Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, sekretoriaujant Neringai Pustovit,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. V. skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas, M. V. prašo teismo pakeisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus 2008-10-09 nutarimą, kuriuo jam paskirta 1750 Lt bauda ir neskirti administracinės nuobaudos.

Minėtu nutarimu M. V. nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188⁶ straipsnio 1 dalį 1750 litų bauda už tai, kad, būdamas UAB „ES Glass“ direktoriumi, laiku nesumokėjo 89 263 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2008 m. liepos – rugpjūčio mėnesius.

M. V. pripažino padarytą pažeidimą ir sutiko su nutarime nurodytomis faktinėmis pažeidimo padarymo aplinkybėmis. Laiko, kad priimant nutarimą turėjo būti atsižvelgta ir į kitas aplinkybes, turinčias esminę reikšmę skiriant nuobaudą. Jau nuo 2008 m. birželio mėnesio jo vadovaujama įmonė susidūrė su finansinėmis problemomis. 2008 metais UAB „ES Glass“ diegė naujausias technologijas, kurios turėjo atnešti papildomo pelno įmonei ir sukurti papildomų darbo vietų. Naujovių diegimo periodu įmonė negalėjo vykdyti stabilių pardavimų ir jos galimybės buvo išnaudojamos tik 40 %. Visos naujovės turėjo būti baigtos diegti 2008 m. kovo mėnesį, bet dėl techninių kliūčių viskas užsitęsė ir tik birželio mėn. pradėta stabiliai dirbti. Visą šį sunkų periodą įmonė laiku mokėjo atlyginimus bei socialinio draudimo įmokas ir nemažino žmonių skaičiaus. Bendrovė savo produkciją eksportuoja į Vakarų valstybes, todėl liepos mėnesį susidūrė su vasaros atostogų periodu šiose šalyse ir tuo metu negalėjo prognozuoti, kokios bus pajamos. Šie du pagrindiniai faktoriai darė įtaką ne tik reguliariems įmonės mokėjimams, bet ir darbuotojų atlyginimams, mokesčių mokėjimams ir apskritai visai bendrovės finansinei padėčiai. Be to, UAB „ES Glass“ yra sudariusi sutartis su AB „DnB NORD“ ir AB „Hansa lizingas“, iš kurių 2000 m. pasiėmė kreditus patalpoms ir staklėms įsigyti. Kiekvieno mėnesio pabaigoje, nesumokėjus bankui palūkanų ir kredito dalies, būdavo sulaikomi visi mokėjimai ir visas lėšas, esančias banko sąskaitoje, bankas nurašydavo kreditams dengti. Tik padengus bankinius įsipareigojimus, reikėdavo mokėti už elektros energiją ir darbo užmokestį darbuotojams. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, nesumokėjus įmokų iki mėnesio 15 dienos, areštuodavo sąskaitą banke iki tol, kol nebus padengtas įsiskolinimas. Šie faktai neleido reguliariai susiplanuoti mokėjimų. Įmonė buvo priversta kuo skubiau mažinti visas išlaidas. Teko sumažinti dirbančių žmonių skaičių.

Kad negalėtų be valdybos žinios disponuoti piniginėmis lėšomis, buvo apriboti pareiškėjo įgaliojimai disponuoti didesne nei 3000 Lt suma. Todėl, pareiškėjo teigimu, jis administracinio teisės pažeidimo padarymo metu tik vykdė kolegialaus bendrovės valdymo organo – valdybos, sprendimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Įmokų išieškojimo skyriaus vyriausioji specialistė 2008-09-26 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 6) M. V. už tai, kad jis pažeidė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr. 647 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 25 punkto reikalavimus, o būtent, laiku nesumokėjo 89263 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2008 m. liepos – rugpjūčio mėnesius. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2008-10-09 nutarimu (b. l. 5) už protokole nurodytus pažeidimus paskirta 1750 Lt bauda.

ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalis nustato, kad Valstybinio socialinio draudimo įmokų, išmokų, susidariusių delspinigių apskaičiavimo arba (ir) jų mokėjimo nustatytos tvarkos pažeidimas, veika, dėl kurios neteisėtai buvo sumažintos valstybinio draudimo įmokos, išmokos, vengimas registruotis draudėju, neįsileidimas valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnų tikrinti duomenų, susijusių su valstybinio socialinio draudimo įmokomis bei išmokomis, nepateikimas jiems dokumentų arba jų nuslėpimas, finansinių ataskaitų ar pranešimo apie asmens priėmimą į darbą pavėluotas pateikimas arba nepateikimas, klaidingos informacijos suteikimas, neteisingų duomenų apie gautas pajamas, reikalingų valstybinio socialinio draudimo pensijai ar pašalpai skirti, įrašymas į išduodamas piliečiams pažymas ar kitus dokumentus, taip pat valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas – užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos. Pagal Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr. 647 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 25 punktą draudėjai, skaičiuodami darbo užmokesčio sumas asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, narystės ar tarnybos pagrindu, taip pat mokėdami socialinio draudimo įmokas šių Taisyklių 20.8 ir 20.9 punktų nustatytais atvejais, apskaičiuoja socialinio draudimo įmokas šių Taisyklių 20.1–20.10 punktuose nustatyta tvarka už kiekvieną mėnesį ir sumoka jas ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šių Taisyklių 26 punkte numatytus atvejus. Mokėjimo nurodymai pateikiami Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms už visą atitinkamo laikotarpio socialinio draudimo įmokų sumą, kad ir kiek lėšų būtų draudėjo sąskaitoje.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais: atsiskaitymo su Valstybinio socialinio draudimo fondu 2008-09-03 patikrinimo pažyma ir jos priedais (b. l. 61-101), M. V. pateikta UAB „ES Glass“ Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansine ataskaita (b.l. 60), M. V. 2008-09-19 elektroniniu laišku institucijai pateiktu valstybinio socialinio draudimo įmokų paskaičiavimu nustatyta, kad UAB „ES Glass“ įstatyme nustatytu terminu nesumokėjo socialinio draudimo įmokų už 2008 metų liepos ir rugpjūčio mėnesius. Paties įmokų nesumokėjimo fakto M. V. neginčijo. Už teisės aktais nustatytos pareigos nevykdymą kaltam asmeniui numatyta administracinė atsakomybė. Bylos aplinkybės rodo, jog M. V. turėjo galimybes tinkamai vykdyti pareigas Valstybinio socialinio draudimo fondui, o kartu ir pasirinkimo laisvę. M. V. savo kaltę neigė remdamasis tuo, jog akcininkų sprendimu jam buvo uždrausta atlikti atsiskaitymus. Tačiau UAB „Davitoma“ 2008-09-16 raštas Nr. 08-005, kuriuo M. V. pranešama apie, tai, jog didesnių nei 3000 Lt finansinių operacijų UAB „ES Glass“ vardu atlikimui reikalingas vienintelio akcininko UAB „Davitoma“ sutikimas, surašytas jau pasibaigus prievolės mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas terminui. Mokesčių už rugpjūčio mėnesį sumokėjimui paskutinė diena buvo rugsėjo 15 diena, o už liepos mėnesį – rugpjūčio 15 diena. Pažymėtina tai, kad bendrovėje buvo lėšų, iš kurių pareigos būtų galima įvykdyti. Nustatyta, kad draudėjas vykdydamas piniginius įsipareigojimus pažeidė Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnį, t. y. 2008 m. rugpjūčio mėn. iš kasos buvo vykdomi mokėjimai atsiskaitytiniems asmenims, nesumokėjus socialinio draudimo įmokų; iš AB DnB NORD banko sąskaitos buvo vykdomi mokėjimo pavedimai už prekes, paslaugas nesumokėjus socialinio draudimo įmokų: „Rytų skirstomiesiems tinklams“ – 55 994,93 Lt, UAB „Kvazi“ – 25 100, palūkanų už terminuotą paskolą mokėjimas – 3439,27 Lt (b.l. 11, 68-69). Laikinasis mokėjimų eilės įstatymas numato mokėjimų eilės tvarką, kai įmonei nepakanka pinigų visų mokėjimų vykdymui. Pagal šio įstatymo 3 straipsnį valstybinio socialinio draudimo įmokos turi būti mokamos antra eile iš karto po su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimo. Tuo tarpu bet kokie atsiskaitymai su verslo partneriais vykdomi paskutine eile. Įstatyme nėra numatyta jokių išlygų, kad dėl gamybinio būtinumo ar kitų tikslų siekimo šią mokėjimo eilę būtų galima pakeisti, todėl M. V. argumentai dėl kitų atsiskaitymų būtinumo neturi teisinės reikšmės. Be to, M. V. teismo posėdžio metu parodė, jog nesikreipė į akcininką dėl sutikimo atsiskaityti su valstybinio socialinio draudimo fondu gavimo. Išvardintos aplinkybės rodo, jog dėl objektyvių veiksmų padarymo - valstybinio socialinio draudimo įmokų nesumokėjimo, M. V. turi būti laikomas kaltu.

Tai, kad įmonės finansinė padėtis buvo bloga rodo UAB „ES Glass“ 2008-07-16 raštas UAB „Davitomai (b.l. 8), UAB „Davitoma“ 2008-08-01 valdybos posėdžio protokolas Nr. VP-0801 (b.l. 9), UAB „ES Glass“ 2008-08-20 raštas Nr. 857 AB DnB Nord bankui bei šio banko 2008-09-11 įspėjimai Nr. 2B/20080911 dėl netinkamo kreditavimo sutarties sąlygų vykdymo (b.l. 12-15), kiti finansiniai dokumentai (b.l. 16-53), „Sodrai“ pateiktas įmonės balansas už 2007 metus (b.l. 62-65). Tačiau šios aplinkybės neturi esminės reikšmės konstatuojant administracinio teisės pažeidimo buvimo faktą. Administracinė nuobauda turi būti skiriama visais atvejais, kada nustatomi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, išskyrus kada veika padaroma esant būtinosios ginties, būtinojo reikalingumo sąlygomis, o taip pat tada, kai teismas nusprendžia taikyti ATPK 30-1 straipsnį ir esant išskirtinėms įstatyme numatytoms aplinkybėms neskirti administracinės nuobaudos. Byloje nėra duomenų, leidžiančių M. V. elgesį laikyti atliktu esant būtinajai ginčiai ar būtinajam reikalingumui.

Kadangi nustatytos visos administracinio teisės pažeidimo sudėties dalys, tai konstatuotina, jog M. V. turėjo būti paskirta administracinė nuobauda. Sutinkamai su ATPK 30-2 straipsniu skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Skiriant nuobaudą M. V. nebuvo nustatytos nei atsakomybę sunkinančios nei lengvinančios aplinkybės dėl ko paskirta baudos vidurkio dydžio bauda. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, jog M. V. veiksmuose reikalinga nustatyti atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pagalbą tiriant pažeidimą bei nuoširdų gailėjimąsi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Protokole esančiame paaiškinime M. V. nurodė, jog svarstymo metu pateiks dokumentus, rodančius skolos grąžinimo galimybę. „Sodros“ pateikti dokumentai rodo, jog iš tikrųjų buvo pateikti duomenys apie UAB „ES Glass“ turtinę padėtį, kreditorius (b.l. 70-100). Iš to matyti M. V. geranoriškumas, gailėjimasis bei siekimas pašalinti padarytus nuostolius. Iš byloje esančios administracinės bylos nagrinėjimo medžiagos nematyti, jog bylą nagrinėjęs pareigūnas būtų išsamiai išsiaiškinęs M. V. poziciją bei požiūrį į padarytą veiką. Protokole esantis pažeidėjo paaiškinimas itin trumpas. Skiriant baudą turi būti atsižvelgta ir į tai, jog UAB „ES Glass“ M. V. nesumokėjo atlyginimo ir atostoginių, iš viso 24 396,65 Lt sumai Ū(b.l. 110), AB bankas Hansabankas 2007-01-23 kreditavimo sutartimi M. V. ir K. V. yra suteikęs kreditą, kurio negrąžinta dalis 2008-08-26 dienai buvo 355 042,66 Lt (b.l. 109). Dėl paminėtų priežasčių baudos dydis mažintinas. Baudos dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į administracinės nuobaudos skyrimo tikslų pasiekimo galimumą. Kadangi M. V. ilgą laiką negauna darbo užmokesčio, turi finansinių įsipareigojimų, tai ir mažesnės baudos sumokėjimas jam būtų pakankama auklėjamoji priemonė.

ATPK 30-1 straipsnis gali būti taikomas ir administracinė nuobauda neskiriama tada, kai nustatomos įstatyme nurodytos bei kitos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais galima padaryti išvadą, kad administracinės nuobaudos skyrimas yra nereikalingas. Šiuo atveju negalima laikyti, jog būtų teisinga ir protinga taikyti šią išimtį. Valstybinio socialinio draudimo įmokos nesumokėtos pažeidžiant Laikinąjį mokėjimų eilės tvarkos įstatymą, nesumokėtos didelės įmokų sumos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutarė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus 2008-10-09 nutarimą Nr. 2-19-(2008)-177, kuriuo M. V. paskirta 1750 Lt bauda pakeisti, baudos dydį sumažinant iki 600 Lt (šeši šimtai Lt).

Nutarimas per dešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.