- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-03
- Bylos Nr.
- AN2-271-462/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00655-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-06-28 nutarimo, kuriuo K. S. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 800 Eur dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) 2018-06-07 Administracinio nusižengimo protokolas K. S. buvo surašytas dėl to, jog jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. D. įgaliotu asmeniu, tai yra darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, bendrovėje aplinkos tvarkymo darbams nuo 2018-05-23 9.00 val. iki 2018-05-24 16.00 val., nesudaręs darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti V. K. darbininku bendrovės teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, 2018-06-28 nutarimu K. S. pripažino kaltu padarius nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir, taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, jam paskyrė 800 Eur baudą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu Institucija su nutarimu nesutinka, prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-06-28 nutarimą panaikinti ir K. S. paskirti administracinę nuobaudą neperžengiant ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos ribų. Pažymi, jog nelegalus darbas vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, atitinkamai ir vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, pažeidžiantis konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog jokių aplinkybių, kad neperžengus sankcijos ribų nustatytą nuobaudą paskyrus administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui nuobauda bus aiškiai neteisinga ar neproporcinga padarytam nusižengimui, nėra. Padarytas administracinis nusižengimas paprastai lemia didelę materialinę naudą jį darančiam asmeniui, todėl, Institucijos vertinimu, paskirta simbolinė nuobauda ne tik nepasiekiami nuobaudų skyrimo tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – nusižengimą padaręs asmuo skatinamas daryti naujus nusižengimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga palyginus su nusižengimu gauta nauda. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra išskirtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas skirti mažesnę, negu numato ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcija. Paskirta administracinė nuobauda K. S. yra aiškiai per švelni, neatitinkanti padaryto nusižengimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų, paskirta nesilaikant ANK 34 straipsnyje nustatytos administracinės nuobaudos rūšies parinkimo, baudos dydžio nustatymo tvarką reglamentuojančių taisyklių.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą K. S. nesutinka su Institucijos apeliaciniu skundu, nurodo, jog paskirta administracinė nuobauda jam ne simbolinė, o didelė, ji neskatinanti, o labai pamokanti. Pažymi, jog nors pažįstamas darbininkas prašė leisti atlikti bet kokį darbą, tačiau K. S. jam nurodė, jog pirmiausia jis turi įsidarbinti. Prašo nutarimą palikti galioti, nes skundžiamu nutarimu jam paskirta bauda nėra simbolinė.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
7. K. S. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad Institucija ginčija tik K. S. paskirtos administracinės nuobaudos dydį. Kadangi ginčo dėl nusižengimo nėra, patikrinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą nusižengimą. Apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl būtent šiuo klausimu dėl administracinės nuobaudos skyrimo K. S. apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
8. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
9. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnis, kurio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad aptarta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų, t. y. švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimas, taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29/2013, 2AT-41/2014, 2AT-38-303/2016).
10. Sutiktina su Institucijos apeliaciniame skunde nurodomu argumentu, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas K. S. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, dėl jo labai gailisi, taigi buvo nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
11. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pažeidėjo asmenybę pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai, atsižvelgė į tai, jog pažeidėjas dirba, byloje jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, duomenų byloje apie galiojančias administracines nuobaudas nepateikta. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų, kad K. S. būtų baustas administracine tvarka už analogišką administracinį nusižengimą, taip pat už darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimą. Apygardos teismo vertinimu, būtina atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį. Apeliaciniame skunde yra teisingai pažymėta, jog padarytas administracinis nusižengimas paprastai lemia didelę materialinę naudą nusižengimą darančiam asmeniui, nelegalus darbas pažeidžia asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Vis dėlto nagrinėjamu atveju toks požiūris neatitiktų susidariusios situacijos. Nagrinėjamu atveju K. S. padarytas administracinis nusižengimas nelėmė didelės materialinės naudos jį darančiam asmeniui. Pažymėtina, jog naudą šiuo atveju galėjo gauti ne K. S., o įmonė, kurioje administracinį nusižengimą padaręs asmuo dirba, nauda pasireiškia mokesčių, mokėtinų už dirbantį darbuotoją, sumokėjimo išvengimu. Atsižvelgiant į tai, jog darbdavio mokesčių mokėtoja nagrinėjamu atveju yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, o K. S. yra tik darbdavio įgaliotas asmuo sudaryti darbo sutartis, nėra pagrindo išvadai, jog K. S. dėl administracinio nusižengimo padarymo gavo didelę materialinę naudą.
12. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju net paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda neatitiktų šios pusiausvyros, todėl anksčiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą sumažinti nuobaudą, nes tokiu atveju nuobaudos paskyrimas atitiks jai keliamus tikslus. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau būti proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui.
13. Nagrinėjamu atveju, nustatydamas skirtinos baudos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą, jo trukmę, taip pat nusižengimo padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę – 45 metų amžiaus, dirba, duomenų byloje apie galiojančias administracines nuobaudas nepateikta, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi) bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir paskyrė K. S. 800 Eur dydžio baudą.
14. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pirmą kartą padariusiems asmenims yra skiriama minimali minėto straipsnio sankcijoje nustatyta bauda – 1 000 Eur. Aukštesniosios instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju paskirta bauda yra labai artima ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos skirtinos baudos minimaliam dydžiui – 1 000 Eur, todėl, teismo vertinimu, paskirtos 800 Eur baudos padidinimas iki 1 000 Eur būtų formalus teisingumas, faktiškai pasekmių nekeičiantis. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs, jog Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia Konstitucinio Teismo 2006-09-21, 2012-09-25, 2012-12-19 nutarimai). Be to, iš K. S. atsiliepimo matyti, jog paskirta 800 Eur bauda jam nėra simbolinė, todėl taip pat nesutiktina su Institucijos apeliacinio skundo argumentu, jog nusižengimą padaręs asmuo skatinamas daryti naujus nusižengimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga palyginus su nusižengimu gauta nauda.
15. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Institucijos apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nagrinėjamu atveju taikė netinkamai, todėl skundžiamo nutarimo dalis dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo pripažintina teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-06-28 nutarimą.
Nutartis neskundžiama.