Kauno apygardos teismo nutartis

2010-05-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-217-493-2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-17
Bylos Nr.
1A-217-493-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Paštuolis (pirm.), Romualdas Lincevičius, Regina Majauskienė
Nuteistasis
Ž. B.
Advokatai
Irena Haase
Kategorijos

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-217-493/2010

Teisėja Loreta Masevičiūtė (Proceso Nr. 1-91-1-00022-2009-7)

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam Ž. B. , jo gynėjai advokatei Irenai Haase,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. B. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2010-01-08 nuosprendžio, kuriuo Ž. B. pripažintas padarius septynis nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. bei du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 149 str. 3 d. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. (I) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. (II) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. (III) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. (IV) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 149 str. 3 d. (V) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 149 str. 3 d. (VI) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. (VII) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. (VIII) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. (IX) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 6 d. už nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir subendrinta galutinė bausmė paskirta 5 (penkeri) metai laisvės atėmimo, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose.

Į Ž. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikotarpis nuo 2009-01-13 iki 2009-01-15.

Šakių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista nepilnametės S. R. naudai iš Ž. B. dvidešimt tūkstančių litų (20 000 Lt) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. B. , a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 149 str. 3 d. (7 nusikalstamos veikos) ir pagal LR BK 22 str. 1 d. 149 str. 3 d. (2 nusikalstamos veikos) už tai, kad 2008 m. sausio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, savo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) Šakių rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas tuo, kad S. R. motina R. B. gydėsi ligoninėje, taip pat pasinaudodamas nepilnametės podukros S. R. , gimusios (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle bei panaudodamas psichinę prievartą, prieš S. R. valią su ja atliko lytinį aktą, tai yra ją išžagino.

Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2008 m. žiemą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, miške, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Šakių seniūnijoje ir rajone, automobilyje Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini) pasinaudodamas nepilnametės podukros S. R. , gimusios (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle bei anksčiau jos atžvilgiu panaudota lytine prievarta, taip pat panaudodamas psichinę prievartą, prieš S. R. valią su ja atliko lytinį aktą, tai yra ją išžagino.

Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2008 m. pavasarį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, miške, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Šakių seniūnijoje ir rajone, automobilyje Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini) pasinaudodamas nepilnametės podukros S. R. , gimusios (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle bei anksčiau jos atžvilgiu panaudota lytine prievarta, taip pat panaudodamas psichinę prievartą, prieš S. R. valią su ja atliko lytinį aktą, tai yra ją išžagino.

Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2008 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, savo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasiuntęs S. R. motiną R. B. į parduotuvę, pasinaudodamas nepilnametės podukros S. R. , gimusios (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle bei anksčiau jos atžvilgiu panaudota lytine prievarta, taip pat panaudodamas psichinę prievartą, prieš S. R. valią su ja atliko lytinį aktą, tai yra ją išžagino.

Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2008 m. birželio mėnesį, dienos metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, savo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesant namuose S. R. motinos R. B. , pasinaudodamas nepilnametės podukros S. R. , gimusios (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle bei anksčiau jos atžvilgiu panaudota lytine prievarta, taip pat panaudodamas psichinę prievartą, prieš S. R. valią pasikėsino su ja atlikti lytinį aktą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi išsigando į namus sugrįžusios nukentėjusiosios motinos R. B. .

Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2008 m. rudenį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, dienos metu savo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesant namuose S. R. motinos R. B. , pasinaudodamas nepilnametės podukros S. R. , gimusios (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle bei anksčiau jos atžvilgiu panaudota lytine prievarta, taip pat panaudodamas psichinę bei fizinę prievartą – ją nusitemdamas iš virtuvės į kambarį, prieš S. R. valią pasikėsino su ja atlikti lytinį aktą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi išsigando į namus sugrįžusios nukentėjusiosios motinos R. B. .

Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2008 m. rudenį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, savo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) Šakių rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas tuo, kad S. R. motina R. B. gydėsi ligoninėje, taip pat pasinaudodamas nepilnametės podukros S. R. , gimusios (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle bei anksčiau jos atžvilgiu panaudota lytine prievarta, taip pat panaudodamas psichinę prievartą, prieš S. R. valią su ja atliko lytinį aktą, tai yra ją išžagino.

Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 4 d., nakties metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, savo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasiuntęs S. R. motiną R. B. į parduotuvę, pasinaudodamas nepilnametės podukros S. R. , gimusios (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle bei anksčiau jos atžvilgiu panaudota lytine prievarta, taip pat panaudodamas psichinę prievartą, prieš S. R. valią su ja atliko lytinį aktą, tai yra ją išžagino.

Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2009 m. sausio 13 d. apie 19 val. 30 min. savo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas nepilnametės podukros S. R. , gimusios (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle bei anksčiau jos atžvilgiu panaudota lytine prievarta, taip pat panaudodamas psichinę prievartą, prieš S. R. valią su ja atliko lytinį aktą, tai yra ją išžagino.

Šalies argumentai

Nuteistasis Ž. B. apeliaciniu skundu prašė Šakių rajono apylinkės teismo 2010-01-08 nuosprendį panaikinti, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, priimti naują nuosprendį ir jį išteisinti. Apeliantas savo skunde nurodė, jog jis neneigė turėjęs lytinius santykius su nukentėjusiąja, tačiau tai buvo daroma abipusiu susitarimu, sutinkant pačiai nukentėjusiajai, jokio smurto nevartojęs. Teismas, priimdamas nuosprendį, nepagrįstai konstatavo, kad jis suvokė, jog su nepilnamete podukra S. R. santykiavo prieš jos valią. Teismas privalėjo nukentėjusiosios parodymus, dėl tariamo grasinimo vertinti kritiškai ir negalėjo remtis tik jos nepagrįstais ir prieštaringais parodymais. Nuteistojo nuomone, nukentėjusiosios elgesys tam tikra prasme buvo provokuojantis, nes ji jį apkabindavo, atsakydavo į glamones, o motinai apie jų santykius pasakė tik tuomet, kai supyko už atimtą telefoną. Nukentėjusiosios motina ją apibūdino, kaip sugebančią išreikšti savo nuomonę. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad prieš nukentėjusiąją buvo naudojamas fizinis smurtas, jos parodymų prieštaringumas šiuo klausimu figūruoja jos visuose parodymuose. Nuteistojo nuomone, teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, jog nukentėjusioji dėl savo nepakankamo fizinio ir socialinio išsivystymo nesugebėjo savo aktyviais veiksmais išreikšti savo valios, kad pasipriešinti nusikalstamiems ketinimams, kad ji dėl savo amžiaus ypatumų, būdama bejėgiškoje būklėje, nebuvo nei fiziškai, nei psichologiškai pasiruošusi seksualiniam bendravimui su kaltinamuoju. Nuteistojo teigimu, kuomet buvo jų pirmi lytiniai santykiai, nukentėjusiajai buvo 16 metų, todėl dėl amžiaus ji jau suprato lytinių santykių esmę ir dėl to galėjo tinkamai išreikšti savo valią. Jokių aplinkybių, kurios sumažintų jos gebėjimą teisingai suvokti įvykius ir jei reikėtų tam priešintis, nustatyta nebuvo. Taip pat nebuvo nustatyta jokių pokyčių ir jos psichikoje ar elgesyje. Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra nustatyta, kad nukentėjusioji dėl kokių nors priežasčių galėtų apkalbėti kaltinamąjį Ž. B. . Liudytoja R. B. parodė, kad S. R. nuo pat pirmų dienų buvo priešiškai nusistačiusi, kad jos mama bendravo su juo -Ž. B. , todėl pasirinko tokį būdą juos supriešinti. Kritiškai vertintini ir liudytojų R. K. ir R. B. parodymai, kaip abejotini, dėl jų prieštaringumo. Todėl visos abejonės, kurių negalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Nuteistojo nuomone, teismas vertindamas kai kuriuos įrodymus, nebuvo objektyvus ir nešališkas. Nuosprendyje esantys įrodymų nepakankamumas ir išnagrinėtų įrodymų logiškas nesusietumas, iš to sekantis neteisingas vertinimas, prieštarauja BPK 20 str. 5 d. reikalavimams, o tai esminis BPK pažeidimas, sukliudęs išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Nuteistasis taip pat savo apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai patenkino nukentėjusiosios ieškinį, kuris nepagrįstas jokiais įrodymais. Nukentėjusioji jokių problemų bendravime neturėjo ir neturi, tai patvirtina iš mokyklos gauta jos charakteristika bei jos pačios parodymai, todėl ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo Ž. B. padarytas nusikalstamas veikas, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.), bei pagrįstai priteisė civilinį ieškinį. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis Ž. B. ginčija savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo savo veiksmus vertindamas, kaip ne prievartinius, o kaip buvusius abipusiu susitarimu, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

LR BK 149 straipsnio 1 dalis nustato, kad išžaginimas - tai lytinis santykiavimas, panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle. Skiriamasis išžaginimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų yra tas, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusiojo asmens valią, t. y. nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, arba kitais būdais. Lytinis santykiavimas prieš asmens valią užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 149 straipsnį tik tada, jei minėta veika padaroma panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Šie objektyvūs nusikaltimo požymiai straipsnio dispozicijoje numatyti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei užtenka bent vieno iš jų. Be to, šie veiksmai yra atliekami prieš lytinį santykiavimą ar lytinės aistros tenkinimą ir yra nukreipti nukentėjusiojo esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti. BK 149 str. 3 d. numato atsakomybę už nepilnamečio asmens išžaginimą.

Šalies argumentai

Nors nuteistasis skunde nurodo, kad lytiniai santykiai tarp jo ir S. R. vyko abipusiu sutarimu, tačiau šiuos jo teiginius paneigia nukentėjusiosios parodymai. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme vienodai ir nuosekliai aiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, todėl teismas pagrįstai šiais parodymais rėmėsi. Nukentėjusiosios parodymais pagrįstai nustatyta, kad santykiai nebuvo abiejų iniciatyva. Tai vykdavo tada, kai ji būdavo namuose ir prižiūrėdavo vaikus kol mama būdavo ligoninėje ar kur kitur išvykusi. Iš pradžių nenorėjo, kad mama su patėviu gyventų, po to lyg gerai su patėviu sutarė. Su patėviu pakankamai ilgai gyveno kartu, todėl matydavo kaip jis bausdavo vaikus, konfliktuodavo su mama. Ji patėvio bijodavo, nes jis būdavo agresyvus – ir blaivus, ir neblaivus prieš mamą smurtaudavo, jai pačiai kelis kartus yra sudavęs. Pirmą kartą įvykus jos ir patėvio lytiniams santykiams, šis buvo neblaivus. Ji su sese gulėjo lovose, kai į kambarį atėjo patėvis. Ją apsikabino, pradėjo bučiuoti, sesei liepė miegoti. Tada sumišo, bandė nusisukti, o po to įvyko lytinis aktas. Tada patėviui nieko nesakė, nes pasimetė. Į bučinius Ž. B. atsakė, bet santykiauti nenorėjo. Tada verkė po akto, o patėvis atsistojo ir nuėjo. Tą kartą jam nesakė nieko. Kitą dieną jis atėjo ir liepė nesakyti mamai, nes bus blogai. O kas blogai – nežino. Tikėjosi, kad daugiau taip nebus ir mamai nesakė. Antrieji lytiniai santykiai įvyko tada, kai patėvis pradėjo važinėti į darbą. Ji su broliu po pamokų eidavo į Dienos centrą. Kartais patėvis juos iš ten pasiimdavo. Vieną kartą jis ją iš šio centro pasiėmė ir bevažiuojant pasakė, kad turi užsukti į mišką paimti draugus. Bet jų nebuvo. Ž. įvažiavo į aikštelę, skambino draugams, bet jie „neva neatsiliepė“. Tada šis pradėjo lįsti prie jos, bandė traukti jo rankas, tačiau jis „liepė patraukti nagus ir eiti į mašinos galą“. Tik po visko nuvažiavo dar ir brolio paimti. Santykius su patėviu turėjo ir kitame miške. Tada jai paskambino mama ir pasakė, kad Ž, mieste. Ji atėjo, atsisėdo į mašinos galą, nes mama sakė, kad Ž. mieste yra su kaimynu. Tačiau kaimyno nebuvo. Į galą atsisėdo, nes manė, kad pakeliui dar ir kaimyną pasiims. Važiuojant namo užsuko į mišką, patėvis nuėjo gamtinių reikalų. Grįžęs pradėjo lįsti prie jos, bučiuoti. Tada jam atsakė, nes pamatė, kad priešintis nėra ko ir verkė. Ketvirtą kartą patėviui sakė, kad iškvies mama. Šis tada liepė neverkt, nes ji išvažiavo į parduotuvę. Po to karto apie viską papasakojo mamai. Iš pradžių jie susipyko, mama pasakė, kad negyvens su juo, bet šis jos atsiprašė ir abu susitaikė. Buvo dar vienas kartas, kada ji skuto bulves, mama buvo išvažiavusi. Atėjo patėvis, paėmė už rankos ir nusitempė į kambarį, kuriame numovė jai kelnes, pats jas nusimovė, bet pašoko ir nuėjo, nes namo sugrįžo mama. Ji tada patėviui sakė, kad „nereikia, žadėjai nelįsti“, tačiau šis tik atsakė, kad tai bus paskutinį kartą. Mama grįžusi matė, kaip ji movėsi kelnes, todėl įtarusi kas galėjo įvykti su patėviu susipešė. Visus kartus, kai vykdavo lytiniai santykiai su patėviu verkdavo ir beveik visada jį stumdavo nuo savęs. Lytinių santykių su patėviu nenorėdavo, bet jo bijodavo. Du kartus santykiaujant buvo viršuje. Patėvis liepė atsiduoti ir lipti ant viršaus, nes „kitaip čiulps“. Mamai nieko nesakė, nes bijojo smurto iš patėvio ir dėl jos. Nieko nejausdavo, santykių metu galvodavo apie tai, kaip mamai pasakyti. Būdavo nemalonu. Patėvis niekada nesisaugojo, lytinis aktas iki galo nebūdavo. 2009-01-13 mama įsikirto į ranką ir ji šiai iškvietė greitąją. Atvykę medikai pasakė, kad mamą reikia vežti į ligoninę. Tada ji liepė pasiimti ir patėvį, nes įtarė kas gali atsitikti. Patėvis buvo išgėręs. Mamai pasakė, kad jis atvažiuos iš paskos. Mamai išvykus su greitąja, patėvis jai liepė kažką padaryti, tačiau ši atsakė jam, kad nedarys. Tada jis priėjo, atėmė iš rankų brolį ir nusitempė už rankos į kambarį. Sakė patėviui, kad mama supras, liepė važiuoti ją iš ligoninės pasiimti, tačiau „šis liepė atsiduoti, arba bus blogai“. Telefonas liko kitame kambaryje. Brolis ėjo prie durų ir sakė, kad mama skambina. Po kiek laiko grįžo mama, atkabino kabliuką. Ji buvo nuoga, apsiverkusi. Tada susirinko savo drabužius ir išėjo. Dabar jos su mama santykiai nėra geri. Ir mama pyksta ant jos, ir jis ant šios. Mama pyksta, kad nepasakė kas vyksta, o ji – kad kai mamai pasakė, ši nieko nedarė. Iš pradžių jie „pešėsi“, tačiau patėvis mamos atsiprašė ir ši jam atleido. Anksčiau lytinių santykių neturėjo. Santykiai su patėviu buvo nemalonūs. Pagalbos pas psichologą ieškojo tada, kai mama sužinojo kas vyksta. Pas psichologą ėjo viena.

Liudytojo R. K. parodymais pagrįstai nustatyta, kad jis dirba Šakių rajono policijos komisariato budėtojų dalyje. 2009-01-13 gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kaime Ž. B. galimai žagina podukrą. Į (duomenys neskelbtini) kaimą vyko kartu su R. B. . Pakeliui pasiėmė R. B. . Važiuojant į (duomenys neskelbtini) k. R. B. jiems pasakojo, kad Ž. B. prievartauja jos dukrą. Namuose ji virtuvėje pasiėmė peilį ir šiuo atkabino kambario duris ir įėjo į kambarį. Jame buvo įjungtas televizorius, kuris ėjo visu garsu. Įjungus šviesą lovoje pamatė kaltinamąjį ir nukentėjusiąją. Abu buvo nuogi. Nukentėjusioji buvo ant viršaus. Kaltinamasis buvo neblaivus. Nukentėjusioji buvo apsiverkusi. Kai uždegė kambaryje šviesą, nukentėjusioji nuo Ž. B. nušoko ir puolė rengtis.

Liudytojo R. B. parodymais pagrįstai nustatyta, kad jis parodė analogiškai liudytojui R. K. , papildomai nurodydamas, kad važiuojant į (duomenys neskelbtini) kaimą, R. B. jiems pasakojo, kad skambino tiek dukrai, tiek savo vyrui, tačiau telefono nei vienas nepakėlė. Tada kažkuris iš jaunesnių vaikų pasakė, kad sesė su tėte užsidarę kambaryje. Į užkabintą kambarį pateko labai greitai. Uždegus šviesą mergaitė nuo kaltinamojo nušoko. Nematė, jog kaltinamasis atliktų kokius nors prievartos veiksmus, tačiau mergaitė buvo apsiverkusi, jos akys buvo raudonos, raudona buvo ir apie akis. Ž. B. buvo neblaivus, atsisakė vykti iš namų, o pasakius, jog teks tai daryti nuogam, apsirengė, atsigulė ir pradėjo reikalauti šaukimo.

Liudytojos R. B. parodymais nustatytos aplinkybės analogiškos kaltinamajam Ž. B. , nepilnametei nukentėjusiajai S. R. bei liudytojams R. K. , R. B. , papildomai nurodant aplinkybes apie telefono iš nukentėjusiosios atėmimą, kuomet duktė nepadarė Ž. B. kavos ir jis atėmė iš jos telefoną ir ši jai pasakė žodžius – „Ž. prie manęs lenda“. Ji tada Ž. pasakė, kad baigia visus santykius, nes yra iškrypęs ir, kad išeina gyventi kitur. Tada jis pats pasakė, kad išeis. Buvo išėjęs. Bet po to atsiprašė ir grįžo. Priėmė, nes tikėjosi, kad daugiau taip nebus, tačiau ji pati S. su Ž. po to buvo lovoje radusi. Jis puolė prie durų, o S. puolė rengtis. Kai paklausė ar jie supranta ką daro, S. pasakė, kad supranta, o Ž. puolė atsiprašinėti. Tada S. išvyko į Šiaulius, nes ten gyvena jos tėvas ir močiutė. Maždaug po mėnesio grįžo, atrodė, kad viskas susitvarkys. Po to įvykio su S. pradėjo pyktis, ji išvažiuodavo. Kartą S. iš mokyklos negrįžo laiku, tada Ž. jai sudavė per veidą, užpuolė ją. Dukra nepasitiki ja, bet tam turbūt yra pagrindas. 2009-01-13 persikirto ranką. Kadangi pasidarė silpna, todėl jai iškvietė greitąją, su kuria išvažiavo į ligoninę. Iš ten skambino S. ir Ž., bet nė vienas jai neatsiliepė. Tada paskambino sūnui ir jis pasakė, kad jie abu kambaryje. Iš karto skambino policijai. Jie iš pradžių nepatikėjo, kad taip gali būti, bet atvažiavo. Grįžo kartu su policininkais namo ir įėjus į kambarį pamatė „mergyščią ant viršaus“. Jie santykiavo. S. buvo eilinį kartą nusigandusi, pasimetusi, neatrodė apsiverkusi. Dukra visada tyli yra, sunkiai pravirksta. Nežino ar dukra moka pasakyti „ne“. Bet šiaip ji sugeba išreikšti savo nuomonę. Nežino ar dukra išgyveno, nes su ja apie tai nesikalbėjo. Iš pradžių S. lankėsi pas psichologą, bet po to pasakė, jog jai to nereikia. Dabar jai atrodo, kad dukra yra gyvesnė, turi draugą.

2009-02-04 Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Jurbarko poskyrio specialisto išvada nustatyta, kad S. R. apžiūros metu konstatuota, kad kūne sužalojimų nėra, nustatyta lytinių lūpų, makšties prieangio gleivinės, varputės ir šlapimkanalio sričių paraudimas, paburkimas, kas galėjo būti padaryta kietu buku daiktu veikiant nurodomas sritis, neatmetama ir lytinių santykių metu nurodomu laiku.

Kolegijos nuomone, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais pagrįstai nustatyta, jog su Ž. B. ji santykiaudavo ne savo noru, o todėl, kad jo bijojo, nes jo būdas, kaip agresyvaus žmogaus, buvo pademonstruotas dar iki visų įvykių, kuomet jis konfliktuodavo su mama, prieš ją smurtaudavo, ko pasekoje R. B. buvo sumušta ir buvo kreipusis dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, bardavo vaikus ir prieš pačią nukentėjusiąją S. R. buvo pakėlęs ranką, o santykių metu, jai grasino sakydamas, jog „žmonės dingsta“, kad „jei jam bus blogai, bus blogai ir jai pačiai“, o jei ji pagrasindavo pasakyti mamai, šis atsakydavo, „jog neišdrįsi“ arba, jog „visus čia užmuš“, t.y. nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo psichinį smurtą. Papasakojus apie tai mamai, nukentėjusioji tinkamo supratimo ir adekvačios pagalbos nesulaukė, tad esant tokios aplinkybėms, kuomet paauglė nerado pagalbos ir užtarimo iš paties artimiausio žmogaus – mamos, buvo priversta susitaikyti ir kęsti seksualinę prievartą. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusioji dėl savo nepakankamo fizinio ir socialinio išsivystymo, būdama šeiminėje aplinkoje susijusi su patėviu Ž. B. bei neturėdama stipraus emocinio ryšio su mama ir nejausdama jos palaikymo, nesugebėjo aktyviai veiksmais išreikšti savo valios, kad pasipriešintų kaltinamojo Ž. B. nusikalstamiems ketinimams, bijojo apie tai pasisakyti savo mamai, dėl tokių šeimyninių santykių buvo įpratusi paklusti suaugusiems, kas rodo, kad ji dėl savo amžiaus ypatumų, būdama bejėgiškoje būklėje, pasiduoda aplinkos reikalavimams ir spaudimui, nebuvo nei fiziškai, nei psichologiškai pasiruošusi seksualiniam bendravimui, o kaltinamasis Ž. B. , pasinaudodamas tokia nukentėjusiosios dėl amžiaus bejėgiška padėtimi, turėdamas su nukentėjusiąja S. R. lytinius santykius, faktiškai ją išnaudojo, yra visiškai pagrįsta.

Nuteistojo apeliacinio skundo motyvas, kad nukentėjusiajai jau buvo 16 metų ir ji suprato lytinių santykių esmę ir dėl to galėjo tinkamai išreikšti savo valią, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Šešiolikmetei- socialiai nebrandžiai asmenybei- suprasti, kas tai yra lytiniai santykiai, juos patirti, ir juo labiau tinkamai sugebėti išreikšti dėl jų savo valią yra visiškai skirtingi dalykai, ko negalima būtų pasakyti apie suaugusįjį asmenį, turintį seksualinio gyvenimo patirtį. Tokiu asmeniu, šiuo atveju – „padėties šeimininku“ buvo Ž. B. , o ne nukentėjusioji ir jokių abejotinų aplinkybių, kurios paneigtų faktines nustatytas aplinkybes – nukentėjusiosios amžių, jos iniciatyvumo nebuvimą, pagalbos ir supratimo nebuvimą iš motinos, kuomet skundėsi, kad patėvis prie jos priekabiauja, nustatyta nebuvo. Įrodymai tarpusavyje susiję, aplinkybės ištirtos jų visete, todėl teigti apie įrodymų tyrimo netinkamumą ar teismo šališkumą, nėra jokio pagrindo.

Nuteistojo apeliacinio skundo motyvas dėl civilinio ieškinio atmestinas. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinį ieškinį pateikė ne nukentėjusioji, o prokuroras, įvertindamas patirtos prievartos pobūdį, trukmę, psichologines pasekmes ir ypač šių pasekmių ilgalaikiškumą, siekdamas apginti nepilnametės nukentėjusiosios teisėtus interesus. Tai, kad nukentėjusiajai sekasi mokslai, jos charakteristika yra teigiama, tai visiškai nėra pretekstas laikyti, kad jokių psichologinių išgyvenimų ar psichologinės prievartos ji nepatyrė ir jokių pasekmių dėl patirtos prievartos ateityje nebus. Tokio pobūdžio nusikalstamos veikos visuomet moters gyvenime palieka gilias pasekmes ne tik po įvykių, bet ir ateityje – kuriant šeimą bei gyvenant šeimyninį gyvenimą ir apie jas dažniausiai viešai nekalbama, nes tai lieka tik moters problema, todėl teigti apie įrodymų nebuvimą (po psichinės prievartos ir žaginimo), kad nukentėjusiosios psichikoje ir elgesyje yra gilūs pokyčiai, tiesiog yra ne nuteistojo kompetencija. Priteistas civilinis ieškinys nukentėjusiosios naudai pagrįstai ir tinkamo dydžio.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs surinktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, pagrįstai padarė išvadą, kad yra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo padarytos 9 tyčinės sunkios nusikalstamos veikos, o pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, pagrįstai atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, jų tyčinį pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad 7 veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, aplinkybes ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, žemesnę nei sankcijos vidurkis.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1p.

nutarė:

nuteistojo Ž. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Arūnas PaštuolisTeisėjai Regina MajauskienėRomualdas Lincevičius