Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovei R. I., jos atstovei advokatei Daivai Jurevičienei, nedalyvaujant atsakovui I. I., dalyvaujant išvadą teikiančios institucijos byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Stalerevičienei viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. I. ieškinį atsakovui I. I., išvadą teikiančiai institucijai byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas I. I. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui I. I. įteikti asmeniškai, pasirašytinai (b. l. 39). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu.

Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė byloje išvadą dėl I. I. tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnametei priteisimo (b.l. 23). Išvadą teikianti institucija pateiktoje išvadoje nurodė, kad teismui nustačius, kad I. I. yra nepilnametės U. I. tėvas, jis privalės išlaikyti savo dukrą, mokėdamas išlaikymą, kurį nustatys teismas.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė, ieškovės R. I. ieškinio tenkinimui neprieštaravo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad 2009-11-27 ieškovė pagimdė dukrą U. I. ( b.l.6). Vaikui tėvystė nėra nustatyta.

Dėl tėvystės nustatymo.

Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Jau pats vaiko gimimo faktas, nors ir neįregistruotas CK nustatyta tvarka, sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo biologinius tėvus. Vaiko kilmė iš tėvų patvirtinama nuo jo gimimo dienos ir tai atitinka ir jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. nustatytą vaiko teisę nuo gimimo žinoti savo tėvus.

Tėvystės nustatymo pagrindas, pagal LR CK 3.148 str. 1d. nuostatas, yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. Moksliniai įrodymai – ekspertizės yra patikimiausias pagrindas nustatyti vaiko kilmę iš tėvo, nes jos patvirtina arba nepatvirtina, kad vaikas biologiniu požiūriu pradėtas konkretaus vyro. Be mokslinių tyrimų įstatymas leidžia nustatyti tėvystę ir dėka kitų įrodomųjų faktų: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, išlaikymas ir kt. Galimi bet kurie kiti įrodymai, kurie patikimai patvirtintų tėvystę ar įrodytų, kad spėjamas vaiko tėvas pripažino ir laikė save vaiko tėvu.

Ieškovės paaiškino, kad su atsakovu bendravo nuo 2009-01-01 iki 2009 m. balandžio mėnesio. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti asmeniškai, pasirašytinai, tačiau atsakovas atsiliepimo nepateikė ir nepaneigė ieškovės teiginių, kad jis yra jos dukters U. I. biologinis tėvas. Teismas, būdamas šeimos bylose aktyvus, visais būdais siekė nustatyti atsakovo tėvystę, tačiau atsakovas bylos eiga nesidomėjo, į teismo posėdį neatvyko, toks paties atsakovo procesinis elgesys leidžia daryti išvadą, kad jis tėvystę pripažįsta.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Spręsdamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaikų interesus ir jų norą gyventi su vienu iš tėvų (CK 3.174 str. 2 d.). Ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Ieškovė nurodė, kad vaikas nuo gimimo auga su ja, yra labiau prie jos emociškai prisirišęs, ji visą laiką vaiką prižiūrėjo ir rūpinosi juo. Nuo pat dukters gimimo atsakovas nesirūpina jų nepilnamete dukterimi, tarp atsakovo ir jo dukters nėra jokio emocinio ryšio. Šiais ieškovės paaiškinimais netikėti teismas neturi pagrindo. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad situacija yra kitokia. Esant šioms aplinkybėms, bei atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, įvertinat vaiko amžių, jos ir motinos gyvenimą nuo vaiko gimimo, atsakovui nepateikus jokių prieštaravimų, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, nepilnametės šalių dukters U. I., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina, ieškove R. I. (CK 3.174 str. 2 d.).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrajame skirsnyje.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). CK 3.155 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, viena iš tėvų pareigų yra materialiai išlaikyti vaikus. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3. 192 straipsnio 2 dalis), jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K- 3-495/2008). Pažymėtina, kad vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai) bei siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.

Ieškovė, vykdydama savo pareigą mažametei dukrai, užtikrina jos teisę į gyvenamąjį būstą, maistą, apavą, drabužius, į jos ugdymą. Šiuo metu ieškovė gauna minimalias pajamas, mokosi Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokykloje, tai, kad ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, patvirtina sunkią ieškovės finansinę padėtį. Darytina išvada, kad vaiko poreikiai, įvertinus tokius faktorius kaip paties vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė būklė, tik didėja.

Atsižvelgiant į CK 3.192 str. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisminę praktiką vaiko poreikiai nustatytini atsižvelgiant į fiziologinius poreikius, materialines sąlygas vaikui fiziškai ir socialiai vystytis, tobulinti įgimtus ir įgytus sugebėjimus. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, siekdamas išsiaiškinti atsakovo turtinę padėtį savo iniciatyva užklausė VSDFV duomenų apie atsakovo I. I. darbovietę, gauti duomenys patvirtina, kad atsakovas I. I. dirba (b. l. 27), todėl, manytina, gali užtikrinti savo mažametės dukters tinkamą išlaikymą. Atsižvelgtina ir į tai, jog atsakovas ir dėl išlaikymo dydžio jokių prieštaravimų nepateikė, todėl laikytina, kad ir šioje dalyje su ieškiniu sutiko.

Įvertinus nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, vaiko būtinuosius poreikius, šiuo metu suformuotą Aukščiausiojo teismo praktiką iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės (LR CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-07-15 iki 2013-07-15, skaičiuojant kas mėnesį po 400,00 Lt ( b. l.3-5). Šį reikalavimą ieškovė grindė aplinkybe, kad nuo pat dukters gimimo, atsakovas išlaikymo nepilnametei dukrai neteikė, todėl ieškovė prašo priteisti išlaikymą už trejus metus.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turi atsižvelgti į vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, būtiną išlaikymo dydį, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis Nr. 3K-3-21/2007).

Pažymėtina, jog ieškovė R. I., o taip pat ir atsakovas, nagrinėjamoje civilinėje byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kokias pajamas gavo atsakovas I. I. laikotarpiu nuo 2010-07-15 iki 2013-07-15. Todėl, pirmiau aptartų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad I. I. turtinė padėtis ir laikotarpiu nuo 2010-07-15 iki 2013-07-15 buvo panaši į dabartinę. Atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis bent minimaliai rėmė savo nepilnametę dukrą. Pati ieškovė nurodė, kad atsakovas neteikė nei jai nei vaikui jokio išlaikymo, vengė bet kokio bendravimo su nepilnamete dukra. Teismo nuomone, prašoma išlaikymo įsiskolinimo suma mėnesiui yra protingo dydžio, neišdidinta, todėl nesant įrodymų, kad atsakovas materialiai rėmė dukrą nuo 2010-07-15, t. y. nuo to laiko pradžios už kurį yra prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas, atsižvelgiant į ieškovės reikalavimą, į vaiko amžių, poreikius ir kitas svarbias aplinkybes, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, iš atsakovo priteistinas išlaikymo nepilnametei dukrai U. I., gim. (duomenys neklebtini), įsiskolinimas nuo 2010-07-15, skaičiuojant kas mėnesį po 400 Lt iki ieškinio padavimo teisme dienos (2013-07-15). Išlaikymo įsiskolinimas nuo 2010-07-15 iki 2013-07-15 yra 36 mėn., todėl iš atsakovo dukrai U. I., gim. (duomenys neskelbtini), bendra priteistina išlaikymo įsiskolinimo suma 14 400 Lt (400 Lt x 36 mėn.=14 400 Lt) (CK 3.200 str.).

Išlaikymo lėšas uzufrukto teise skirtina tvarkyti įstatyminė nepilnametės U. I. įstatyminė atstovė ieškovė R. I. išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, 144,00 Lt už priteistą išlaikymą, 15,76 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu ir 706,80 Lt išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 80 str. 1d. 1p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str., LR mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas I. I. a.k. (duomenys neskelbtini) yra U. I. gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustatyti U. I., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos motina R. I. a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo I. I. nepilnametei dukrai U. I. gimusiai (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2013-07-15) po 400,00 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo I. I. nepilnametei dukrai U. I. gimusiai (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu 2010-07-15 iki 2013-07-15, kuris sudaro 14 400 Lt (keturiolika tūkstančių keturis šimtus litų).

Paskirti R. I. a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės U. I. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

Išlaikymo dalyje sprendimas vykdytinas skubiai.

Priteisti iš atsakovo I. I., a.k. (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei – 159,76 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt devynis litus, 76 ct) bylinėjimosi išlaidų, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (į.k. 188659752), sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB bankas ”Swedbank” (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo I. I. a.k. (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) 706,80 Lt (septynis šimtus šešis litus, 80 ct) valstybės patirtų išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Antrinės pagalbos išlaidos mokamos į VMI prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 01010 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB“Swedbank“, įmokos kodą -5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.