- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-07
- Bylos Nr.
- N-146-473-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Vaida Urmonaitė
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutarties L. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2007 m. kovo 16 d. Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. M. už tai, kad jis 2007 m. kovo 16 d., apie 22 val. 40 min., vairuodamas automobilį „Audi 100“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vengė blaivumo patikrinimo bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Protokole nurodyta, jog tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 70, 61.1 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje bei 129 straipsnyje.
2007 m. kovo 23 d. Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūno nutarimu L. M. pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį paskirta 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių, pagal 124¹ straipsnio 6 dalį – 30 Lt bauda. Vadovaujantis 30² bei 33 straipsniais, paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių.
Šalies argumentai
L. M. skundu prašė teismą nutarimą skirti administracinę nuobaudą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Pareiškėjas teigė nutarime skirti administracinę nuobaudą nurodytu laiku automobilio nevairavęs, kai prie stovinčio automobilio priėjo pareigūnas V. Z., tik sėdėjęs vairuotojo vietoje, todėl vairuotojo pažymėjimo neturėjęs ir pasitikrinti girtumą nesutikęs. Automobilį vairavo jo draugas G. O., nes pareiškėjas buvo išgėręs. Kadangi automobilyje baigėsi kuras, G. O. nuėjo pas netoliese gyvenančius asmenis jo paprašyti, o jam grįžus prie automobilio, policijos pareigūnai jau buvo išvažiavę.
Liudytojas V. Z. teismo posėdžio metu nurodė matęs, jog priešpriešiais važiavęs automobilis „Audi 100“ staiga sustojo. Iš karto prie šio automobilio privažiavus, prie jo vairo sėdėjo pareiškėjas. Jis pateikti dokumentus atsisakė, dėl to buvo iškviesta policija. Kadangi prie automobilio privažiavo greitai, liudytojo teigimu, iš automobilio niekas neišlipo ir nenubėgo, pareiškėjas automobilyje buvo vienas. Liudytojas teismo posėdžio metu nurodė neabejojąs, jog automobilį vairavo pareiškėjas.
II.
2007 m. rugpjūčio 2 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi skundas atmestas.
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentų visumos teismas nustatė, kad d 2006 m. kovo 16 d., apie 22 val. 40 min., Jurbarko rajone, kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 104 kilometre, muitinės pareigūnas V. Z. sustabdė patikrinimui automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo pareiškėjas L. M.. Vairuotojas su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo, atsisakė pasitikrinti girtumą, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Daugiau žmonių automobilio salone nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, jog Kelių eismo taisyklių 61.1 punktas įpareigoja vairuotoją su savimi turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, o KET 70 punktas nustato, jog automobilio vairuotojas policijos pareigūno reikalavimu privalo leistis patikrinimas, ar nėra neblaivus. Bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjas su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir nesutiko būti patikrintas dėl neblaivumo.
Nors liudytojas G. O. teismo posėdžio metu patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teismas atmetė jo parodymus kaip prieštaraujančius byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teismas nurodė neturįs realaus pagrindo tikėti šių asmenų paaiškinimais, nes pareiškėjas siekia išvengti administracinės nuobaudos sukeltų neigiamų pasekmių, o liudytojais G. O. yra pareiškėjo draugas, jo parodymai yra sąlygoti draugiškų santykių su pareiškėju. Be to, liudytojo G. O. įvykio vietoje nematė nei liudytojas V. Z., nei policijos pareigūnai. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nors automobilis „Audi 100“ priklauso pareiškėjo motinai, juo pastoviai naudojasi pareiškėjas. Konstatuota, kad liudytojas V. Z., kuris yra visiškai nesuinteresuotas bylos baigtimi, tarnybiniame pranešime bei apklausos teismo posėdyje metu nuosekliai parodė, kad automobilį vairavo pareiškėjas ir kito asmens automobilyje ar šalia jo nebuvo. Byloje kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių L. M. įvykio aplinkybių aiškinimą, nesurinkta.
Įvertinęs pateiktų įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, kad pažeidimo sudėtį pareiškėjo veiksmuose įrodo laikino registracijos liudijimo, liudytojo V. Z. tarnybinio pranešimo, parodymų teisme, iš dalies pareiškėjo paaiškinimo, jo parodymų, administracinio teisės pažeidimo protokolo, policijos pareigūno T. M. tarnybinio pranešimo, nutarimo skirti administracinę nuobaudą, pranešimo dėl nušalinimo duomenys. Konstatuota, jog šie įrodymai nuoseklūs, neprieštarauja tarpusavyje, sudaro logiškai susijusią visumą duomenų, kurie patvirtina teisės pažeidimo padarymo faktines aplinkybes. Teismas nurodė neturįs pagrindo abejoti minėtais įrodymais. Be to, pats pareiškėjas, iš dalies ir liudytojas G. O. patvirtino, kad pareiškėjas nutarime minimu laiku buvo automobilio salone ir sėdėjo vairuotojo vietoje.
Teismas nusprendė, jog pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, pagrįstai konstatavo, kad L. M. veiksmuose yra pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 3 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje, sudėtys, kad administracinės nuobaudos pagrįstai paskirtos sankcijų vidurkio ribose (nutarime nepažymėta apie atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą, o teismas nenustatė pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pažymėjo, kad atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktą galėjo būti tai, kad pakartotinai per metus padarytas trečias tokios pat rūšies pažeidimas, tačiau teismas savo iniciatyva pareiškėjo teisinės padėties sunkinti negali). Konstatuota, jog negalima daryti išvados, kad paskirtos nuobaudos nepagrįstos ar neteisėtos, naikinti skundžiamo nutarimo nėra teisinio pagrindo. Sankcijos rūšis ir dydis parinktos iš esmės nepažeidžiant ATPK 27, 20, 30, 30², 33, 35 straipsnių reikalavimų, specialios teisės atėmimas paskirtas sankcijos vidurkio ribose. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas piktnaudžiauja jam suteikta specialia teise, kadangi, vairuodamas didesnio pavojaus šaltinį ir būdamas aktyvus eismo dalyvis, sąmoningai nesilaiko KET reikalavimų (per trumpą laiką padarė jau tris KET pažeidimus), be to, jo padarytas paskutinis KET pažeidimas laikytinas labai grubiu. Pareiškėjas pripažino, jog tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Konstatuota, jog subendrinta nuobauda paskirta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, naikinti arba keisti nutarimą nėra pagrindo (ATPK 297 str.).
III.
L. M. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartį pakeisti, neskiriant teisės vairuoti automobilį atėmimo, o piniginės baudos mokėjimą išdėstant šešiems mėnesiams. Apelianto teigimu, jis nubaustas, remiantis abejotinais įrodymais, automobilį vairavo G. O., kuris, kurui pasibaigus, išėjo jo parnešti. Kadangi jis nevairavo, vairuotojo pažymėjimo neturėjo. Apeliantas teigia tik per klaidą atsisėdęs vairuotojo vietoje. Pažymi turįs mažametį sūnų, kartu gyvenančius seserį ir brolį vežiojąs į mokyklą, dėl įvykio besigailintis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, administracinių teisės pažeidimų, už kuriuos nubaustas, L. M. nepripažįsta, tačiau Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartį prašo pakeisti sušvelninat jam paskirtą administracinę nuobaudą.
Apeliantui administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį bei 124¹ straipsnio 6 dalį už KET 70, 61.1 punktų reikalavimų nesilaikymą. KET 70 punktas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu pažeidimo padarymo metu numatė, jog policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus (girtas) arba apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų (narkotikų, vaistų, kitų svaigiųjų medžiagų), o 61.1 punktas – kad motorinės transporto priemonės ir mopedo vairuotojas privalo su savimi turėti Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojantį vairuotojo pažymėjimą.
Bylos medžiaga (administracinio teisės pažeidimo protokolas, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, paaiškinimai teismo posėdžio metu) patvirtina, kad pareiškėjas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu (2007 m. kovo 16 d., apie 22 val. 40 min.), nors sustabdytame automobilyje sėdėjo vairuotojo vietoje, vengė blaivumo patikrinimo bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Apeliantas neigia vairavęs automobilį, nurodo, kad automobilį vairavo kitas asmuo, kuris, automobiliui sustojus, nuėjo atsinešti benzino. Tačiau šie jo bei liudytojo G. O. paaiškinimai, kaip pagrįstai konstatuota pirmosios instancijos teismo nutartyje, prieštarauja kitoms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kadangi liudytojas V. Z., kurio parodymais abejoti bylos medžiaga nesuteikia pagrindo, teismo posėdyje patvirtino matęs, jog sustojusiame automobilyje už vairo sėdėjo pareiškėjas, kitų asmenų nebuvę. Liudytojo V. Z. (Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūno) paaiškinimai tarnybiniame pranešime bei teismo posėdžio metu nuoseklūs, aiškūs, neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams (policijos pareigūno T. M. tarnybinis pranešimas, administracinio teisės pažeidimo protokolas, pareiškėjo parodymai apie tai, kad jis buvo neblaivus ir sėdėjo vairuotojo vietoje), todėl teismas pagrįstai jais rėmėsi. Teismo pagrįstai atsižvelgta į tai, kad L. M. siekia išvengti administracinės nuobaudos sukeltų neigiamų pasekmių, o jo paaiškinimus patvirtinęs liudytojas G. O. yra apelianto draugas. Kolegija atkreipia dėmesį į L. M. pozicijos byloje nenuoseklumą, kadangi jis G. O. tariamai automobilį vairavusiu asmeniu nurodė tik skunde teismui dėl nutarimo skirti administracinę nuobaudą panaikinimo.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog L. M. pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį bei 124¹ straipsnio 6 dalį administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai. Nors administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad L. M. padarė pažeidimus, numatytus ATPK 129 straipsnyje bei 124¹ straipsnio 6 dalyje, pažymėtina, jog ATPK 284 straipsnio 2 dalis leidžia organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. ATPK 126 straipsnio 3 dalis (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. VIII-1543 redakcija) inter alia numatė, jog neblaivumo patikrinimo vengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 2000 Lt iki 3000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų, o ATPK 124¹ straipsnio 6 dalis – kad KET pažeidimai, nenumatyti ATPK, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo 20 Lt iki 40 Lt. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad administracinės nuobaudos sankcijų už padarytus pažeidimus vidurkių ribose L. M. paskirtos iš esmės nepažeidžiant administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių.
Kolegija pažymi, kad administracinės atsakomybės švelninimo klausimas gali būti sprendžiamas, kai pažeidimą padaręs asmuo pripažįsta padaręs pažeidimą, nuoširdžiai dėl to gailisi, o ne formaliai pareiškia besigailintis tikslu išvengti griežtesnės atsakomybė ir nustatomos atsakomybę išskirtinai švelninančios aplinkybės., nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju nėra nei vienos iš paminėtų aplinkybių. Švelninti L. M. paskirtas administracines nuobaudas nėra pagrindo.
Skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartį paliekant nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
L. M. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.