- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-05-14
- Bylos Nr.
- 1-59-363/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-78-1-00446-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Šeškauskienė
- Nukentėjusysis
- I. V., R. N.
- Kaltinamasis
- J. S.
- Advokatai
- Modestas Švažas, Algirdas Juška
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Telšių r., Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, neįgali, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Telšių r., neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad kaltinamoji J. S. vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai ir nežymiai surikdyta kitų žmonių sveikata.
Tai yra, kaltinamoji J. S. 2013 m. rugpjūčio 11 d. apie 09.20 val., Plungės rajone, kelyje Šiauliai-Palanga 84,038 kilometre, vairuodama automobilį „Hyundai Pony“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) matydama ta pačia kryptimi, priešingos krypties eismo juosta ją lenkti pradėjusį automobilį „Mercedes Benz 413“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jam nedavė kelio bei pradėjo vykdyti posūkio į kairę manevrą. Tokiu būdu ji sudarė grėsmę eismo saugumui bei kliūtį automobilio „Mercedes Benz 413“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) judėjimui, dėl ko automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas K. R., siekdamas išvengti susidūrimo, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės griovį.
Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „Mercedes Benz 413“ keleiviai: I. V., kuri dėl dešinio šlaunikaulio galvos ir gūžduobės lūžimo, veido sumušimo su muštine žaizda nosies srityje patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, R. N., kuris dėl dešinio peties sumušimo bei dešinio peties sąnario sumušimo patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šiais veiksmais J. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (2012-11-28 d. redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 108 (Išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta) p. reikalavimą, kas lėmė šio eismo įvykio kilimą.
Kaltinamoji kalta neprisipažino ir parodė, kad važiavo nuo Telšių Plungės link. Neprivažiavus Plungės, nutarė išsukti iš pagrindinio kelio prie pakelėje kairėje kelio pusėje buvusio miškelio, prie kurio buvo keliukas. Maždaug prieš 100 metrų iki to keliuko ji įsijungė kairio posūkio signalą, pradėjo po truputį stabdyti ir prisigretino prie skiriamosios juostos neįvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Tada pamatė dideliu greičiu ta pačia kryptimi atvažiuojantį autobusą, kuris pralėkė pro jos vairuojamą automobilį ir nuvažiavo į griovį. Ji truputį pavažiavo į priekį ir sustojo dešiniame kelkraštyje, kad netrukdytų eismui. Ji kelių eismo taisyklių nepažeidė, skiriamosios juostos nebuvo kirtusi. Mikroautobusui ji kliūties nesudarė, jis galėjo pravažiuoti tiesiai, nes priešpriešinio eismo juosta buvo laisva.
Kodėl ikiteisminio tyrimo metu jos parodymuose yra užrašyta, kad jos vairuojamo automobilio taip vadinama „nosis“ truputį jau buvo išlindusi į priešpriešinio eismo juostą, ji pasakyti negali. Tyrėjai ji taip nesakė, sakė taip kaip buvo, kaip užfiksuota jos paaiškinime ir kaip sako dabar posėdžio metu. Parodymus jai tyrėja perskaitė ir ji pasirašė. Kodėl tyrėja taip užrašė, pasakyti negali.
Nukentėjusioji I. V. parodė, kad įvykio dieną važiavo mikroautobusu į Palangą. Autobuse ji sėdėjo kairėje pusėje už vairuotojo nugaros. Autobuso vairuotojas nieko nelenkė, jis kaip važiavo tiesiai, taip ir važiavo kaire kelio puse. Kodėl jis taip važiavo, pasakyti negali. Raudonos spalvos automobilis važiavo ta pačia kryptimi, tik kita, dešine kelio puse. Kelio ženklinimo ji nesupranta. Raudonos spalvos automobilis staiga pasuko į kairę pusę, užsuko autobusiukui už priekio, autobusas nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į šlaitą, o raudonasis automobilis nuvažiavo į priekį. Kai ji pamatė raudonąjį automobilį, iki jo buvo likę1-1,5 metro, jis rodė posūkio signalą. Autobuso vairuotojui nebuvo kur dėtis, todėl jis nuvažiavo nuo kelio. Mano, kad dėl autoįvykio yra kaltas autobusiuko vairuotojas. Autobuse nebuvo saugos diržų. Ji buvo sužalota.
Nukentėjusysis R. N. parodė, kad jis važiavo mikroautobuso gale neprisisegęs saugos diržo, todėl, pradėjus autobusui stabdyti, nusirideno ant žemės, buvo sužalotas. Matė, kad priekyje yra kitas automobilis, kuris kelio atžvilgiu buvo tiesiai, skiriamosios linijos kirtęs nebuvo, ar rodė posūkio signalą, nepastebėjo. Mikroautobusas buvo lenkimo pozicijoje, ne visai išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą.
Liudytojas K. R. parodė, kad 2013-08-11 jis važiavo mikroautobusu maršrutu Šiauliai-Palanga 85-90 km/h greičiu. Prieš Plungę pamatė, kad priekyje lėčiau važiuoja rausvas automobilis. Pasižiūrėjo, kad nėra lenkti draudžiančių ženklų, todėl, likus iki raudono automobilio 50 ar 100 metrų, pradėjo minėtą automobilį lenkti, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Priekyje važiavęs automobilis nerodė jokio posūkio signalo. Likus keliems metrams iki lenkiamo automobilio, šis automobilis pasuko daugiau link ašinės linijos, buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą už ašinės linijos metrą ar daugiau. Siekdamas išvengti atsitrenkimo į automobilį, jis paspaudė garsinį signalą, pradėjo stabdyti ir pasuko vairą į kairę, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į šlaitą. Kaip kaltinamosios vairuojamas automobilis atsirado dešinėje pusėje, jis nesuprato. Jo vairuotas autobusas buvo techniškai tvarkingas, saugos diržai buvo, jis buvo perspėjęs keleivius saugos diržus prisisegti.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis sakė, kad priekyje važiavusio automobilio buvo įjungtas posūkio signalas per vėlai, nes, kai pareigūnas jį apklausinėjo, jis buvo streso būsenoje, ir pareigūnas matomai ne taip užrašė.
Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo perskaitytas K. R. 2013-08-11 policijos pareigūnui duotas paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad važiuodamas apie 85 km/h greičiu, pastebėjo priekyje lėčiau važiuojantį automobilį, kuris važiavo arčiau ašinės linijos. Ar minėtame automobilyje degė stabdymo žibintai, nepastebėjo, posūkį įjungė per vėlai. Jis pradėjo lenkti minėtą automobilį, didesne dalimi autobusiuku buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, kada pastebėjo, kad priekyje važiavęs automobilis pradėjo sukti į kairę, kai yra vos vos pasisukęs. Supratęs, kad šis gali sukti daugiau, vengdamas susidūrimo, pasuko į kairę, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės šlaitą. (T. 1, b.l. 30)
Liudytoja D. R. parodė, kad įvykio dieną ji važiavo mikroautobusu iš Šiaulių į Palangą. Ji sėdėjo už vairuotojo ir labai gerai matė kelią. Įvykis įvyko labai greitai. Prieš juos lėtai, maždaug 70 km/h greičiu važiavo raudonos spalvos automobilis. Autobusiuko vairuotojas pradėjo raudonojo automobilio lenkimo manevrą, buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą o tada raudonojo automobilio vairuotoja taip pat pradėjo manevrą, pirma suko, paskui įjungė kairiojo posūkio signalą. Ar raudonojo automobilio priekis buvo kirtęs skiriamąją juostą pasakyti negali, nes viskas vyko labai greitai. Negali pasakyti, ar raudonasis automobilis buvo išvažiavęs iš savo eismo juostos, bet ryškiai buvo pasukęs į kairę. Autobusiuko vairuotojas stengėsi išvengti susidūrimo, todėl nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į šlaitą. Jeigu autobuso vairuotojas nebūtų nuvažiavęs nuo kelio, būtų atsitrenkęs į raudonąjį automobilį. Raudonasis automobilis išlygino važiavimą, pavažiavo apie 70 metrų ir sustojo šalikelėje.
Liudytoja L. K. parodė, kad su D. R. ji sėdėjo už vairuotojo, buvo prisisegusi saugos diržą. Priekyje jų lėčiau negu leistinas 80 km/h greitis, važiavo automobilis. Autobuso vairuotojas pradėjo lenkimo manevrą, o tuo pat metu priekyje važiavęs automobilis taip pat nusprendė daryti posūkį, sukasi ir tik tada įjungia posūkio signalą, užsuka autobuso vairuotojui už priekio. Siekdamas išvengti susidūrimo, autobusiuko vairuotojas nuvažiavo nuo kelio. Jeigu autobuso vairuotojas būtų norėjęs grįžti atgal į savo eismo juostą, jau būtų buvęs 90 laipsnių kampas ir autobusas būtų apvirtęs. Negali pasakyti, ar autobusas neišvengiamai būtų atsitrenkęs į raudonąjį automobilį, jeigu nebūtų nuvažiavęs nuo kelio. Skiriamosios linijos nebuvo kirtęs nė vienas automobilis.
Liudytoja J. A. parodė, kad ji važiavo mikroautobusu į Palangą, sėdėjo priekyje šalia vairuotojo, buvo prisisegusi saugos diržu. Važiuojant Plungės rajone, priekyje labai lėtai važiavo raudonas automobilis. Mikroautobuso vairuotojas bandė priekyje važiavusį automobilį aplenkti ir įvyko avarija. Mikroautobusas aplenkė puse, gal mažiau negu puse raudonojo automobilio, tada raudonasis automobilis irgi suko į kairę. Negali pasakyti, ar raudonasis automobilis rodė posūkio signalą ir kas mikroautobuso vairuotoją privertė sukti nuo kelio.
Liudytoja R. N. parodė, kad ji sėdėjo antroje kėdutėje nuo galo arti lango mikroautobuse. Pro dešinės pusės langą matė, kaip autobusas lenkė priekyje važiavusį automobilį. Autobusas buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, bet kiek, pasakyti negali. Priekyje važiavęs automobilis stabdė ir truputį pasuko į kairę, mikroautobuso vairuotojas tada taip pat staigiai stabdė ir nuvažiavo nuo kelio. Nematė, ar raudonas automobilis rodė posūkio signalą, ar jis buvo kirtęs skiriamąją juostą.
Liudytoja J. P. parodė, kad ji važiavo kaltinamosios vairuojamame automobilyje šalia vairuotojos. Neprivažiavus Plungės, kaltinamoji paklausė, ar kas norės, kad sustotų prie miškelio. Kaltinamosios dukra pasakė, kad norės. Netoli to miškelio kaltinamoji rodė posūkio signalą, girdėjosi garsinis signalas, sulėtino greitį ir suktelėjo prie skiriamosios juostos, bet jos pervažiavusi nebuvo, nepamena. Išgirdo kaltinamąją sakant „Ką tu darai“ ir pamatė, kad pro šalį pralėkė autobusiukas. Tada kaltinamoji stabtelėjo ir pasuko į kelkraštį. Iš mikroautobuso išlipę žmonės vieni sakė, kad jos nerodė posūkio signalo, kiti sakė, kad posūkio signalą rodė per vėlai.
Liudytojos A. P. parodymai iš esmės atitinka liudytojos J. P. parodymams.
Eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilis „Hyundai Pony“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojęs dešiniajame kelkraštyje. Automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvažiavęs nuo kelio, priekine dalimi atsitrenkęs į griovio šlaitą. (T.1, b.l. 10-14)
2014-04-07 specialisto išvadoje Nr. 11K-46(14) nurodyta, kad eismo įvykio metu automobilis „Mercedes Benz 413“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdant staigų manevrą į kairę nuvažiavo į kairės pakelės griovį už važiuojamųjų dalių sankirtos su kairėje buvusiu nuvažiavimu į pievas ir priekine dalimi atsitrenkęs į griovio šlaitą sustojo. Tikėtina, kad prieš manevrą automobiliu „Mercedes Benz 413“ buvo važiuojama kairiąja, priešpriešiniame eismui skirta važiuojamosios dalies puse, tikėtina, apie 68,3- 70,7 km/h ar didesniu greičiu. Jeigu eismo įvykio vietoje aptikti pėdsakai susidarė automobilio „Mercedes Benz 413“ staigaus stabdymo metu, tai šiuos pėdsakus automobilis paliko prieš stabdymą važiuojant 68,3- 70,7 km/h greičiu. Jeigu prieš pat eismo įvykį automobiliu „Mercedes Benz“ buvo važiuojama K. R. nurodytu 90 km/h greičiu, tuomet prieš vairuotojui reaguojant stabdyti, automobilis vietą, kurioje buvo aptiktas po eismo įvykio pakelės griovyje, buvo neprivažiavęs 76,9-79,2 m atstumu. Techniniu požiūriu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio „Mercedes Benz 413“ vairuotojas K. R. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudaryti kliūčių eismui, prieš vykdant lenkimo manevrą iš anksto privalėjo rodyti kairįjį posūkio signalą, prieš pradėdamas lenkti privalėjo įsitikinti, kad priekyje ta pačia eismo juosta važiuojantis automobilis „Hyundai Pony“ nerodo kairiojo posūkio signalo, kad lenksiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės, o kilus grėsmei eismo saugumui ar atsiradus kliūčiai- privalėjo stabdyti vairuojamą transporto priemonę. Techniniu požiūriu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio „Hyundai pony“ vairuotoja J. S. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudaryti kliūčių eismui, iš anksto, prieš vykdydama posūkio į kairę manevrą išvažiavimui iš kelio, privalėjo pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, kairiojo krašto bei išvažiuodama iš kelio privalėjo duoti kelią kairiąja priešpriešiniam eismui skirta eismo juosta jos vairuojamą automobilį lenkusiam automobiliui „Mercedes Benz 413“. Jei prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje 90 km/h greičiu važiavusio automobilio „Mercedes Benz 413“, judėjimui automobilis „Hyundai Pony“ kliūtį sudarė didesniu nei 80,6 m atstumu neprivažiuojant „Hyundai Pony“ manevro vietos, tai automobilio „Mercedes Benz 413“ vairuotojas K. R. turėjo techninę galimybę sustabdyti automobilį neprivažiuojant „Hyundai Pony“ manevro vietos. Tikėtina, jog tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu buvo „Hyundai Pony“ vairuotojos J. S. veiksmai,- pradėdama vykdyti posūkio į kairę manevrą sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė kliūtį ta pačia kryptimi važiavusiam ir jos vairuojamą transporto priemonę lenkusiam automobiliui „Mercedes Benz 413“. (1T., b.l. 21-27)
2013-09-12 specialisto išvadoje Nr. G1976/13(03) nurodyta, kad R. N. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (T.1, b.l. 54-55)
2013-10-23 specialisto išvadoje Nr. G2318/13(03) nurodyta, kad I. V. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (T.1, b.l. 60-61)
Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 str. reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamoji J. S. 2013 m. rugpjūčio 11 d. apie 09.20 val., Plungės rajone, kelyje Šiauliai-Palanga 84,038 kilometre, vairuodama automobilį „Hyundai Pony“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) matydama ta pačia kryptimi, priešingos krypties eismo juosta ją lenkti pradėjusį automobilį „Mercedes Benz 413“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jam nedavė kelio bei pradėjo vykdyti posūkio į kairę manevrą, tokiu būdu sudarydama grėsmę eismo saugumui bei kliūtį automobilio „Mercedes Benz 413“ judėjimui, dėl ko automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas K. R., siekdamas išvengti susidūrimo, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės griovį.
Tokiais veiksmais J. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (2012-11-28 d. redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 108 (Išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta) p. reikalavimą, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta I. V. sveikata ir nežymiai sutrikdyta R. N. sveikata, todėl jos veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
Nors kaltinamoji kalta neprisipažino ir nurodė, kad ji kelių eismo taisyklių nepažeidė, posūkio signalą pradėjo rodyti likus apie 100 metrų iki jos vairuojamo automobilio posūkio manevro į kairę vietos, kad mikroautobusas pravažiavo dideliu greičiu, šiuos jos parodymus teismas vertina, kaip siekimą išvengti atsakomybės ir jos pasirinktą gynybos poziciją.
Liudytojų A. P. ir J. P., kurios yra artimos kaltinamosios artimos giminaitės, parodymus, kad posūkio signalą kaltinamoji buvo įsijungusį gerokai iš anksto prieš posūkio manevro pradžią, taip pat vertina, kaip siekimą kaltinamajai padėti išvengti atsakomybės.
Eismo įvykio vietos tyrimo specialisto išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad vizualiai nuotraukose matomi pėdsakai yra lanko į kairę formos, jie yra kairėje važiuojamosios dalies pusėje-priešpriešinėje eismo juostoje. Tikėtina, kad ties pėdsakų pradžia palikęs automobilis buvo viduryje priešpriešinės eismo juostos ir judėjo nedideliu kampu toldamas nuo eismo juostas skiriančios kelio ženklinimo linijos.
Eismo įvykio vietos apžiūros metu fiksuoti duomenys nepakankami eismo įvykio kilimo situacijos nustatymui, todėl specialistas susipažino su liudytojų parodymais, kurie nesiskiria nuo teisme nagrinėjant bylą duotų šių asmenų parodymų.
Eismo įvykio dalyvių bei liudytojų parodymų pagrindu specialistas padarė tikėtiną išvadą, kad šio eismo įvykio metu lenkimo manevre priešpriešine eismo juosta važiavusiam automobiliui „Mersedes Benz 413“ grėsmę eismo saugumui ir kliūtį judėjimui sudarė pradedantis vykdyti posūkio į kairę manevrą automobilis „Hyundai Pony“. Techniniu požiūriu tai neprieštarauja eismo įvykio vietos apžiūros metu fiksuotiems duomenims.
Apklausęs eismo įvykio dalyvius ir liudytojus nagrinėjant bylą teisme, bei ištyręs rašytinius bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad specialisto išvada patvirtina nagrinėjant bylą teisme nustatytas aplinkybes.
Tiek automobilio „Mercedes Benz 413“ vairuotojas liudytojas K. R., tiek nukentėjusioji I. V., tiek liudytojos D. R., L. K. ir J. A., kurios sėdėjo mikroautobuso priekyje ir gerai matė kelią patvirtino, kad kaltinamosios vairuojamas automobilis pradėjo posūkio manevrą, kai automobilis „Mercedes Benz 413“ jau buvo pradėjęs kaltinamosios vairuojamo automobilio lenkimo manevrą ir išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir staiga sudarė grėsmę eismo saugumui ir kliūtį automobilio „Mersedes Benz 413“ judėjimui. Tas pačias aplinkybes iš esmės patvirtina ir liudytojai R. N., R. N., kurie sėdėjo automobilio „Mercedes Benz 413“ gale.
Netikėti liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, juos patvirtina eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir specialisto išvada. I. V., D. R., L. K., J. A., R. N., R. N. buvo tik automobilio „Mercedes Benz 413“ keleiviai, jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę kaltinamajai teismas vadovaujasi BK 41 str. numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. 1 ir 2 d., ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, charakterizuojama teigiamai, turi šeimą, yra neįgali, į tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jai baudą, mažesnę negu įstatymo numatytas šios bausmės vidurkis.
Atsižvelgiant į tai, kad J. S. yra neįgali, gauna mažas pajamas, paskirtos baudos sumokėjimas išdėstomas 12 mėnesių laikotarpiui.
Civiliniai ieškiniai.
Nukentėjusioji I. V. nurodė, kad autoįvykio metu ji buvo sužalota, trijose vietose buvo skilęs šlaunikaulis, buvo vidinis kraujavimas, patyrė stresą, šoką. Patyrė skausmą, nepatogumus, 10 dienų koja buvo pakabinta, puse metų nieko negalėjo daryti, vaikščiojo su ramentais, negalėjo pati savęs apsitarnauti, apsirengti, reikėjo pirkti ir vartoti vaistus, tvarsliavą. Pirko paaukštinimą į tualetą. Čekių neišsaugojo.
Ji nelaukė atvažiuojančio greitosios pagalbos automobilio, bet paprašė pro šalį važiavusio automobilio vairuotojo, kad ją parvežtų namo į Šiaulius, nes nenorėjo būti gydoma Plungės ligoninėje. Ji parvažiavo namo, susitvarkė asmeninius reikalus ir išsikvietė greitąją med. pagalbą. Viskas vyko tą pačią dieną.
Prašo priteisti iš kaltinamosios 2896 eurus neturtinės žalos atlyginimo.
Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinyje nurodoma, kad dėl autoįvykio iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už I. V. asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoms sumokėta 6661,41 litų (1929.28 eurai), už R. N. suteiktas paslaugas-731,50 litų (21.86 eurų), iš viso 7392.91 litų (2141.13 eurų), todėl šią sumą prašo priteisti solidariai iš J. S. ir AB „Lietuvos draudimas“, nes išlaidos neapmokėtos.
Kaltinamoji ieškinių nepripažino.
Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į I. V. ieškinį nurodoma, kad draudimo bendrovė neprieštarauja išmokėti nukentėjusiajai I. V. 2896 eurų neturtinės žalos atlyginimą, jeigu J. S. pripažintų savo kaltę, arba teismas ją pripažintų kalta dėl šio eismo įvykio. Atsiliepimo dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinio nepateikė.
Ieškiniai tenkinami iš dalies (LR BPK 113 str., LR CK 6.250 str. ir 6.263 str. 2 d.)
Pagal LR CK 6.263 str. 2 d. žąlą padarytą asmeniui, turtui, o įstatymo numatytais atvejais-ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Šio eismo įvykio metu žala padaryta nusikaltimu, dėl to atsiranda pareiga atlyginti žalą ir gydymo išlaidas.
Automobilio, kurį autoįvykio metu vairavo kaltinamoji, valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalą ir gydymo išlaidas, todėl žalos atlyginimas priteistinas iš draudimo bendrovės, o ne iš kaltinamosios, kaip prašė ieškovai, nes žala ir gydymo išlaidos nėra atlygintos.
Nustatant I. V. neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad autoįvykio metu nukentėjusioji buvo sužalota, patyrė stresą, skausmą, nepatogumus, ilgą laiką gydėsi ligoninėje ir reabilitavosi, 10 dienų visiškai negalėjo judėti, buvo pritvirtinta prie lovos, puse metų nieko negalėjo daryti, vaikščiojo su ramentais, negalėjo pati savęs apsitarnauti, apsirengti, reikėjo pirkti ir įsirengti pagalbines priemones, kad galėtų naudotis tualetu, pasekmes jaučia iki šiol.
Teismas daro išvadą, kad I. V. prašomas pritiesti neturtinės žalos dydis 2896 eurų atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus dėl jos patirto skausmo, išgyvenimų ir nepatogumų, todėl ši suma ir priteistina jai iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“. Kita ieškinio dalis atmetama.
Iš prie Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinio pateiktos pažymos matyti, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už I. V. asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoms sumokėta 6661,41 litų (1929.28 eurai), už R. N. suteiktas paslaugas-731,50 litų (21.86 eurų), iš viso 7392.91 litų (2141.13 eurų). Šios išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovo AB ‚Lietuvos draudimas.
Atsižvelgiant į kaltinamosios sunkią turtinę padėtį, kad nedirba, yra neįgali, tik 35 procentus darbinga, gauna mažas pajamas, nekilnojamojo turto registre nėra duomenų apie jos turimą turtą, ji atleistina nuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, turėtų atstovaujant nukentėjusiosios I. V. interesus, sumokėjimo (LR BPK 106 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai bausmę- 30 MGL, t. y. 1129.80 eurų baudą, baudą sumokant dalimis per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, mokant po 95 eurus kas mėnesį vienuolika mėnesių, o dvyliktą mėnesį sumokant 84,80 eurų.
I. V., gim. (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, kodas 110051834, adresas J. B. g. 12, Vilniuje, 2896 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmesti.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas 191351679, adresas Europos aikštė 1, Vilnius, iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, kodas 110051834, adresas J. B. g. 12, Vilniuje, 2141.13 eurų I. V. ir R. N. gydymo išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atleisti J. S. nuo valstybės turėtų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, atstovaujant nukentėjusiosios I. V. interesus, sumokėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.