Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-12-20 · Byla Nr. N-62-7990-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-20
Bylos Nr.
N-62-7990-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-7990/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. nutarimo A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė A. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2010 m. birželio 10 d., 20.17 val., Panevėžyje, ties Pramonės g. namu Nr. 8, vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 1,19 promilių girtumas), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

II.

Panevėžio miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs A. J. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010 m. spalio 29 d. nutarimu pripažino jį kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam 1200 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Teismas nustatė, kad A. J. savo kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo nepripažino, paaiškino, jog 2010 m. birželio 10 d. važiavo automobiliu su draugu, atsigėrė porą gurkšnių draugo turėto alaus, netrukus jį sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnams nesakė, kad gėrė alaus, nes nepagalvojo, jog gali pripūsti. Prašė policijos pareigūnų leisti pūsti antrą kartą, tačiau pareigūnai nesutiko ir liepė važiuoti į ligoninės priimamąjį, kur buvo nustatyta, jog jis blaivus. Liudytojas (policijos pareigūnas) R. G. parodė, jog sustabdęs A. J. paklausė jo, ar nebuvo gėręs alkoholio, jis atsakė neigiamai, todėl alkotesteriu patikrino jo girtumą. A. J. buvo orientuotas, galbūt buvo paraudusios akys.

Teismas konstatavo, kad A. J. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, liudytojo R. G. parodymais, paties pažeidėjo paaiškinimais apie tai, kad prieš policijos pareigūnams patikrinant jo girtumą, jis buvo vartojęs alkoholio. Teismas A. J. paaiškinimus, kad išgėrė tik porą gurkšnių alaus prieš pat patikrinant policijos pareigūnams jo girtumą, įvertino kritiškai kaip jo pasirinktą gynybos taktiką. Teismas pažymėjo, kad nors specialisto išvadoje nurodyta, kad 21.45 val. paimtame A. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta, o ekspertizės akte nurodyta, kad teoriškai apie 20.17 val., A. J. negalėtų būti nustatytas 1,19 promilių girtumas, jei teisingai (laikantis reikalavimų) 21.45 val. būtų paimtas ir laiku pristatytas A. J. kraujo mėginys į laboratoriją ir jame nerasta etilo alkoholio pėdsakų, tačiau teismas rėmėsi įvykio vietoje alkotesteriu nustatytu A. J. 1,19 promilių neblaivumu. Teismas A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, o jo atsakomybę sunkina pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda.

III.

A. J., nesutikdamas su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme. Skundą grindžia tuo, kad, prieš patikrindamas jo neblaivumą, R. G. nepasiūlė jam išsiskalauti burnos, vilkino administracinio teisės pažeidimo dokumentų forminimą, todėl į medicinos įstaigą jis nuvyko likus vos kelioms minutėms iki valandos nuo jo sustabdymo suėjimo, be to, R. G. vilkino bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, neatvykdavo į teismo posėdžius, todėl bylą nagrinėdavo vis kiti teisėjai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo apklausti liudytojais T. J. ir B. K., taip pat gydytoją V. G., kuri jį apžiūrėjo ir pateikė išvadą, jog jis yra blaivus. Teigia, kad ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, jog teoriškai apie 20.17 val., jam negalėtų būti nustatytas 1,19 promilių girtumas, yra pagrindinis jo nekaltumą patvirtinantis įrodymas. Nurodo, kad yra bedarbis, todėl teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga ieškant darbo.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

A. J. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. A. J. savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo neigia teigdamas, jog policijos pareigūnai jo girtumą nustatė iš karto po to, kai jis išgėrė kelis gurkšnius alaus, todėl šie alkotesterio rodmenys buvo netikslūs.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, nustatė, kad 2010 m. birželio 10 d., 20.17 val., alkotesteriu A. J. buvo nustatytas 1,19 promilių girtumas (b. l. 5); specialisto išvadoje nurodyta, kad tos pačios dienos 21.45 val. paimtame A. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 20); Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi buvo paskirta ekspertizė siekiant atsakyti į klausimą, ar 2010 m. birželio 10 d., apie 20.17 val., A. J. galėjo būti nustatytas 1,19 promilių girtumas, jei 2010 m. birželio 10 d., 21.45 val., paimtame kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 23); atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę buvo padaryta išvada, jog teoriškai 2010 m. birželio 10 d., apie 20.17 val., A. J. negalėtų būti nustatytas 1,19 promilių girtumas, jei teisingai (laikantis reikalavimų) 2010 m. birželio 10 d., 21.45 val., būtų paimtas, laiku pristatytas kraujo mėginys į laboratoriją ir jame nerasta etilo alkoholio pėdsakų (b. l. 38 – 39). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ekspertizės akte padaryta išvada, nusprendė nesivadovauti specialisto išvada ir remtis įvykio vietoje alkotesteriu užfiksuotu A. J. girtumu. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino byloje esančio medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto, kuriame yra nurodyta, jog metrologiškai patikrintu alkotesteriu Alcotest 7410 2010 m. birželio 10 d., 21.40 val., A. J. buvo nustatytas 0 promilių girtumas, pakartojus šį testą po 15 minučių, alkotesteris užfiksavo tokį patį rezultatą, be to, gydytoja V. G., atlikusi kitus A. J. apžiūros veiksmus, padarė išvadą, jog jis yra blaivus (b. l. 33). Taigi ne tik 21.45 val. paimtame A. J. kraujyje, bet ir 21.40 val. jo iškvėptame ore nebuvo nustatyta etilo alkoholio. Pažymėtina, kad ši aplinkybė, be kita ko, nebuvo įvertinta kartu su ekspertizės akte padaryta išvada, jog teoriškai 2010 m. birželio 10 d., apie 20.17 val., A. J. negalėtų būti nustatytas 1,19 promilių girtumas. Iš to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neįgyvendino administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėti bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes (ATPK 248 straipsnis). Neišanalizavus ir neįvertinus prieš tai paminėtų aplinkybių, nebuvo paneigta A. J. iškelta įvykio versija apie tai, kad jis nedidelį kiekį alaus vartojo prieš pat jį sustabdant policijos pareigūnams.

Pažymėtina ir tai, kad ekspertizės akte padarius išvadą, jog teoriškai 2010 m. birželio 10 d., apie 20.17 val., A. J. negalėtų būti nustatytas 1,19 promilių girtumas, būtina nustatyti, koks buvo asmens girtumas automobilio vairavimo metu, t. y. ar jis šiuo atveju viršijo 0,41 promiles. Priešingu atveju, remiantis vien tik prielaidomis, asmeniui administracinė atsakomybė už pažeidimo padarymą negali kilti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog paskyrus A. J. bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teismo posėdyje, bylą išnagrinėjo ir nutarimą priėmė tas pats teisėjas (b. l. 49, 51, 55 - 56, 57 - 58), taigi jokio procesinio pažeidimo dėl teismo sudėties netinkamumo nenustatyta. Atsižvelgiant į priimamo procesinio sprendimo pobūdį, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutari a:

A. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius