Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-05-06 · Civilinė byla Nr. 2A-332-227/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-06
Bylos Nr.
2A-332-227/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Margarita Dzelzienė (pran.), Ramunė Čeknienė, Nijolė Danguolė Smetonienė
Atsakovas
R. Ž.
Ieškovas
G. Ž.
Trečiasis asmuo
S. Ž.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A –332– 227 / 2015

Edita Jusevičienė Proceso Nr. 2-15-3-00944-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 78.2.1; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,

kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Nijolės Danguolės Smetonienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-33-948/2015 pagal ieškovės G. Ž. ieškinį atsakovui R. Ž., trečiajam asmeniui S. Ž. dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiui vaikui priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė G. Ž. ieškiniu prašė priteisti jai išlaikymą iš tėvo (atsakovo) R. Ž. po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-09-01 iki ji studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnė negu 24 m., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat prašė priteisti valstybės naudai visas bylinėjimosi bei su bylinėjimusi susijusias išlaidas, nes jai yra suteikta 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba. Ieškinyje nurodė, kad ji baigusi gimnaziją įstojo į Kauno kolegiją ir studijuoja Technologijų ir kraštotvarkos fakulteto Nekilnojamojo turto matavimų inžinerijos nuolatinių studijų programos I kurse, valstybės nefinansuojamoje vietoje. Nors yra darbinga, tačiau įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali dribti ir savęs išlaikyti, didžiąją savo laiko dalį turi skirti mokymuisi, lankyti paskaitas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko savarankiškų darbų atlikimui ir siekti įgyti aukštąjį išsilavinimą. Ieškovei reikalinga materialinė parama būtinų poreikių tenkinimui ne mažiau kaip 700 Lt, dalį šios sumos turėtų skirti atsakovas.

Žemesnės instancijos teismas

Biržų rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo R. Ž. ieškovės G. Ž. išlaikymui po 72,41 Eur (250 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo padavimo teismui dienos, t.y. 2014-10-20, iki ji mokysis Kauno Kolegijos dieniniame skyriuje, t.y. 2017 m. birželio 30 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, 12,78 Eur (44,14 Lt) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat priteisė valstybei iš atsakovo 26 Eur (90 Lt) žyminio mokesčio, 114,53 Eur (395,45 Lt) už valstybės garantuojamos teisinė pagalbos suteikimą ieškovui bei 7,72 Eur (26,65 Lt) pašto išlaidų.

Nustatė, kad S. Ž. ir R. Ž. (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. Ž. (b.l. 6). Iš gimimo liudijimų matyti, kad S. Ž. ir R. Ž. turi dar du nepilnamečius vaikus – A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7, 8). Iš 2014-05-20 Biržų rajono apylinkės teismo nutarties nustatė, kad buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią R. Ž. teikia paramą G. Ž. iki ji mokysis ir baigs vidurinę mokyklą (b.l. 9). 2014-09-19 Kauno kolegijos pažyma Nr. TK-4-233 patvirtina, jog ieškovė G. Ž. 2014 m. įstojo į Kauno kolegiją ir studijuoja Technologijų ir kraštotvarkos fakulteto Nekilnojamojo turto matavimų inžinerijos nuolatinių studijų programos I kurse, valstybės nefinansuojamoje vietoje. Numatomas studijų baigimas – 2017-06-30 (b.l. 10). Iš VĮ Registrų centro išrašų nustatė, kad S. Ž. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais, adresu: (duomenys neskelbtini), bei dalys butų, adresu: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-15). Iš VĮ Regitros pažymų matyti, kad G. Ž. savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių; S. Ž. savo vardu yra įregistravusi vieną transporto priemonę: FIAT STILO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data: 2006-04-06 (b.l. 16, 17). S. Ž. nuo 2014-09-12 registruota darbo biržoje, gaunamas pajamas sudaro bedarbio pašalpa, už 2013 m. laikotarpį S. Ž. deklaravo 6756,75 Lt pajamų (b.l. 18-21). Iš 2012-11-05 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimo nustatė, kad santuoka tarp S. Ž. ir R. Ž. nutraukta bendru sutikimu; numatyta, kad R. Ž. teikia išlaikymą trims nepilnamečiams vaikams po 250 Lt kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės; S. Ž. lieka nuosavybės teise gyvenamasis namas su priklausiniais, S. Ž. už jai atitenkantį nekilnojamąjį turtą R. Ž. sumoka 60000 Lt kompensaciją (b.l. 30, 31). Iš gimimo liudijimo nustatė, kad R. Ž. turi (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą J. Ž. (b.l. 32). Iš 2013-01-23 Nuolatinio gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos matyti, kad R. Ž. nuo 2013-01-24 vykdo individualią veiklą (b.l. 33). Iš metinės pajamų deklaracijos nustatė, kad R. Ž. apmokestinamos pajamos už 2013 m. sudarė 14128,58 Lt (b.l. 34-35). R. Ž. nuosavybės teise turi ratinį traktorių ir automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data: 2007-07-03 (b.l. 36-38). G. Ž. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (b.l. 55). Iš išrašo iš medicininių dokumentų nustatė, kad R. Ž. 2014-12-12 atlikta dešinio kelio artroskopija, išleistas į namus ambulatoriniam gydymui, nurodyta riboti fizinį krūvį 2 savaites; iš gydytojų įrašų ištraukos matyti, kad R. Ž. 2014-11 mėn. turėjo 3-4 rankos pirštų traumą (b.l. 60-63).

Teismas pripažino, kad sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, esminės LR CK 3.194 str. 3 d. taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybės teikti paramą. Iš byloje surinktų įrodymų nustatė, kad ieškovė yra Kauno kolegijos Technologijų ir kraštotvarkos fakulteto Nekilnojamojo turto matavimų inžinerijos nuolatinių studijų programos I kurso studentė, studijuoja valstybės nefinansuojamoje vietoje, jai pragyvenimui per mėnesį reikia apie 700 Lt. Iš 2014-2015 rudens semestro paskaitų tvarkaraščio matyti, kad studijų procesas vyksta kiekvieną dieną, po 7-8 akademines valandas. Iš ieškovės paaiškinimų nustatė, kad Kaune ji gyvena nuomojamame bute, už kambario nuomą moka 150 Lt, mokesčiams už komunalinius patarnavimus išleidžia apie 100 Lt, maistui - apie 220 Lt, už telefono, interneto paslaugas - apie 50 Lt, kainuoja kelionės namo, taip pat yra reikalingi higienos reikmenys. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė siekia įgyti išsilavinimą, todėl šiuo metu negali užsidirbti lėšų pragyvenimui. Nors atsakovas teigė, kad iš individualios veiklos gaunamos pajamos yra minimalios, trūksta užsakymų, sunki turtinė padėtis, tačiau teismas išreiškė abejonę šiais atsakovo parodymais, sprendė, kad teikiamoje pajamų deklaracijoje atsakovas galimai neparodo visų iš individualios veiklos gaunamų pajamų, deklaruoja tik minimalias pajamas, nors jos yra didesnės. Įvertino, kad atsakovas turi samdomą darbuotoją; prieš tai ilgą laiko tarpą medienos versle dirbo neoficialiai, t.y. neišviešindamas savo darbo; įrangą verslui susipirkęs dar iki santuokos nutraukimo, atsakovas gyvena su sugyventine jai nuosavybės teise priklausančiame bute, turi 2014 m. gimusį vaiką, statosi namą. Iš 2012-11-05 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimo nustatė, kad R. Ž. teikia išlaikymą dviems nepilnamečiams vaikams po 250 Lt kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, taip pat mokėjo išlaikymą ieškovei iki ji baigė vidurinę mokyklą (b.l. 30, 31). Pažymėjo, kad S. Ž. yra bedarbė, kartas nuo karto išvyksta trumpam į užsienį, tačiau jos mėnesio pajamos yra nedidelės, išlaikyti vaikus jai padeda mama. Nors atsakovas teigė, kad jis šiuo metu yra nedarbingas, dėl patirtų traumų sumažės jo darbo našumas, pripažino, kad iš duomenų, jog dėl patirtų traumų būtų liekamieji reiškiniai, medicininiuose dokumentuose nėra. Pripažino, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas neturi galimybės teikti paramos savo pilnametei dukrai, o ta aplinkybė, kad atsakovas teikia išlaikymą dar trims nepilnamečiams vaikas, nepaneigia ieškovės teisės į išlaikymą. Pripažino, kad paramos teikimas pilnamečiui vaikui ir išlaikymo teikimas nepilnamečiui vaikui nėra analogiškos prievolės ir, atsižvelgiant į tėvo turtinę padėtį, pilnamečiam vaikui teikiama parama neprivalo užtikrinti visišką jo poreikių patenkinimą, pati ieškovė turi stengtis prisidėti prie savo paties išlaikymo, todėl ieškovės prašomą išlaikymo dydį sumažino nuo 350 Lt iki 250 Lt per mėnesį nuo pareiškimo padavimo teismui dienos iki to laiko, kol ieškovė mokysis Kauno kolegijos dieniniame skyriuje. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymą nuo pilnametystės dienos (2014-09-01) iki kreipimosi į teismą dienos atmetė tuo pagrindu, kad CK 3.200 straipsnio nuostata, kai išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, taikoma ginant nepilnamečio vaiko interesus. Vadovaudamasis CPK 79 str., 80 str., 88 str., 93 str. nuostatomis teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, priteisė išlaidas ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, bei valstybei iš atsakovo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. sprendimą pakeisti ir priteisti iš R. Ž. išlaikymą pilnametei dukrai G. Ž. išlaikymą po 30 Eur (103,50 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2014-10-20) iki dukra mokysis Kauno kolegijos dieniniame skyriuje, t.y. iki 2017-06-30. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad jo turtinė padėtis vis blogėja, dėl ko jis neturi galimybės teikti išlaikymo pilnametei dukrai po 72,41 Eur kas mėnesį, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl jo turtinės padėties, taip pat nepagrįstai sulygino paramą pilnametei su nepilnamečių vaikų išlaikymu. Atsakovas turi išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, šiais metais nebegauna ir 290 Eur pajamų per mėnesį, užsakymų mažėja, jis dirba pagal individualios veiklos pažymą, veiklos atsakovas ir jo ½ etato samdomas darbuotojas negalėjo vykdyti lapkričio pabaigoje, gruodžio mėnesį dėl atsakovo patirtos traumos, operacijos, švenčių laikotarpio. Dėl sunkios materialinės padėties atsakovas pardavė automobilį BMW X3 ir nusipirko pigesnį. Skiriant nepilnamečiams vaikams bei ieškovei po 250 Lt (72,41 Eur), jam pragyvenimui nieko nelieka. Byloje nebuvo nustatyta, kokie ieškovės mokymosi rezultatai, ieškovė nepasinaudojo lengvatomis studentui: gyvenimu mokyklos bendrabutyje, gavimu paskolos lengvatinėmis sąlygomis, gyvena Kaune su draugu nuomojame bute, nors galėtų, tačiau nedirba po paskaitų ar mažesniu etatu.

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Atsakovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Žodinio proceso tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjamas būtinas (CPK 322 str.). Tai reiškia, kad skirti apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra šį skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo prerogatyva. Skirti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimą ar ne, yra skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo teisė, o ne pareiga. Šioje byloje atsakovas prašymo bylą žodinio proceso tvarka tinkamai nemotyvavo, nenurodė pagrįstų argumentų, dėl kurių bylą reikėtų nagrinėti žodinio proceso tvarka. Jis turėjo galimybę pateikti visus įrodymus ar atsikirtimus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, taip pat pateikti savo paaiškinimus apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių byla apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.), todėl atsakovo prašymas dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmestinas.

Šalies argumentai

Apeliantas kartu apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą, kad yra įsigijęs automobilį, skunde nurodo, kad brangesnį automobilį BMW X3 pardavė ir įsigijo pigesnį dėl pablogėjusios finansinės situacijos. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimą. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau pastebėtina, kad šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu teikia rašytinius įrodymus, patvirtinančius jo turtinę padėtį. Teisėjų kolegija pastebi, kad nors atsakovas ir turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau sprendžia, jog tikslinga šiuos įrodymus prijunti prie bylos ir juos vertinti, atsakovo pateikti įrodymai naudingi vertinant jo realias finansines galimybes teikiant paramą pilnamečiam vaikui.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų išsamiai nebekartoja.

Išlaikymo pilnamečiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydžio nustatymui taikytinos sąlygos pagal įstatymo analogiją (CK 3.192 str. 2 d.), t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio besimokančio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas išsilavinimui įgyti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime dėl CK 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nurodė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas nėra tapatūs, jie iš esmės skiriasi, kadangi iš esmės skiriasi atitinkamų teisinių santykių subjektai. Teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 str. 3 d., jei yra nustatomos šios sąlygos: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi galimybių teikti išlaikymą; iš esmės nepabloginama paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinė padėtis; išlaikymo priteisimas nedaro esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą įmanoma įvykdyti; tėvams patiems nėra reikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas, jog išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-05-25 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-204/2009). Teismas, naudodamasis diskrecija, apie paramos būtinumą sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.) ir poreikius (mokestis už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestis, išlaidos už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonėms, maistui, aprangai įsigyti ir kitas lėšas), taip pat tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas bei jų turtines pareigas kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams) ir tuo, kad nustatyta parama, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, galėtų būti realiai įvykdoma. Aptariama pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, kai jis mokosi ir jam nesukakę 24 metai, tenka abiem tėvams, tačiau tai nereiškia, jog tėvai yra solidarieji skolininkai (CK 6.6 str.). Kartu tai nereiškia, kad vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, konstatavo visas paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui sąlygas, t. y. kad ieškovė 2014 m. rugsėjį įstojo į Kauno kolegiją ir studijuoja Technologijų ir kraštotvarkos fakulteto Nekilnojamojo turto matavimų inžinerijos nuolatinių studijų programos I kurse, valstybės nefinansuojamoje vietoje, savo vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, niekur nedirba ir neturi galimybių tą daryti, todėl jai būtina parama ir tai, kad atsakovas turi galimybę teikti išlaikymą pilnametei dukrai. Apeliantas pripažįsta savo, kaip tėvo, pareigą išlaikyti paramos reikalingą pilnametę dukrą ir sutiktų skirti jai skirti 30 Eur (103,50 Lt) dydžio išlaikymo paramą, todėl išlaikymo būtinybė byloje pirmosios instancijos teismo konstatuota pagrįstai. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistos paramos dydžiu, teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei darė klaidingas išvadas dėl atsakovo turtinės padėties, taip pat neįvertino aplinkybių, kad ieškovė turi galimybę dirbti pati, pasinaudoti studentams teikiamomis lengvatomis. Su tokiais apelianto teiginiai teisėjų kolegija nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad studento teisinio statuso specifiškumas lemia, kad dieninio skyriaus studentas, nors ir yra darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti paskaitas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko savarankiškam užduočių atlikimui ir siekti įgyti aukštąjį išsilavinimą. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir ar ji yra būtina teismas sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas, bei jo poreikius, gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-03-13 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-95/2007). Ieškovė teigė, kad jai kas mėnesį reikalinga 700 Lt suma jos poreikių tenkinimui: už kambario nuomą ieškovė moka 150 Lt, mokesčiams už komunalinius patarnavimus išleidžia apie 100 Lt, maistui - apie 220 Lt, už telefono, interneto paslaugas - apie 50 Lt, kainuoja kelionės namo, taip pat yra reikalingi higienos reikmenys. Byloje nustatyta, kad ieškovė turto neturi, pajamų negauna, iš 2014-2015 rudens semestro paskaitų tvarkaraščio matyti, kad studijų procesas vyksta kiekvieną dieną, po 7-8 akademines valandas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė siekia įgyti išsilavinimą, todėl šiuo metu negali užsidirbti lėšų pragyvenimui. Ieškovė yra I kurso studentė, mokymosi tvarkaraštis patvirtina, kad studijos vyksta kasdien ilgą laiko tarpą, manytina, kad po paskaitų ieškovė dar turi pasiruošti paskaitoms, atlikti tam tikras užduotis, ruoštis įskaitoms, egzaminams, rašyti kursinius darbus, referatus, todėl galimybės įsidarbinti ir gauti jos poreikius patenkinantį darbo užmokestį yra ribotos. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad išsilavinimas šiuolaikinėje visuomenėje yra būtina sąlyga, jog žmogus galėtų kurti savarankišką ir visavertį gyvenimą, dalyvauti visuomeninėje, kultūrinėje veikoje ir pažymi, jog ieškovės siekis įgyti aukštąjį išsilavinimą turi būti remiamas, sudarant sąlygas jam įgyvendinti šį tikslą. Studento statuso specifiškumas lemia, kad aukštosios mokyklos studentas, nors ir yra darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti paskaitas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbų atlikimui. Nors apeliantas teigia kad ieškovė nėra pasinaudojusi galimybėmis gauti lėšų studijoms, pvz., nesikreipė dėl valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms, teisėjų kolegija įvertina, kad gautas paskolas, nors jos ir suteikiamos palankesnėmis sąlygomis, reikia grąžinti ateityje. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškovė Kaune gyvena nuomojamame bute, už kambario nuomą moka 150 Lt, mokesčiams už komunalinius patarnavimus išleidžia apie 100 Lt. Atsižvelgus į tai, kad ieškovė gyvena trijų kambarių bute, viename kambaryje, tikėtina, kad komunalinių patarnavimų išlaidas dalinasi su kitais bute gyvenančiais asmenims, buto nuomai ir išlaikymui išleidžia apie 250 Lt per mėnesį, manytina, kad ieškovės apgyvendinimui studentų bendrabutyje būtų reikalinga skirti panašaus dydžio sumą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad byloje nepaneigta aplinkybė, jog ieškovei nebuvo suteiktas bendrabutis, kuriame, kaip žinoma, yra ribotas gyvenamų vietų skaičius. Nors apeliantas teigia, kad ieškovė turi galimybę susirasti darbą po paskaitų arba savaitgaliais, atostogų metu, byloje nėra duomenų, kad ieškovė turėtų sveikatos problemų ir negalėtų dirbti, teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės užimtumą, tai, kad ji mokosi tik pirmus metus, sprendžia, kad mokslo metais ji neturi galimybių užsidirbti. Iš trečiojo asmens parodymų nustatyta, kad ieškovė vasaros metu, 2 mėnesius dirbo valytoja, kas patvirtina, kad ji taip pat deda pastangas gauti papildomų pajamų, tačiau įvertinus, kad mokydamasi ji dirbti negali, tai nepaneigia fakto, jog ieškovei reikalinga finansinė parama. Apeliantas skunde teigia, kad teismas neįvertino, ar ieškovė mokosi pažangiai, tačiau atsižvelgus į tai, kad ieškovė yra I kurso studentė, skundžiamas teismo sprendimas priimtas nepasibaigus pirmajai I kurso sesijai, tokių aplinkybių teismas ir negalėjo įvertinti, nes jos nebuvo aiškios sprendimo priėmimo metu, o teismo pareiga yra išnagrinėti bylą kaip įmanoma greičiau ir operatyviau. Nors atsakovas nurodo, kad ieškovė vos ne kiekvieną savaitgalį atvyksta į mamos namus Biržų rajone iš Kauno, tačiau įvertinus, kad ieškovė transporto išlaidas vertina tik 20 Lt/mėn suma, tai negali būti pripažįstama neprotingomis išlaidomis, juo labiau, kad ieškovė, gyvendama Kaune, turi naudotis miesto transportu, o tokios išlaidos studentams yra tik dalinai finansuojamos. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovės nurodomos išlaidos jos būtiniausių poreikių tenkinimui yra protingos ir pagrįstos, tuo pačiu įvertina, kad ieškovė mokosi valstybės nefinansuojamoje vietoje, už mokslą metams turi mokėti 4600 Lt, tačiau šių išlaidų neįtraukia į prašomą priteisti sumą.

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį bei objektyvią jo galimybę teikti priteisto 250 Lt išlaikymo dydžio paramą, todėl nepagrįstai konstatavo atsakovo turtinę padėtį esant nelabai sunkią. Apeliantas teigia, kad nors jis ir dirba pagal individualios veiklos pažymą, tačiau dėl traumos, operacijos 2014 metų lapkričio pabaigoje – gruodžio mėn. veiklos vykdyti negalėjo, šiuo metu jo gaunamos pajamos per mėnesį nesudaro 230 Eur (1000 Lt), atsakovas išlaiko dar tris nepilnamečius vaikus, todėl įsitikinęs, kad teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo pilnamečiam vaikui dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, sprendžiant dėl paramos priteisimo turi būti vertinamos aplinkybės dėl paramą turinčio teikti asmens turtinės padėties. Taikant šį kriterijų turi būti vertinamos tėvų galimybės teikti išlaikymą (jų turtas, gaunamos pajamos, kiti išlaikytiniai), tai, ar paramos teikimas iš esmės nepablogins paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių, ypač jų nepilnamečių vaikų, turtinės padėties ir kt.

Nagrinėjamu atveju byloje buvo vertinama atsakovo, trečiojo asmens turtinė padėtis. Iš VĮ Registrų centro išrašų matyti, kad S. Ž. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais, adresu: (duomenys neskelbtini), bei dalys butų, adresu: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-15). Iš VĮ Regitros pažymos matyti, kad S. Ž. savo vardu yra įregistravusi vieną transporto priemonę: FIAT STILO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data: 2006-04-06 (b.l. 17). S. Ž. nuo 2014-09-12 registruota darbo biržoje, gaunamas pajamas sudaro bedarbio pašalpa, už 2013 m. laikotarpį S. Ž. deklaravo 6756,75 Lt pajamų (b.l. 18-21), kartais išvyksta trumpam užsidirbti į užsienį. Iš trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad ji gyvena kaime, tačiau ūkio neturi, tik daržą, į Norvegiją buvo išvažiavusi dirbti tik vasaros metu, kai vaikai nelanko mokyklos, ten prižiūrėjo draugės vaikus, parsivežė kažkiek pinigų ir daiktų, buvo gavusi pasiūlymą dirbti parduotuvėje, tačiau darbas pamaininis, o ji turi prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, kurių susilaukė su atsakovu: A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7, 8) ir kurių išlaikymui atsakovas teikia po 250 Lt kas mėnesį. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiai vaikai lanko mokyklą, o vienas jų mokosi pradinėse klasėse, S. Ž. galimybės įsidarbinti yra apsunkintos, be to, ji gyvena kaimo vietovėje, todėl darbo pasiūla nėra didelė.

Iš metinės pajamų deklaracijos matyti, kad R. Ž. apmokestinamos pajamos už 2013 m. sudarė 14128,58 Lt (b.l. 34-35). R. Ž. nuosavybės teise turi ratinį traktorių ir automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data: 2007-07-03 (b.l. 36-38), kurį apeliaciniame skunde nurodo pardavęs ir įsigijęs pigesnį – Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data: 2003-11-27 (b.l.86). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas gyvena su sugyventine jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teikiamoje pajamų deklaracijoje atsakovas neparodo visų iš individualios veiklos gaunamų pajamų, deklaruoja tik minimalias pajamas, kad jo pajamos yra didesnės, tokiu būdu atsakovas vengia atskleisti savo realiai gaunamas pajamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo paaiškinimai, atsakymai į jam teismo posėdžio metu užduotus klausimus yra prieštaringi. Taip jis, aiškindamas apie turimų darbų įrankių priklausomybę, vienu metu nurodo juos įsigijęs santuokos su trečiuoju asmeniu metu, kitu - kad juos yra pasiskolinęs iš draugo neatlygintinai. Jis (atsakovas) aiškino, kad gyvendamas santuokoje su šios bylos trečiuoju asmeniu niekur nedirbo, nes remontavo namus ir buvo žmonos išlaikomas, o atsakinėdamas į klausimus kiek laiko truko jo nedarbas, teigė, kad neprisimena, vėliau nurodė, kad nedirbo 2-3 metus laiko ir tik nuo 2013 metų užsiima individualia veikla. Bylos trečiajam asmeniui į tai paaiškinus, kad iš tiesų atsakovas apie 10 metų dirbo tą patį darbą medienos versle, tačiau neoficialiai ir tik po santuokos nutraukimo išsiėmė patentą, atsakovas to neneigė.

Iš trečiojo asmens parodymų nustatyta, kad santuokos metu atsakovas turėjo ir šiuo metu turi daug užsakymų, , nes, kaip pripažino atsakovas, jis sugeba dirbti visus medžio darbus: langus, duris ir kt., iš gautų pajamų santuokos metu buvo įsigyti brangūs automobiliai, kurių pirmos registracijos datos 2006-2007 metai, traktorius, tvarkėsi namus, po santuokos nutraukimo atsakovas pradėjo statytis namą, santuokos metu buvo sutaupyta 60000 Lt suma, skirta vaikų mokslams, tačiau ji buvo išmokėta atsakovui kaip kompensacija už trečiajam asmeniui tenkančią didesnę turto dalį. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, dirbdamas medienos versle santuokos metu, turėjo gauti didesnes pajamas, negu jis nurodo teikiamoje pajamų deklaracijoje šiuo metu, todėl labiau tikėtina, kad ir šiuo metu, praėjus dvejiems metams po santuokos nutraukimo, situacija nėra esminiai pasikeitusi. Atsakovas paaiškino, kad jis gamina duris, langus, moka atlyginimą 0,5 etato dirbančiam darbuotojui, kas leidžia daryti išvadą, jog užsakymų atsakovas gauna, kadangi priešingu atveju, jis nesamdytų darbuotojo. Apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad atsakovo darbas pagal individualios veikos pažymą negarantuoja pastovių pajamų gavimą, tačiau tuo pačiu pastebi, kad atsakovas dirba medienos versle, jo profesija yra paklausi, atsakovas turi reikalingus darbui įrankius bei prietaisus, todėl manytina, kad jis turėtų gauti didesnes pajamas negu deklaruoja arba stengtis gauti geriau apmokamą darbą. Nors atsakovas nurodo, kad dėl Šv.Kalėdų, Naujųjų metų buvo sumažėję užsakymų, pastebėtina, kad užsakymų sumažėjimas šventiniu laikotarpiu yra laikinas reiškinys versle. Tai, kad atsakovas 2014 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais negalėjo dirbti dėl dešinės rankos pirštų traumos ir kairės kojos kelio sąnario menisko operacijos, nepaneigia fakto, kad atsakovas šiuo metu yra darbingas, byloje duomenų, kad dėl pirštų traumos, turėtos operacijos atsakovas negalėtų ateityje dirbti ir gauti pajamas, nėra.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties, vertino tą aplinkybę, jog atsakovas statosi namą, kas patvirtina, kad jo finansinė situacija nėra bloga. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2012-11-05 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu santuoką tarp S. Ž. ir R. Ž. nutraukus bendru sutikimu; S. Ž. liko nuosavybės teise gyvenamasis namas su priklausiniais, o S. Ž. už jai atitenkantį nekilnojamąjį turtą R. Ž. turėjo sumokėti 60000 Lt kompensaciją (b.l. 30, 31), kurią atsakovas teigė panaudojęs namo statybai. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad po santuokos nutraukimo įsigijo žemės sklypą už 14000 Lt. Nors atsakovas teigia, kad namą statosi savo paties darbu, statyboms panaudojo santuokos nutraukimo metu gautą piniginę kompensaciją, akivaizdu, kad namo statybai ir įrengimui reikalinga skirti daugiau nei 60000 Lt, todėl manytina, kad atsakovas gauna didesnes pajamas nei deklaruoja ir turi finansinių galimybių minėtų darbų atlikimui. Pastebėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, kad jokių įsiskolinimų jis neturi, kas sudaro pagrindą spręsti, jog namą jis statosi iš asmeninių lėšų.

Svarbia aplinkybe pripažintina ir tai, kad Biržų rajono apylinkės teismas 2014-05-20 nutartimi buvo patvirtinęs šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovas dukrai įsipareigojo sumokėti 2000 Lt iki kol ji baigs vidurinę mokyklą, kas sudarytų apie 280 Lt per mėnesį nuo jos tapimo pilnamete iki mokyklos baigimo. Tokiu būdu atsakovas pripažino, kad yra finansiškai pajėgus teikti savo pilnametei dukrai tokio dydžio išlaikymą, nes, kaip pripažino atsakovas, jis išlaikymo įsiskolinimo neturi. Nagrinėjamoje byloje ieškinys teismui pateiktas po 5 mėnesių nuo minėtos nutarties priėmimo dienos, duomenų, kad per tokį trumpą laiką atsakovo finansinė padėtis būtų žymiai pablogėjusi nėra. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad R. Ž. turi (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą J. Ž. (b.l. 32), kurią augina su sugyventine, taip pat teikia išlaikymą jo ir trečiojo asmens bendriems nepilnamečiams vaikams A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7, 8) po 250 Lt kas mėnesį. Iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad jo dukters J. Ž. mama gauna 900 Lt kompensaciją, tuo tarpu kiti nepilnamečiai vaikai yra jo ir S. Ž., kurios finansinė situacija yra sudėtinga. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą spręsti, kad šiuo metu atsakovo turtinė padėtis yra gera, kai tuo tarpu trečiojo asmens turtinė padėtis yra ženkliai prastesnė nei atsakovo, ir todėl R. Ž. turėtų skirti didesnę paramą pilnametei dukrai.

Pažymėtina, kad nepilnamečių vaikų išlaikymas yra tėvų prioritetinė pareiga, todėl šis faktas neabejotinai sumenkina apelianto finansines galimybes teikti paramą pilnametystės sulaukusiai ieškovei, tačiau visiškai tokios pareigos nepanaikina. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad aplinkybė, jog apeliantas teikia išlaikymą dar trims nepilnamečiams vaikams, nėra pagrindas atleisti jį nuo pareigos teikti paramą savo pilnametei dukrai G. Ž.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 3.198 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vaikų lygiateisiškumo principas nagrinėjamos bylos kontekste reiškia, jog visi tėvo, iš kurio priteisiamas (priteistas) išlaikymas, vaikai yra lygiateisiai, nesvarbu, gimę jie iš tos pačios ar skirtingų santuokų – pagal aptariamą normą jiems priteisiamo išlaikymo dydis paprastai turi būti nustatomas vienodas. Paramos teikimas pilnamečiui vaikui ir išlaikymo teikimas nepilnamečiui vaikui nėra analogiškos prievolės ir, atsižvelgiant į tėvo turtinę padėtį, pilnamečiam vaikui teikiama parama neprivalo užtikrinti visišką jo poreikių patenkinimą, todėl apeliacinės instancijos teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybės dėl ieškovės poreikių bei atsakovo turtinės padėties sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė 250 Lt paramą ieškovei, pažymėjęs, kad prašomas priteisti 350 Lt dydžio išlaikymas yra per didelis, nes pati ieškovė turi stengtis prisidėti prie savo pačios išlaikymo.

Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti nėra pagrindo (CPK 263, 329-330 str.).

Pažymėtina, kad išlaikymo santykiai yra tęstinio pobūdžio ir teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja. Pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz., jeigu pilnametis vaikas pradėjo dirbti, jo realios galimybės užsitikrinti savarankiškas pajamas padidėjo, turi kitų pajamų, jo pažangumo rodikliai mokymo įstaigoje sumažėjo ir pan.), kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

NUTARIA:

Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Teisėjai Margarita DzelzienėRamunė ČeknienėNijolė Danguolė Smetonienė