Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-1721-730/2015

Teisėja Neringa Ruibytė – Karimžanova (Proceso Nr. 2-06-3-10434-2015-1)

2015 m. lapkričio 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens antstolės L. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. (S. V.) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suinteresuoti asmenys AB „Swedbank“, antstolė L. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės - išieškojimo veiksmų stabdymas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, antstolė atskirajame skunde teigia, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjui priklausantis turtas gali būti parduotas iš varžytinių už mažesnę nei rinkos kainą, priešingai - pateikė realybės neatitinkančius faktus, kurie suklaidino pirmosios instancijos teismą, dėl to nepagrįstai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu.

Skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyt tvarka (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Tačiau ši pareiškėjo teisė nėra absoliuti, nes siekiant užtikrinti įsiteisėjusių teismo sprendimų ir jais patvirtintų teisinių santykių stabilumą, įstatymas pirmiausia įtvirtina teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principą (CPK 18 straipsnis).

Įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas sietinas su prielaida, jog egzistuoja tam tikra grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo realumui. Galimų grėsmių įvertinimas priskirtas bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai, pasireiškiančiai besikreipiančio asmens nurodytų argumentų įvertinimu.

Savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėjas motyvavo tuo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, turtas gali būti parduotas už nepagrįstai mažą kainą.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolė L. P. vykdo Vilniaus miesto 2-ojo notaro biuro 2012-11-16 vykdomąjį įrašą Nr. 1-5891 ir Vilniaus miesto 2-ojo notaro biuro 2012-11-16 vykdomąjį įrašą Nr. 1-5890 dėl 170134,18 Eur skolos (skola paskaičiuota 2012-11-29) ir palūkanų išieškojimo iš skolininko S. V., parduodant jam ir subsidiariai atsakingai įkaito davėjai J. V. priklausantį hipoteka įkeistą turtą: nuomos teisę į 0,0110 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), AB "Swedbank" prašymu. Skolininkas 2015-07-13 kreipėsi į antstolę su pareiškimu, kuriame pateikė nuomonę dėl parduodamo iš varžytinių turto vertės. Nurodė, kad 2015-07-07 buvo parduotas kaimynystėje esantis analogiškas butas už 165000,00 Eur. Antstolė 2015-07-27 pranešimu Nr. 3.5.-10361 informavo skolininką, kad 2015-07-14 atliktas jam priklausančio hipoteka įkeisto turto vertinimas, todėl bus skelbiamos varžytinės, pridėjo turto ekspertizės aktą. Antstolė, atsakydama į skolininko 2015-07-13 pareiškimą, 2015-07-29 pranešimu Nr. 3.5.-10577 pranešė skolininkui, jog 2013-01-17 patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo Nr. 3.5.-815 buvo paskirta pareiškėjui priklausančio turto vertės nustatymo ekspertizė. UAB "Resulution valution" 2015-07-14 pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodė, kad turto rinkos vertė yra 130000,00 Eur. Todėl ši nustatyta turto vertė laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolė išaiškino, kad skolininkas turi teisę pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados ir prašyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (b. l. 18). Kaip matyti, skolininkas pasivadovavo antstolės išaiškinimu ir 2015-08-05 pateikė antstolei prieštaravimus dėl turto įkainojimo, kuriame prašė iš naujo skirti išvaržomo turto vertinimo ekspertizę, priimti patvarkymą dėl turto įkainojimo. Antstolė 2015-08-06 pranešimu informavo skolininką, jog jam sumokėjus iki 2015-08-17 120,00 Eur už pakartotinės ekspertizės atlikimą, bus paskirta pakartotinė ekspertizė turto vertei nustatyti. Skolininkui įvykdžius antstolės nurodymus, 2015-08-19 patvarkymu Nr. 3.5.-11437 paskirta pakartotinė ekspertizė skolininkui ir įkaito davėjai priklausančio turto vertei nustatyti, paskiriant ekspertizę atlikti UAB "Ober-Haus". Tačiau skolininkas vis tiek 2015-08-20 kreipėsi su skundu dėl antstolės veiksmų į antstolę, prašydamas priimti patvarkymą dėl Turto vertės nustatymo, atsižvelgiant į skolininko nuomonę, pareikštą 2015-07-13 pareiškime, bei dėl laikinųjų apsaugos priemonių - išieškojimo stabdymo, taikymo iki bus išnagrinėtas skundas.

Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Pažymėtina, kad šiuo atveju esant byloje įrodymams, jog skolininkui pareiškus prieštaravimus dėl nustatytos hipoteka įkeisto turto vertės ir pakartotinai paskyrus turto vertinimo ekspertizę dar iki 2015-08-20 skundo, kuriuo iš esmės skundžiama nustatyta parduodamo iš varžytinių turto vertė, pateikimo, darytina išvada, jog skolininko tikslas, jog butų iš naujo įvertintas nekilnojamasis turtas, pasiektas. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, net ir esant palankiam teismo sprendimui skolininko atžvilgiu dėl jo pateikto 2015-08-20 skundo, teismo procesinio sprendimo vykdymas nebus nei apsunkintas nei taps neįmanomas. Esant paskirtai pakartotinei turto vertinimo ekspertizei, atsižvelgiant į skolininko prieštaravimus, laikinosios apsaugos priemonės sustabdant vykdymo veiksmus, sustabdė pakartotinės ekspertizės vykdymą, tai yra paties skolininko interesus tenkinantį prašymą.

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės išieškojimo veiksmų sustabdymas, siekiant užkirsti kelią parduoti turtą už mažesnę kainą, šioje proceso stadijoje iškreipia skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą, neatitinka sprendimo vykdymo sustabdymo teisinio instituto paskirties bei yra nesuderinamas su vykdomo teismo sprendimo ar nutarties privalomumo principu (CPK 18 straipsnis).

Nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo tik tuo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, turtas gali būti parduotas už nepagrįstai mažą kainą, nenurodė visų reikšmingų aplinkybių, prašymo išsprendimui, bei naujai pateikti su atskiruoju skundu įrodymai sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog pareiškėjas neįrodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus apsunkintas ar neįmanomas teismo sprendimo vykdymas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo prašymą patenkino.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą turėjo galimybę įvertinti tik pareiškėjo nurodomas aplinkybes, tačiau iš šiuo metu byloje esančių įrodymų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitinka ekonomiškumo principo (CPK 45 straipsnio 2 dalis) ir jų taikymas netikslingas. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjo S. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Patenkinus atskirąjį skundą, iš skolininko S. V. priteistinas 21,00 Eur žyminis mokestis antstolei L. P. (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjo S. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo S. V. 21,00 Eur žyminį mokestį antstolei L. P..