Tauragės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje – Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei S. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas S. B. patikslintu ieškiniu prašė nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 18, su atsakove S. B. dėl kito sutuoktinio kaltės; nustatyti vaikų L. B., O. B., D. B. ir V. B. gyvenamąją vietą su tėvu S. B., jo gyvenamojoje vietoje; priteisti iš motinos S. B. po 75 EUR kas mėnesį kiekvienam vaikui išlaikymui iki jų pilnametystės, lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą priteisti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, taip pat priteisti įsiskolinimą nuo 2016 metų liepos 1 dienos, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą S. B.; nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kad atsakovė S. B. bendrauti su vaikais galės vaikų gyvenamojoje vietoje, būdama neapsvaigusi nuo alkoholio, kiekvieno mėnesio pirmą šeštadienį nuo 11 val. iki 16 val., nutraukus santuoką, palikti santuokos metu turėtas pavardes.

Teismo posėdyje ieškovas patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė. Ieškovas paaiškino, jog su atsakove S. B. susituokė (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje. Dar iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. B., santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė dukra O. B., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. B. ir (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. B.. Kartu gyveno apie 13 metų. Santuokinis gyvenimas visada buvo įtemptas, nes atsakovė mėgo dominuoti šeimoje, jai rūpėjo linksmybės ir palaidas gyvenimas. Ieškovas visą laiką turėjo ir turi išlaikyti šeimą vienas. Dirbo tiek Lietuvoje, tiek važiavo uždarbiauti į užsienį, o grįžęs iš darbo turėdavo rūpintis buitimi. Atsakovė per visus bendrus gyvenime metus niekada nėra dirbusi. Visą santuokinį gyvenimą ieškovas stengėsi išsaugoti šeimą, nes šeimoje augo keturi nepilnamečiai vaikai. Santykiai tarp sutuoktinių iš esmės negrįžtamai pasikeitė nuo tada, kai 2016 m. birželio mėnesį atsakovė, ieškovui būnant užsienyje, paliko vaikus vienus namuose ir išvyko linksmintis. Vaikai tuo metu atsidūrė Šilalės rajono savivaldybės socialinių paslaugų namuose, po to vaikai buvo apgyvendinti pas giminaičius. Atsakovė vaikams sukėlė didžiulius potrauminius psichologinius padarinius. Šeima yra įtraukta į socialinių rizikos šeimų apskaitą nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. dėl socialinių įgūdžių stokos. Didelės reikšmės turėjo atsakovės palaidas gyvenimo būdas, bet ieškovas visą laiką stengėsi dėl vaikų ir šeimos gerbūvio. Atsakovė S. B. stokoja įgūdžių bendravime su vaikais, ne kartą užfiksuota piktnaudžiaujant tėvų valdžia, vartojant alkoholį, palikdavo vaikus nepilnametės kaimynės priežiūrai, nelankė teismo paskirtų bendravimo su vaikais tobulinimo kursų. Nesirūpina ir nelanko vaikų. Ieškovas nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d. lankosi Koordinaciniam centre „Gilė“, kuris atlieka specializuotos pagalbos centro funkcijas ir ieškovui teikia specializuotą kompleksinę pagalbą nuo smurto nukentėjusiam asmeniui. Ieškovas su vaikais lankosi pas psichologą, kuris teikia pagalbą ieškovui ir vaikams.

Atsakovei S. B. ieškinys ir jo priedai įteikti asmeniškai 2016 m. spalio 7 d. Teismo šaukimas atsakovei įteiktas 2016 m. gruodžio 29 d. viešo paskelbimo būdu. Atsakovė teismui nepateikė atsiliepimo į ieškinį, į bylos nagrinėjimą neatvyko, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė D. K. su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Posėdžio metu paaiškino, kad Sigutė ir S. B. turi keturis nepilnamečius vaikus: L. B., gim. (duomenys neskelbtini), O. B., gim. (duomenys neskelbtini), D. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. B., gim. (duomenys neskelbtini). Šeima nuo 2010-08-24 įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos bei netinkamos vaikų priežiūros. Situacija šeimoje tapo nebevaldoma, kai S. B. 2016 metų pavasarį išvyko į užsienį. Vyrui išvykus, S. B. dažnai išvykdavo iš namų, negrįždavo po kelias paras, ieškojo kompanijų, išgėrinėjo, konfliktavo su kaimyne. 2016-06-28 Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Lukui, Oksanai ir D. B. nustatyta laikinoji globa tetos R. M. šeimoje, o V. B. - G. J. šeimoje. 2016-07-21 S. B. grįžo iš užsienio ir ėmėsi iniciatyvos susigrąžinti vaikus į šeimą. Jam sugrįžus, S. B. dingo. Kur ji persikėlė gyventi, S. B. teigė nežinantis. 2016-08-11 į Skyrių su prašymu užbaigti laikinąją globą Lukui, Oksanai, Dovydui ir V. B. ir susigrąžinti vaikus į šeimą kreipėsi tėvas S. B., nutarta tenkinti S. B. prašymą. Šiuo metu S. B. su keturiais mažamečiais vaikais gyvena vieno kambario ir virtuvės socialiniame būste, kuris priklauso Šilalės rajono savivaldybei. Vaikams sudarytos minimalios gyvenimo ir poilsio sąlygos, tačiau juos tenkina esama padėtis, jaučiami šilti tėvo ir vaikų tarpusavio santykiai. Visi vaikai nori gyventi su tėvu. Taip pat nurodė, jog neprieštarauja dėl ieškovo reikalavimo nustatyti bendravimo tvarką su atsakove.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų ir byloje dalyvavusio atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 18). Byloje esantys gimimo liudijimai patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų L. B., gim. (duomenys neskelbtini), O. B., gim. (duomenys neskelbtini), D. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

Dėl kaltės, nutraukiant santuoką.

Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visišku rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. CK 3.60 straipsnio 2 dalis kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia, kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra teistas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę.

Nagrinėjamu atveju atsakovė turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovo nurodomas aplinkybes dėl jos kaltės dėl šeimos iširimo (CPK 185 straipsnis). Atsakovė savo kaltės dėl santuokos iširimo neginčijo. Ieškovo pateikti duomenys apie tai, kad atsakovė nesirūpina šeima, neteikia reikiamo materialinio išlaikymo, nesidomi vaikų auklėjimu, smurtauja psichologiškai bei fiziškai prieš ieškovą ir vaikus, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nevykdo savo, kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigų, t. y. iš esmės pažeidžia sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnio 1 dalyje, bei sutuoktinio pareigas vaikams CK 3.30 straipsnis. Teismas abejoti ieškovo nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Todėl laikytina, kad santuoka yra iširusi dėl atsakovės kaltės ir jos išsaugoti nėra galimybės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių, vienas kito išlaikymo bei turto padalijimo.

Sutinkamai su Lietuvos Respublisko CK 3.69 straipsniu sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba ikisantuokinę pavardę. Ieškovo prašymu šalims paliktinos santuokinės pavardės – „B.“, „B.“.

Ieškovas išlaikymo sau nereikalauja, byloje nėra duomenų, kad atsakovei būtų reikalingas išlaikymas, todėl šis klausimas priimant teismo sprendimą nesprendžiamas.

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 straipsnis). Iš bylos duomenų matyti, kad nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto šalys santuokoje neįsigijo, todėl turto padalijimo klausimas nutraukiant santuoką nespręstinas.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsnio 1 dalį kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Sutuoktiniai turi keturis nepilnamečius vaikus - L. B., gim. (duomenys neskelbtini), O. B., gim. (duomenys neskelbtini), D. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. B., gim. (duomenys neskelbtini). Šioje byloje nustatyta, kad iš esmės ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra, t. y. ieškovas prašė, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu (ieškovu). Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikai faktiškai gyvena su ieškovu. Ieškovas užtikrina tinkamas sąlygas vaikų vystymuisi. Kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, pritarė ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Kadangi ginčo byloje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nėra, atsižvelgiant į teisėtus vaikų interesus, siekiant, kad nepilnamečiams vaikams būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jie užaugtų humaniškais bei dorais visuomenės nariais, bei nesant duomenų, jog ieškovas negalėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, tikslinga nustatyti nepilnamečių vaikų L. B., gim. (duomenys neskelbtini), O. B., gim. (duomenys neskelbtini), D. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. B., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu S. B. (CK 3.59 straipsnis, CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis).

Pažymėtina, kad vaiko tėvai turi lygias teises ir pareigas auginant nepilnamečius vaikus bei yra vienodai atsakingi už jų auklėjimą, priežiūrą, fizinį vystymąsi, mokymą bei lavinimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės vaikai Lukas, Oksana, Dovydas ir V. B. gyvena su tėvu, kuris rūpinasi jų gyvenimo sąlygomis. Tuo tarpu atsakovė savo nepilnamečių vaikų neaugina, kasdienine jų buitimi bei poreikiais nesirūpina, VĮ „Registrų centras“ bei VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovė registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Šiuo metu jos gyvenamoji vieta nežinoma. Nepilnamečių vaikų maistui, rūbams, sveikatos priežiūrai ir kitiems poreikiams reikalingos lėšos, tačiau vien tėvo tam skiriamos lėšos nėra pakankamos. Atsakovė S. B. nedirba, darbo biržoje nėra registruota. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė turėtų sveikatos problemų, būtų riboto darbingumo. Todėl atsižvelgdamas į atsakovė amžių, teismas laiko, kad atsakovė yra sveika ir darbinga, todėl turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaikų poreikiai. Kadangi abu tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikams augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniškais ir dorais žmonėmis, todėl abu vienodai ir po santuokos nutraukimo privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti bei aprūpinti gyvenamuoju būstu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996-03-14 įstatymo Nr. I-1234 3, 21 straipsniai).

Įstatymas neleidžia išlaikymo pareigos perkelti tik vienam iš vaiko tėvų. Be to, ir taip didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas ar motina, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda. Šiuo atveju ieškovui tenka didžiausioji rūpinimosi vaikais našta, nes su ja gyvena šalių vaikai. Atsakovė nepateikė teismui prieštaravimo dėl išlaikymo priteisimo. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, konstatuoja, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės nepilnamečių vaikų Luko, Oksanos, Dovydo ir V. B. išlaikymui po 75 € tenkintinas – iš atsakovės S. B. nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistina po 75 € kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 217-02-14 iki vaikų pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismo įsitikinimu tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo.

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovės S. B. priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016 m. liepos 1 d. po 75 € per mėnesį kiekvienam vaikui. CK 3.200 straipsnyje nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodė, jog atsakovė nuo 2016 m. birželio mėnesio su ieškovu nebegyvena ir išlaikymo vaikams nebeteikia. Todėl remiantis LR CK 3.192 straipsniu 3.200 straipsniu ir išdėstytomis aplinkybėmis, iš atsakovės priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams nuo 2016 m. liepos 1 d. iki sprendimo priėmimo dienos, iš viso 2250 €. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas tėvas S. B..

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir pateiktus įrodymus vertina, jog šalių nepilnamečiams vaikams Lukui, Oksanai, Dovydui ir V. B. yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ieškovo - vaikų tėvo gyvenamojoje vietoje, ką patvirtina ir išvadą byloje duodanti institucija Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, pateikti dokumentai. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis, pažymi, kad būtent ieškovas, su kuriuo teismas nustato nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, turi pareigą suteikti motinai galimybę netrukdomai bendrauti su vaikais. Teismas, atsižvelgiant į vaikų interesus, nustato vaikų motinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, t. y. nustatytina, jog atsakovė S. B. galės bendrauti su vaikais L. B., O. B., D. B. ir V. B., vaikų gyvenamojoje vietoje, būdama neapsvaigusi nuo alkoholio, kiekvieno mėnesio pirmą šeštadienį nuo 11 valandos iki 16 valandos. Taip pat teismas išaiškina, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir panašiai, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 20 € žyminio mokesčio. Nuo likusios 21 € žyminio mokesčio mokėjimo dalies 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atleistas. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis). Kadangi teismas ieškovo reikalavimus tenkino, todėl iš atsakovės valstybei priteistinas 21 € dydžio žyminis mokestis už reikalavimą nutraukti santuoką, reikalavimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo yra susijęs su reikalavimu dėl santuokos nutraukimo, todėl papildomai neapmokestinamas; 176 € už reikalavimą dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (75 € x 4 vaikai x 12 mėn.= 3600 €; (3600 € + 2250 €) x 3%). Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 €. Nustatyta, kad byloje patirta 12,54 € bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš atsakovės ieškovui priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos - 20 Eur sumokėtas žyminis mokestis.

Sprendimas, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 18, tarp S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir S. B. (Miltenytės), a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini).

Pripažinti atsakovę S. B. kalta dėl santuokos iširimo.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokos metu turėtas pavardes – B. ir B.

Nustatyti nepilnamečių vaikų L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 75 € (septyniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos 2017 m. vasario 14 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 2250 € (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2017 m. vasario 14 d., nepilnamečiams vaikams L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Paskirti uzufrukto teise S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams teiktinų/gaunamų lėšų tvarkytoju.

Nustatyti atsakovės S. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: atsakovė S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauti su vaikais L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), galės vaikų gyvenamojoje vietoje, būdama neapsvaigusi nuo alkoholio, kiekvieno mėnesio pirmą šeštadienį nuo 11 valandos iki 16 valandos.

Priteisti iš S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 197 € (vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus) žyminį mokestį, 12,54 € (dvylika eurų 54 centus) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti iš S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 20 € (dvidešimt eurų) S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) sumokėto žyminio mokesčio.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.