Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 59-5, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu J. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė – 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus pataisos namų pateiktais duomenimis, J. G. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. balandžio 6 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2020 m. balandžio 4 d., 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis atliks 2018 m. balandžio 4 d.; neatliktos bausmės dalis 2018 m. sausio 25 d. sudarė 2 metus 2 mėnesius 9 dienas.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2018 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 59-5 atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam J. G.. Komisija nutarime nurodė, jog, net ir atsižvelgiant į žemą nusikalstamo elgesio riziką – 21 balą, tačiau įvertinus tai, kad nusikaltimas, už kurį nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra padarytas lygtinio paleidimo metu, taip pat į tai, kad nuteistasis nepilnai pripažįsta savo kaltę, ją minimizuoja, į tai, kad nuteistojo nusikalstama veikla sietina su narkotinių medžiagų neteisėtu disponavimu, jų platinimu, emocinę gerovę – jausmų slopinimą, galios jausmo palaikymą nebrandžiu elgesiu, mąstymą ir elgesį – būdingus nebrandžius problemų sprendimo būdus, neigiamų pasekmių nenumatymą, taip pat į tai, kad nuteistasis pataisos namuose nedirba, nėra skatintas bei į jo silpną motyvaciją keistis, darytina išvada, jog J. G. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Be to, komisija teikė rekomendacijas pataisos įstaigai ir nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: konsultuotis su įstaigos psichologu iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; tęsti „Įžanginę grupę“ iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad su tokiu prašymu, atlikus vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, gali kreiptis nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo. Nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. G. į Vilniaus pataisos namus atvyko 2017 m. balandžio 18 d., nuo 2017 m. balandžio 19 d. bausmę jis atlieka paprastos grupės sąlygomis. Nuteistasis režimo reikalavimų nepažeidė, yra nebaustas, kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, vieną kartą skatintas. J. G. 1/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliks 2018 m. balandžio 4 d., jis Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijoje svarstomas pirmą kartą. Atlikus nuteistojo J. G. nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemai rizikos grupei – 21 balas, iš jų statiniai – 10 balų, dinaminiai – 11 balų. Pirmą kartą J. G. nusikalto būdamas 49 metų.

Bylos duomenimis, nusikaltimas, už kurį šiuo metu jis atlieka paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nėra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad laisvalaikį J. G. praleisdavo su šeima, kartu švęsdavo šventes. Jis baruose nesilankydavo, kompanijose nebūdavo. Santykiai su artimaisiais ir šeimos nariais yra geri, vienišu nesijaučia, pataisos namuose lankomas žmonos bei dukters trumpalaikių pasimatymų metu, remiamas materialiai, turi pakankamai pinigų kasdieniams poreikiams tenkinti. Nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo taksi vairuotoju, nusikalto neįsigilinęs į padėties rimtumą. Nuteistojo teigimu, jis ateityje ketina vengti darbo taksi, kaip rizikingo, kad pasikartos istorija, o iš šio darbo išėjo, kad išvengtų kontakto su žmonėmis, kurie įtraukė jį į nusikalstamą veiką, už kurią dabar atlieka laisvės atėmimo bausmę. Asmens socialiniai tarpasmeniniai įgūdžiai išlavėję pakankamai, bendraudamas stengiasi išlaikyti taktą bei savitvardą. Bausmės atlikimo laikotarpiu nestebėti, jo nusikalstamam elgesiui nebūdinga, o ir pats nuteistasis neigia savitvardos, emocinės kontrolės praradimus, smurtinį, agresyvų elgesį. J. G. išsako norą daugiau nebenusikalsti, turi realius ir įgyvendinamus ateities planus, siejamus su tęstine darbine veikla, prosocialiu gyvenimo būdu. Lygtinio paleidimo atveju ketina įsidarbinti UAB „Elbela“ vadybininku, ši įmonė yra pateikusi 2017 m. lapkričio 10 d. rašytinį įpareigojimą priimti jį į darbą. Turi pastovią gyvenamąją vietą, po paleidimo planuoja gyventi su žmona adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 10 d. gautas teigiamas atsakymas dėl jo apgyvendinimo. Nuteistasis neigia narkotinių medžiagų vartojimą, teigia, kad po 2015 metais patirto insulto yra visiškai nutraukęs alkoholinių gėrimų vartojimą, be to, nerasta informacijos jo byloje apie narkotikų vartojimą, taip pat nėra fiksuota, kad jis alkoholį ar narkotines medžiagas būtų vartojęs Vilniaus Pataisos namuose šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Kaip nurodyta skundžiamame nutarime, J. G. Vilniaus Pataisos namuose baigė psichoedukacinę programą „Įžanginė grupė“, skirtoje psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims, pradėjo dalyvauti psichokorekcinėje bendravimo grupėje, ėmė mokytis staliaus specialybės, toliau tobulina lietuvių kalbą su jos mokytojais. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad nuteistasis neigia palaikantis bei besivadovaujantis kriminalinės subkultūros nuostatomis, nereiškia diskriminacinių nuostatų. Jis prisiima kaltę už savo nusikalstamą veiklą, rūstesnės nuostatos, neutralizuojančios ir pateisinančios jo nusikalstamą veiklą, netvirtai, bet keičiasi, jis supranta, kad pagalba narkotikus vartojančiam draugui yra jo paraginimas kreiptis į specialistus gydytis, o ne pirkti jam narkotikus. Su dabartinės priežiūros sąlygomis taikosi – nefiksuota tvarkos pažeidimų ar konfliktų su jį prižiūrinčiais pareigūnais, šiuo metu stebima ganėtina nuteistojo motyvacija išvengti nusikalstamo elgesio ateityje. Įstaigoje nuteistasis nedirba, tačiau dalyvauja organizuojamuose gerbūvio darbuose. Iki bausmės atlikimo buvo aktyvus darbo rinkoje ir gaudavo nuolatines pajamas. Vilniaus pataisos namų Buhalterinės apskaitos skyrius dėl jo skolų išieškojimo ir vykdomųjų dokumentų duomenų neturi.

Teismo vertinimu, vien šios aplinkybės, įvertinus kitus bylos duomenis, nesudaro pagrindo kategoriškai teigti, jog J. G. daugiau nenusikals. Visų pirma, jis nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, įvykdė lygtinio paleidimo metu, tokiu būdu pažeisdamas jam parodytą pasitikėjimą bei galimybę įrodyti, jog jis gali gyventi, nepažeisdamas įstatymų. Be to, nuteistojo nusikalstama veikla sietina su narkotinių medžiagų neteisėtu disponavimu bei jų platinimu, šis nusikaltimas yra priskiriamas prie pačių pavojingiausių ir sunkiausių tyčinių nusikaltimų ir yra susijęs su didelio pavojaus žmonių sveikatai sukėlimu. Bylos nagrinėjimo metu J. G. savo kaltės nepripažino, šiuo metu kaltės visa apimtimi taip pat neprisiima, savo vaidmenį minimalizuoja, kaip pats teigia, nesuvokė savo veikos pavojingumo ir savo veiksmų nusikaltimo sudėties. Taip pat pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, jog yra sumenkę nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai – jam sunku atpažinti kylančias problemas, ir, nors jis linkęs svarstyti savo elgesį, planuoti veiksmus, tačiau negeba numatyti neigiamų pasekmių nei sau, nei kitiems, taip pat priimti teisėtus problemos sprendimus, labiau linkęs pasirūpinti kitais, pamindamas savo paties interesus, poreikius. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip matyti iš teismui patiektos medžiagos, nuteistajam būdingi nebrandūs problemų sprendimo būdai, neigiamų pasekmių nenumatymas daro įtaką jo nusikalstamam elgesiui, o, be to, jis nors ir supranta įstatymų svarbą, būtinumą jų laikytis ir jais vadovautis, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, tačiau pačiam dar sunkiau sekasi visuotinai vadovautis šiomis nuostatomis. Be kita ko, nors nuteistasis priklauso žemai rizikos grupei – 21 balas, tačiau iš jų – 11 balų dinaminiai, kurie, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bei nuostatas, gali mažėti.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, nėra pagrindo daryti kategorišką išvadą, jog, išėjęs į laisvę, J. G. pasirinks tinkamą elgesio modelį, laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko, šiuo konkrečiu atveju, prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui. Be to, tai sudarytų nebaudžiamumo įspūdį – nuteistasis šiuo metu yra atlikęs mažą bausmės dalį – šiai diena nėra atlikta net 1/3 laisvės atėmimo bausmės, jis ją atliks 2018 m. balandžio 4 d. Dėl nurodyto teismas sprendžia, jog Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 59-5, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam J. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jo dėl skunde nurodytų argumentų nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Netenkinti nuteistojo J. G. skundo dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 59-5 panaikinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.