųjų bylų perdavimas CPK nustatytais atvejais skiriasi nuo vykdomųjų bylų perdavimo administracine tvarka teisingumo ministrui atliekant funkcijas pagal kompetenciją.

Paaiškina, kad Civilinio proceso kodekso 629 str. 1 d. 1 punktas nustato, kad vykdomoji byla gali būti nutraukta išieškotojo prašymu ir vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nėra visiškai įvykdytas pagal CPK 631 str. 1 d. 1 punktą, grąžinamas išieškotojui. Pažymi, kad tuo atveju išieškotojas turėtų sumokėti antstoliui visas turėtas vykdymo išlaidas (Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2005 10 27 įsakymu r. 1R-352, 49 punktas). Pagal CPK 631 str. 3 dalį vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti. CPK nenumato neužbaigtos vykdomosios bylos perdavimo kitam antstoliui galimybių. Tuo tarpu Tvarka ir ginčijama teisingumo ministro įsakymo dalis reglamentuoja operatyvų organizacinių klausimų išsprendimo būdą tuo atveju, kai antstolio įgaliojimai pasibaigia. Prašo skundo netenkinti.

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 03 20 nutartimi administracinėje byloje Nr. I-10-09, kurioje buvo tiriamas šioje byloje taikytinas teisės aktas – teisingumo ministro 2002 07 08 įsakymu Nr. 202 patvirtintos Vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ir turto, perimto ir neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio įgaliojimams tvarkos 3 ir 4 punktai, aiškina, kad konkrečią bylą nagrinėjantis teismas įpareigotas nustatinėti teisingumo ministro įsakymo teisėtumo klausimą. Remiasi Teisingumo ministerijos nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 1998 07 09 nutarimu Nr. 851, šių nuostatų 7.2 punktu. Remiasi Konstitucinio Teismo 2008 01 07 nutarimu, kuriame pasakyta, kad antstolio profesija – tai valstybės kontroliuojama profesija. Aiškina, kad Antstolių įstatymo 12 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia perduoti vykdomąsias bylas kitam antstoliui, o antstolio archyvą – Lietuvos antstolių rūmams. Ši norma pavedė teisingumo ministrui nustatyti tvarką, kuri ir buvo priimta įgyvendinant įstatymo nuostatas.

Paaiškina, kad teisingumo ministras teisiniuose santykiuose su antstoliais veikia kaip darbdavys, vykdo jų veiklos organizavimą bei priežiūrą, t. y. vykdo kontrolės funkcijas, kaip ir buvo numatyta vykdant teismo antstolių kontorų reformą.

Ginčo atveju susiklosto teisiniai santykiai viešojo administravimo srityje ir civiliniai procesiniai teisiniai santykiai, todėl vykdomųjų bylų perdavimas CPK nustatytais atvejais skiriasi nuo vykdomųjų bylų ir kito turto perdavimo administracinė tvarka teisingumo ministrui atliekant funkcijas pagal kompetenciją. Teisingumo ministras nėra civilinių procesinių teisinių santykių subjektas, todėl jo veiklą reglamentuoja viešojo administravimo nuostatos.

Iš taikytos Tvarkos 3 ir 4 punktų nuostatų matyti, kad absoliučios diskrecijos teisės paskiriant perimantį antstolį ministras neturi. Mano, kad ministras privalo atsižvelgti į daugelį kriterijų – antstolio darbo krūvį, veiklos kokybę ir efektyvumą ir kt., tais atvejais, kai netikėtai pasibaigia antstolio įgaliojimai, teisingumo ministras privalo užtikrinti vykdymo proceso tęstinumą ir šie klausimai sprendžiami skubiai. Pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju į išieškotojų prašymus atsižvelgti ministras neturėjo galimybės, nes jie gauti vėliau nei priimtas įsakymas.

Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad ginčijamas įsakymas prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatoms, nes antstolio veikla negali būti prilyginta paprastam prekių ar paslaugų pirkimui ir pardavimui. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdyti tam tikras funkcijas vykdymo srityje, valstybė reguliuoja antstolių skaičių, nustato veiklos teritorijas. Pažymi, kad antstolių konkurencija yra ribojama, kadangi teisingumo ministras nustato ne tik jų skaičių kiekvienoje veiklos teritorijoje, bet ir nustato įkainius už vykdomųjų dokumentų vykdymą, vykdo antstolių veiklos organizavimo ir kontrolės funkcijas.

Paaiškina, kad ginčo atveju paskirti perimantys antstoliai 2007 05 31 turėjo nuo 59 iki 4684 nebaigtų vykdomųjų bylų, o kitų antstolių vykdomųjų bylų skaičius buvo nuo 6789 iki 10624. Būtent dėl šios priežasties, taip pat atsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes, buvo paskirti perimantys antstoliai. Bylų perdavimas nereiškia, kad jos nulemia antstolio uždarbį, nes tai nulemia kitos aplinkybės.

Remiasi Antstolių įstatymo 12 straipsnio 5 dalimi ir pažymi, kad Antstolių rūmai privalo užtikrinti, kad bus atlikti įstatyme nurodyti veiksmai. Teisingumo ministrui paskyrus perimančius antstolius, Lietuvos antstolių rūmai sprendžia klausimą dėl paskirstymo kvotų, vykdomųjų bylų ir kt.

Mano, kad bet kuriuo atveju ministro įsakymu nebuvo pažeidžiamos Konkurencijos įstatymo nuostatos. Taip pat teigia, kad skundžiamu aktu nepažeistos Konstitucijos nuostatos, nes teisingumo ministras privalo užtikrinti, kad vykdoma antstolio profesinė veikla garantuos vykdymo proceso tęstinumą, teismo sprendimų įvykdymo efektyvumą ir taip bus užtikrintos visų vykdymo proceso dalyvių teisės ir interesai.

Prašė skundo netenkinti.

Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Teismo posėdyje kiti tretieji suinteresuoti asmenys nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama vadovaujantis ABTĮ 78 str. 3 dalimi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs bylą, įvertinęs bylos rašytinę medžiagą ir proceso dalyvių paaiškinimus, daro išvadą, kad skundas netenkinamas.

Pareiškėjas UAB „Verkių ūkis“ skundžia teisingumo ministro 2007 07 05 įsakymo „Dėl antstolio G. M. įgaliojimų pasibaigimo“ Nr. 7P-37 3.2 punktą, kuriame pasakyta, kad teisingumo ministras skiria Vilniaus miesto I apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančius antstolius J. B., V. Č., M. D., D. M., G. P. ir B. P. perimančiais Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikusio antstolio G. M. nebaigtas vykdyti vykdomąsias bylas ir kitus dokumentus, neišmokėtas išieškotas pinigines lėšas ar turtą, perimtą, bet neperduotą išieškotojui, nebaigtose vykdomosiose bylose gautas ir nepanaudotas vykdymo išlaidas, antstolio archyvą. Šio įsakymo 3.1 punktu ministras skyrė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiantį antstolį V. S. pavaduojančiu antstoliu administruoti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikusio antstolio G. M. nebaigtas vykdyti vykdomąsias bylas ir kitus dokumentus, neišmokėtas išieškotas pinigines lėšas ar turtą, perimtą , bet neperduotą išieškotojui, nebaigtose vykdomosiose bylose gautas ir nepanaudotas vykdymo išlaidas, antstolio archyvą nuo 2007 07 10 iki Lietuvos antstolių rūmai organizuos jų perdavimą. Šis įsakymas priimtas vadovaujantis Antstolių įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 3 dalimi, 5 dalimi ir Vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ir turto, perimto ir neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio įgaliojimams tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 202 (toliau – Tvarka).

Pareiškėjas UAB „Verkių ūkis“ 2007 07 16 raštu Nr. 1 (b. l. 20) kreipėsi į administruoti paskirtą antstolį V. S. su prašymu vykdomąsias bylas, kur išieškotoju yra pareiškėjas, perduoti vykdyti Vilniaus antstolių kontorai (antstoliai V. M., I. G., V. S., D. Š.). Po to, 2007 09 20 UAB „Verkių ūkis“ kreipėsi į Teisingumo ministeriją (b. l. 21), nes pareiškėją pasiekė informacija, kad jų 2007 07 16 prašymas administruojančiam antstoliui negalės būti tenkinamas. Rašte ministerijai pareiškėjas nurodė, kad toks vykdomųjų bylų perdavimas pažeis pareiškėjo teisės, ir nurodė dėl kokių priežasčių. Iš esmės tais pačiais argumentais grindžiamas ir skundas teismui. Ministerijos 2007 10 26 atsakyme (b. l. 22) nėra duomenų apie teisingumo ministro 2007 07 08 įsakymą Nr. 7P-37. Pareiškėjas 2007 11 23 raštu kreipėsi į Lietuvos antstolių rūmus ir prašė pateikti konkretesnę informaciją dėl bylų perdavimo. Tik iš Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pateikto pareiškėjui nutarimo „Dėl bylų paskirstymo“, pareiškėjui galėjo tapti žinoma, kad buvo priimtas teisingumo ministro 2007 07 05 įsakymas Nr. 7 P-37. Pareiškėjas teismui paaiškino, kad Lietuvos antstolių rūmų atsakymą gavo 2007 11 28 (b. l. 75). Pirminį skundą teismui pareiškėjas pateikė 2007 12 03 (b. l. 12). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, negalima teigti, kad pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą paduoti teismui skundą. Atsakovas neįrodė, kad skundžiamas įsakymas buvo įteiktas pareiškėjui anksčiau, be to, tai paneigia ir minėti pareiškėjo rašyti raštai Teisingumo ministerijai bei Lietuvos antstolių rūmams.

Dėl atsakovo atstovo posėdyje išsakyto prašymo, kad teismas išsiaiškintų, ar pareiškėjo, kaip išieškotojo, pradėtos vykdomosios bylos jau nėra pilnutinai visos įvykdytos, teismas daro išvadą, kad situacija vertintina pagal padėtį, kuri buvo kreipimosi į teismą metu, kai buvo akivaizdu, kad pareiškėjas turėjo vykdomųjų bylų, kurios turėjo būti perduodamos skundžiamo ministro įsakymo nustatyta tvarka, o ne pagal pareiškėjo pageidavimą. Pareiškėjas tai vertino, kaip jo, esančio išieškotoju, teisės pažeidimą ir jis kreipėsi į teismą, gindamas jo manymu pažeistą teisę. Tačiau ginant pareiškėjo neva pažeistas teises laisvai pasirinkti antstolį, visgi turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad pareiškėjo prašymas perduoti vykdomąsias bylas jo pasirinktiems antstoliams buvo įvykdytas dar 2007 08 06, kai Lietuvos antstolių rūmai priėmė nutarimą Nr. 48 ir perdavė bylas vykdyti pagal išieškotojų prašymus, o ne pagal teisingumo ministro įsakymo nuostatas. Šio ginčo nagrinėjime pareiškėjas nedalyvavo, atstovo neatvykimo priežasčių teismui nenurodė, įrodymų, kad išieškojimų vykdymo procesas dėl skundžiamo įsakymo buvo sutrukdytas, nepateikė, todėl daroma išvada, kad realiai pareiškėjo interesai vykdymo procese nebuvo pažeisti.

Iš proceso dalyvių paaiškinimų ir rašytinės bylos medžiagos matyti, kad skundžiamas ministro įsakymo 3.2 punktas nebuvo įvykdytas. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo 2007 08 06 nutarimą Nr. 48 (b. l. 24), nes šiuo nutarimu G. M. bylos paskirstytos atsižvelgiant į gautus išieškotojų prašymus ir tik bylos, dėl kurių perdavimo nebuvo gauti išieškotojų prašymai, buvo paskirstytos laikantis proporcingumo principo, paskiriant vienodą bylų skaičių vienetais atitinkamai teisingumo ministro 2007 07 05 įsakymo Nr. 7 P-37 3.2 punktu paskirtiems perimantiems antstoliams. Pareiškėjo prašymas perduoti vykdomąsias bylas jo nurodytiems antstoliams buvo (b. l. 20), taigi pareiškėjo atveju teisingumo ministro įsakymas vykdomas iki šiol nebuvo. Šiuo metu vyksta ginčas tarp dviejų institucijų – Asociacijos Lietuvos antstolių rūmų ir Teisingumo ministerijos, nes Teisingumo ministerija užginčijo teisme minėtą Lietuvos antstolių rūmų nutarimą. Šiuo metu byla yra Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, 2008 10 01 byla yra šio teismo nutartimi sustabdyta, kol įsiteisės teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. I-1263-142/2008 ir I-2007-38/2008, nagrinėjamose Vilniaus apygardos administraciniame teisme (LVAT administracinė byla Nr. A-483-1558/2008).

Šiai byla reikšmingas yra ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 03 20 sprendimas administracinėje byloje Nr. I575-10/2009, kurioje buvo nagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas ištirti norminio teisės akto teisėtumą, tiriamas teisingumo ministro 2002 07 08 įsakymo Nr. 202 dalies teisėtumas (Tvarkos 3 ir 4 punktai). LVAT pripažino, kad Tvarkos 3 punktas ir 4 punkto antrasis sakinys neprieštarauja Civilinio proceso kodekso 13 straipsniui ir 650 straipsnio 1 daliai. Teismas daro išvadą, kad šioje byloje turi reikšmės tik norminio teisės akto atitikimas būtent nurodytoms Civilinio proceso kodekso normoms. Šioje byloje nagrinėjamas išieškotojo skundas, todėl teismas nevertins tų pareiškėjo argumentų, kurie susiję su antstolių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimu (nurodomi Konkurencijos įstatymo normų, atitinkamų Konstitucijos nuostatų pažeidimai). Pareiškėjo, kaip išieškotojo, teisės ir teisėti interesai gali būti pažeisti tik tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad pažeisti aukštesnės galios teisės aktai, užtikrinantys atitinkamas išieškotojų teises. Jeigu antstoliai būtų manę, kad skundžiamu šioje byloje teisingumo ministro įsakymo punktu pažeidžiamos kurių nors antstolių teisės, šias savo teises jie patys galėjo ginti teisme, o kadangi jų negynė, tai nėra pagrindo svarstyti, ar tos teisės buvo pažeistos, nes tokios aplinkybės šiame ginče nėra teisiškai reikšmingos.

Antstolių įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, pasibaigus antstolio įgaliojimams, vykdomosios bylos ir kiti dokumentai, neišmokėtos išieškotos piniginės lėšos ar turtas, perimtas, bet neperduotas išieškotojui, teisingumo ministro nustatyta tvarka perduodami kitam antstoliui (antstoliams), o antstolio archyvas teisingumo ministro nustatyta tvarka perduodamas Lietuvos antstolių rūmams. Antstolių rūmai privalo užtikrinti, kad bus atlikti šioje dalyje nurodyti veiksmai ir įforminta antstolio darbuotojų darbo teisinių santykių pabaiga.

Taigi įstatymas delegavo teisingumo ministrui teisę nustatyti atitinkamą vykdomųjų bylų perdavimo tvarką ir tokia tvarka buvo nustatyta teisėtai ir pagrįstai. Vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ar turto, perimto, bet neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimas pasibaigus antstolio įgaliojimams reguliuojamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 202 patvirtintos Vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ir turto, perimto ir neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio įgaliojimams tvarkos nuostatomis.

Tvarkos 3 punkte nurodoma, kad pasibaigus antstolio įgaliojimams ne vėliau kaip kitą darbo dieną teisingumo ministro įsakymu paskiriamas perimantis antstolis, kuriam bus perduotos buvusio antstolio nebaigtos vykdomosios bylos bei kiti dokumentai, neišmokėtos išieškotos piniginės lėšos ir turtas, perimtas, bet neperduotas išieškotojui. Minėtos Tvarkos 4 punkte nustatyta, jog perimančiuoju antstoliu skiriamas kitas į buvusio antstolio vietą paskirtas antstolis. Toliau šioje normoje nustatyta, kad jei į antstolio, kurio įgaliojimai yra pasibaigę, vietą kitas antstolis nepaskirtas, perimančiuoju skiriamas kitas antstolis (antstoliai), aptarnaujantis tą pačią veiklos teritoriją, o jei tokių nėra – besiribojančios veiklos teritorijos antstolis (antstoliai), sujungiant jo aptarnaujamą veiklos teritoriją su veiklos teritorija, kurioje veikė buvęs antstolis.

Iš esmės ginčijama ministro 2007 07 05 įsakymo Nr. 7P-37 dalis, punktas 3.2, priimtas vadovaujantis Tvarkos 4 punkto antruoju sakiniu, nes perimantis antstolis į atleidžiamo antstolio vietą tuo metu, kai reikėjo perduoti su vykdymu susijusius dokumentus ir kitką, nebuvo paskirtas. Vadovaudamasis Tvarkos 4 punktu teisingumo ministras galėjo paskirti perimančiais antstoliais kitus toje veiklos teritorijoje veikiančius antstolius pasirinktinai, nes nei Tvarkoje, nei Antstolių įstatyme nepasakyta, kad perimančiais būtinai skiriami visi toje veiklos teritorijoje veikiantys antstoliai. Iš Lietuvos antstolių rūmų pateikto sąrašo (b. l. 72) matyti, kad visi ginčijamo ministro įsakymo 3.2. punkte išvardyti antstoliai veikia toje pačioje veiklos teritorijoje, kurioje veikė ir antstolis G. M. Taigi, teisingumo ministras parinkdamas šiuos antstolius nustatytos tvarkos nepažeidė. Pareiškėjo nurodomas dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) leido pareiškėjui rinktis iš 6 antstolių, todėl negalima teigti, kad šis principas buvo pažeistas. Lietuvoje yra antstolių veiklos teritorijų, kuriose yra mažiau antstolių, taigi antstolių skaičius nenulemia dispozityvumo principo įgyvendinimo praktikoje. Bet kuriuo atveju antstolio pasirinkimą pateikiant vykdomąjį dokumentą riboja antstolio veiklos teritorija. Civilinio proceso kodekso 590 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, o 4 dalyje nustatyta, kad jeigu vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, antstolis vykdomąjį dokumentą grąžina išieškotojui. Tai reiškia, kad išieškotojo teisė pasirinkti antstolį nėra absoliuti, ją riboja išvardyti teisės aktai, dėl to pareiškėjo argumentai, kad skundžiamu įsakymo punktu buvo pažeistos jo teisės numatytos išieškotojui CPK normose, yra nepagrįsti. Kiti pareiškėjo nurodomi įstatymų pažeidimai – Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytų principų pažeidimai - šiuo atveju įvertinant tai, kad skundžiamas įsakymas, kaip viešojo administravimo aktas, nukreiptas jame išvardytiems antstoliams ir Lietuvos antstolių rūmams, nekonstatuojami. Minėta, kad ministro įsakymas pagrįstas tiek Antstolių įstatymo normomis, tiek jų pagrindu nustatytomis taisyklėmis, taip pat neprieštarauja Civilinio proceso kodekso nuostatoms. Dėl nešališkumo ir objektyvumo principo pastebėtina, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog ministras atmetė išieškotojų prašymus, nes prašymai ir net ne ministrui buvo teikiami jau po įsakymo priėmimo. Tai, kad pasirinkti 6 antstoliai iš visų veikiančių toje teritorijoje ir kad būtent įsakyme nurodyti antstoliai parinkti, ginčyti gali tik kiti toje teritorijoje veikiantys antstoliai, bet ne išieškotojas. Taip pat išieškotojas negali teigti, kad pažeistas proporcionalumo principas. Toje veiklos teritorijoje veikė 11 antstolių, parinkti, kaip nurodė ministerija, būtent atsižvelgiant į išieškotojų interesus antstoliai, kurie toje veiklos teritorijoje turėjo mažiausiai bylų. Taigi, ministro sprendimo mastas buvo proporcingas esamai situacijai.

Pareiškėjo prašymas kreiptis dėl norminio teisės akto teisėtumo tyrimo į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą netenkinamas, nes pareiškėjo nurodytais motyvais Vilniaus apygardos administracinis teismas jau kreipėsi į LVAT, dėl ko buvo sustabdytas šios bylos nagrinėjimas. LVAT pareiškėjo prašoma apimtimi ištyrė ministro 2002 07 08 įsakymu Nr. 202 patvirtintos Tvarkos 3 ir 4 punkto dalies teisėtumą ir nerado neatitikimų įstatymams.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 str. 1 p., 127 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo UAB „Verkių ūkis“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.