Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-08-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-466-511-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-02
Bylos Nr.
1A-466-511-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius, Eligijus Gladutis, Ričardas Gilys
Nuteistasis
A. A.
Kategorijos
  • 2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr.: 1A-466-511/2010 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. Proceso Nr.: 1-89-2-00005-2009-6
NUTARTIS2010 m. rugpjūčio 2d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio (pranešėjas), Sigito Bagdonavičius ir Ričardo Gilio, sekretoriaujant Onutei Astrauskienei,

dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,gynėjui Egidijui Norkūnui,nuteistajai A. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. A. ir J. A. apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010-04-27 nuosprendžio, kuriuo:

J. A. pripažintas kaltu ir nubaustas:

pagal LR BK 182 str. 2 d. ir vadovaujantis LR BK 54 str. 3 d. jam skirta septyniasdešimties parų arešto bausmė;

pagal LR BK 300 str. 1 d. (dėl pranešimo apie apdraustuosius suklastojimo) penkiasdešimties parų arešto bausme;

pagal LR BK 300 str. 1 d. (dėl PVM deklaracijų klastojimo) penkiasdešimties parų arešto bausme. Remiantis BK 63 str. 5 d. 1 p., 2 p., šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta septyniasdešimties parų arešto bausmė.

pagal LR BK 222 str. 1 d. šešiasdešimties parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., ši bausmė iš dalies sudedant subendrinta su apėmimo būdu subendrinta bausme ir skirta galutinė subendrinta devyniasdešimties parų arešto bausmė.

A. A. pripažinta kalta pagal BK 182 str. 2 d. ir vadovaujantis BK 54 str. 3 d. ir nubausta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Iš J. A. ir A. A. solidariai priteista 50395,54 Lt nusikaltimu padarytai žalai atlyginti VSDFV Utenos skyriui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. ir A. A. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, žinodami, kad A. A. yra nėščia ir gali gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, tarpusavyje susitarę, J. A.. vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, 2008-01-08 fiktyviai įdarbino savo sutuoktinę A. A. į jo vadovaujamos individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotą (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., vyriausiosios vadybininkės pareigas ir 2008-01-10 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui pateikė 2008-01-08 pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 1 (forma 1-SD), kuriame įrašė duomenis apie tai, kad A. A. nuo 2008-01-08 priimta į darbą IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir yra draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu. Po to, A. A., veikdama pagal išankstinį nusikalstamą susitarimą, 2008-04-10 kreipėsi į Viešąją įstaigą „Utenos pirminės sveikatos priežiūros centrą“ dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo gavimo, o ši įstaiga jai išdavė nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, serija C Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. A. suteikė nėštumo ir gimdymo atostogas nuo 2008-04-10 iki 2008-08-13. Po to, A. A., žinodama, kad individualioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)" realiai nedirba ir neturi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 111-3574) 16 straipsnio reikalaujamo pastarųjų 12 mėnesių laikotarpio ne trumpesnio kaip 3 mėnesių socialinio draudimo stažo, vykdydama bendrą su J. A. nusikalstamą sumanymą, tą pačią dieną VSDFV Utenos skyriui pateikė: prašymą skirti motinystės pašalpą, kuriame nurodė pašalpą pervesti įjos asmeninę sąskaitą AB „SEB“ banke Nr. (duomenys neskelbtini); 2008-04-10 VšĮ „Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro“ išduotą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą serija C Nr. (duomenys neskelbtini); 2008-04-10 prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo. VSDFV Utenos skyrius dėl A. A. ir J. A. pateiktų IĮ „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, apgaulės įtakoje, manydami, kad A. A. turi teisę gauti motinystės pašalpą, 2008-04-29 priėmė sprendimą Nr. Ll 1-5543 „Dėl A. A. teisės į motinystės pašalpą“, kuriame nusprendė skirti A. A. motinystės pašalpą nuo 2008-04-10 iki 2008-08-13 iš viso 1714,37 Lt sumai ir VSDFV Utenos skyrius 2008-05-08 mokėjimo pavedimu Nr. 1826 šią sumą pervedė į A. A. asmeninę sąskaitą, esančią AB „SEB" banke Nr. (duomenys neskelbtini). Po to, J. A., tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir žinodamas, kad A. A. realiai IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo ir neturėjo teisės gauti jokio atlyginimo, 2008-04-16 VSDFV Utenos skyriui pateikė 2008-04-14 pranešimą apie IĮ „(duomenys neskelbtini)" apdraustuosius už 2008 metų I ketvirtį Nr. 1 (forma SAM) su priedais: 2008-04-14 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansine ataskaita Nr. 1 (forma SAMF4), 2008-04-14 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. 1 (forma SAM3SD), kuriuose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad A. A. gavo 21300,00 Lt pajamų, nuo kurių į VSDFV biudžetą apskaičiuota 7237,74 Lt įmokų. Po to, J. A., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, kaip individualios įmonės savininkas, 2008-08-13 priėmė įsakymą Nr. 002 „Dėl motinystės atostogų suteikimo darbuotojai A. A.", kuriuo suteikė jai motinystės atostogas vaikui prižiūrėti nuo 2008-08-14 iki 2010-08-14. Taip pat, J. A. 2008-08-18 VSDFV Utenos skyriui pateikė 2008-08-13 pranešimą apie motinai suteiktas motinystės atostogas vaikui prižiūrėti Nr. 1 (forma 9-SD), kuriame nurodė, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)" darbuotojai A. A. yra suteiktos atostogos nuo 2008-08-14 iki 2010-08-14. Po to, A. A., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą, 2008-08-18 VSDFV Utenos skyriui pateikė: prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, kuriame nurodė pašalpą pervesti į jos asmeninę sąskaitą AB „SEB" banke Nr. (duomenys neskelbtini); IĮ „(duomenys neskelbtini)" savininko J. A. 2008-08-13 įsakymą Nr. 002 „Dėl motinystės atostogų suteikimo darbuotojai A. A."; vaiko gimimo liudijimo kopiją; 2008-08-18 prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo. VSDFV Utenos skyrius dėl A. A. ir J. A. pateiktų IĮ „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, apgaulės įtakoje, manydamas, kad A. A. turi teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą,

2008-08-26 priėmė sprendimą Nr. Ll 1-9716 „Dėl A. A. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriame nusprendė skirti jai motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks dveji metai, išmokant pašalpą už laikotarpį nuo 2008-08-14 iki 2010-05-23 iš viso 111756,00 Lt sumai, pinigus pervedant į A. A. sąskaitą, esančią AB „SEB“ banke Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl to Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius A. A. 2008-09-12 mokėjimo pavedimu Nr. 4050 sumokėjo 3318,39 Lt; 2008-10-15 mokėjimo pavedimu Nr. 4553 sumokėjo 5712,35 Lt; 2008-11-17 mokėjimo pavedimu Nr. 5084 sumokėjo 5712,35 Lt; 2008-12-15 mokėjimo pavedimu Nr. 5586 sumokėjo 5712,35 Lt; 2009-01-16 mokėjimo pavedimu Nr. 425 sumokėjo 5819,33 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos. Tokiu būdu, J. A. ir A. A., veikdami išankstine tiesiogine tyčia, apgaule įgijo turtinę teisę į didelės vertės 113470,37 Lt svetimą turtą, o laikotarpiu nuo 2008-05-08 iki

2009-01-16, realiai apgaulės būdu savo naudai įgijo 27989,14 Lt svetimo turto - Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų.

Be to, J. A. nuteistas už tai, kad nuo 2008-01-02, būdamas individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., savininku, 2008-04-14 savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., žinodamas, kad A. A. realiai IĮ „(duomenys neskelbtini)" nedirbo, neturėjo gauti ir negavo jokio atlyginimo, kompiuterinės technikos pagalba suklastojo IĮ „(duomenys neskelbtini)" 2008-04-14 pranešimą apie apdraustuosius už 2008 metų I ketvirtį Nr. 1 (forma SAM) su priedais: 2008-04-14 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansine ataskaita Nr. 1 (forma SAMF4) ir 2008-04-14 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. 1 (forma SAM3SD), kuriuose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad A. A. gavo 21300,00 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 7237,74 Lt įmokų, juose pasirašė ir tokiu būdu juos suklastojo, po tojuos panaudojo 2008-04-16 pateikdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui.

Taip pat, J. A. nuteistas už tai, kad nuo 2008-01-02, būdamas individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)", įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , registruotos (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Utenos r., savininku, žinodamas, kad jo vadovaujama įmonė niekada nevykdė pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamųjų tiekimų, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Utenos r., kompiuterinės technikos pagalba, tyčia, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2008-07-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje (forma FR0600), kurioje deklaruojami apmokestinamieji tiekimai ir pirkimai už 2008-06-01 - 2008-06-30 mokestinį laikotarpį, 11 eilutėje „PVM apmokestinamieji tiekimai (18, 9 ir 5 proc.)" įrašė žinomai neteisingus duomenis, nurodydamas vykdytus apmokestinamuosius tiekimus už 1200 Lt, 26 eilutėje „18 proc. pardavimo PVM“ įrašė žinomai neteisingus duomenis, nurodydamas 216 Lt pardavimo PVM, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžeto arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM (24+26+27+28+29+30)" įrašė žinomai neteisingus duomenis, nurodydamas 3 Lt mokėtino į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio, tokiu būdu šią deklaraciją suklastojo, po to ją panaudojo 2008-07-25 elektroniniu būdu pateikdamas Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tęsdamas nusikalstamą veiką J. A. 2008-08-14 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje (forma FR0600), kurioje deklaruojami apmokestinamieji tiekimai ir pirkimai už 2008-07-01 - 2008-07-31 mokestinį laikotarpį 11 eilutėje įrašė žinomai neteisingus duomenis, nurodydamas vykdytus apmokestinamuosius tiekimus už 1450 Lt, 26 eilutėje įrašė žinomai neteisingus duomenis, nurodydamas 261 Lt pardavimo PVM, 31 eilutėje įrašė žinomai neteisingus duomenis, nurodydamas 8 Lt mokėtino į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio, tokiu būdu šią deklaraciją suklastojo, po to ją panaudojo 2008-08-14 elektroniniu būdu pateikdamas Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tęsdamas nusikalstamą veiką J. A. 2008-08-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje (forma FR0600), kurioje deklaruojami apmokestinamieji tiekimai ir pirkimai už 2008-08-01 - 2008-08-31 mokestinį laikotarpį, 11 eilutėje įrašė žinomai neteisingus duomenis, nurodydamas vykdytus apmokestinamuosius tiekimus už 1800 Lt, 26 eilutėje įrašė žinomai neteisingus duomenis, nurodydamas 324 Lt pardavimo PVM, 31 eilutėje įrašė žinomai neteisingus duomenis, nurodydamas 2 Lt mokėtino į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio, tokiu būdu šią deklaraciją suklastojo, po to ją panaudojo 2008-08-25 elektroniniu būdu pateikdamas Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tęsdamas nusikalstamą veiką J. A. 2008-10-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje (forma FPv0600), kurioje deklaruojami apmokestinamieji tiekimai ir pirkimai už 2008-09-01 - 2008-09-31 mokestinį laikotarpį, 11 eilutėje įrašė žinomai neteisingus duomenis, nurodydamas vykdytus apmokestinamuosius tiekimus už 900 Lt, 26 eilutėje įrašė žinomai neteisingus duomenis, nurodydamas 162 Lt pardavimo PVM, 31 eilutėje įrašė žinomai neteisingus duomenis, nurodydamas 5 Lt mokėtino į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio, tokiu būdu šią deklaraciją suklastojo, po to ją panaudojo 2008-10-25 elektroniniu būdu pateikdamas Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tęsdamas nusikalstamą veiką J. A. 2008-11-24 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje (forma FR0600), kurioje deklaruojami apmokestinamieji tiekimai ir pirkimai už 2008-10-01 - 2008-10-31 mokestinį laikotarpį, 11 eilutėje įrašė žinomai neteisingus duomenis, nurodydamas vykdytus apmokestinamuosius tiekimus už 450 Lt, 26 eilutėje įrašė žinomai neteisingus duomenis, nurodydamas 81 Lt pardavimo PVM, 31 eilutėje įrašė žinomai neteisingus duomenis, nurodydamas 6 Lt mokėtino į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio, tokiu būdu šią deklaraciją suklastojo, po to ją panaudojo 2008-11-24 elektroniniu būdu pateikdamas Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tęsdamas nusikalstamą veiką J. A. 2008-12-23 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje (forma FR0600). kurioje deklaruojami apmokestinamieji tiekimai ir pirkimai už 2008-11-01 - 2008-11-31 mokestinį laikotarpį, 11 eilutėje įrašė žinomai neteisingus duomenis, nurodydamas vykdytus apmokestinamuosius tiekimus už 1250 Lt, 26 eilutėje įrašė žinomai neteisingus duomenis, nurodydamas 225 Lt pardavimo PVM, 31 eilutėje įrašė žinomai neteisingus duomenis, nurodydamas 3 Lt mokėtino į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio, tokiu būdu šią deklaraciją suklastojo, po to ją panaudojo 2008-12-23 elektroniniu būdu pateikdamas Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tęsdamas nusikalstamą veiką J. A. 2008-12-26 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje (forma FR0600), kurioje deklaruojami apmokestinamieji tiekimai ir pirkimai už 2008-12-01 - 2008-12-31 mokestinį laikotarpį, 11 eilutėje įrašė žinomai neteisingus duomenis, nurodydamas vykdytus apmokestinamuosius tiekimus už 430 Lt, 26 eilutėje įrašė žinomai neteisingus duomenis, nurodydamas 66 Lt pardavimo PVM, 31 eilutėje įrašė žinomai neteisingus duomenis, nurodydamas 3 Lt mokėtino į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio, tokiu būdu šią deklaraciją suklastojo, po to ją panaudojo 2008-12-26 elektroniniu būdu pateikdamas Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Be to, J. A. nuteistas už tai, kad nuo 2008-01-02, būdamas IĮ „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 301503737, registruotos (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., savininku, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. nuostatas, atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, taip pat, pagal to paties įstatymo 11 str. 1 d. nuostatas atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, tyčia, laikotarpiu nuo 2008-01-02 iki 2009-02-01, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą: neįregistravo apskaitos registruose ūkinių operacijų dėl įmonės vardu įsigytų prekių už bendrą 9661,23 Lt sumą, t.y. benzino A95E, įsigyto iš S. V. IĮ - 2510,63 Lt; kanceliarinių prekių, įsigytų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 83,01 Lt; įvairių remontui skirtų santechnikos ir kitų prekių, įsigytų iš prekybos centrų (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ -5510,85 Lt; statybinių medžiagų (kalkinio skiedinio, sąramų, įsigytų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, cemento ir putų, įsigytų iš Utenos r. vartotojų kooperatyvo) - 1358,74 Lt; guolio automobiliui, įsigyto iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 198,00 Lt; UAB „SEB banko" slaptažodžio generatoriaus - 39 Lt; taip pat, neįregistravo apskaitos registruose ūkinių operacijų dėl įmonės vardu įsigytų paslaugų už bendrą 527,11 Lt sumą, t. y. skelbimo laikraštyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 103,84 Lt; UAB „Tele 2" paslaugų - 384,27 Lt, iš viso nefiksavo įsigytų prekių ir paslaugų už bendrą 10188,34 Lt sumą; taip pat, jis, neužfiksavo kaip ir kur buvo panaudotos įmonės vardu įgytos prekės, kurių bendra vertė 9661,23 Lt; taip pat, jis, nepildė Individualios įmonės "(duomenys neskelbtini)" darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kuriuose būtų pažymėtas A. A. dirbtas laikas ir tokiu būdu pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. nuostatą, nurodančią, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams", to paties įstatymo 6 str. 2 d. nuostatas, nurodančias, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu", to paties įstatymo 12 str. 1 d. nuostatą, nurodančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus". Laikotarpiu nuo 2008-05-07 iki 2009-02-01 tvarkydamas IĮ "(duomenys neskelbtini)", nuo 2008-05-07 įrašytos į pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo registrą, apskaitą, nedarė dvejybinio įrašo, tuo pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 3 d. nuostatą, nurodančią, kad „ūkio subjektai, tvarkydami apskaitą, daro dvejybinį įrašą". Žinodamas, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ R. K. nesuteikė jokių paslaugų ir neatliko jokių darbų, o pastarasis nesumokėjo jokių pinigų, 2008-06-28 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) sen., Utenos r., kompiuterinės technikos pagalba pagamino IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2008-06-28 kasos pajamų orderį, serija ROL Nr. 001, kuriame, tyčia įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad F. K. 2008-06-28 už suteiktas statybos paslaugas Individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkui J. A. sumokėjo 1416 Lt, po ko pasirašė kaip pinigų gavėjas ir kasos pajamų orderio eilutėje „paimta iš", prie R. K. asmens duomenų, pasirašė vietoje R. K., suklastodamas IĮ „(duomenys neskelbtini)" 2008-06-28 kasos pajamų orderį, serija ROL Nr. 001. Šį suklastotą kasos pajamų orderį įtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 d. 3 p., 5 p. ir 6 p. nuostatas, nurodančias, kad į apskaitą įtraukiami dokumentai, turintys šiuos apskaitos dokumentų rekvizitus: 3) „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys"; 5) „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška"; 6) „asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos". Pildydamas 2008 metų sausio, vasario ir kovo mėnesių įmonės darbo užmokesčio žiniaraščius, neįrašė ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimo ir kodo, asmens, kuris turėjo teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus, vardo arba pirmosios vardo raidės, pavardės, parašo ir pareigų ir žinodamas, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)" vyriausiajai vadybininkei A. A. realiai nebuvo išmokėtas joks atlyginimas, šiuose žiniaraščiuose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad įmonės vyriausiajai vadybininkei A. A. per 2008 metų sausio, vasario ir kovo mėnesius buvo apskaičiuota ir sumokėta iš viso 21300 Lt darbo užmokesčio ir tokiu būdu pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 d. 1 p., 2 p. ir 6 p. nuostatas, nurodančias, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos". Laikotarpiu nuo 2008-01-02 iki 2009-01-02 tvarkydamas įmonės buhalterinę apskaitą, neįregistravo ūkinių operacijų (prekių ir paslaugų pirkimo, grynųjų pinigų sumokėjimo į įmonės kasą ir prekių panaudojimo) įmonės ūkinių operacijų registravimo žurnale ar kitame apskaitos registre ir tokiu būdu pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 str. 1 d. nuostatą, nurodančią, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose" ir to paties įstatymo 12 str. 4 d. nuostatą, nurodančią, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti". Dėl minėtų 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 pažeidimų laikotarpiu nuo 2008-01-02 iki 2009-02-01 iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

A. A. ir J. A. analogiškais apeliaciniais skundais skundžia Utenos rajono apylinkės teismo 2010-04-27 nuosprendį ir vadovaudamiesi LR BPK 326 str. 1 d. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir juos išteisinti nesant jų veiksmuose nusikalstamos veikos požymių.

J. A. prašo skubiai išspręsti klausimą dėl kardomosios priemonės ir skirti jam dokumentų paėmimą arba rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Šalies argumentai

Apeliantai nurodo, kad teismas padarė išvadą, kad A. A. įmonėje „(duomenys neskelbtini)" nedirbo vadovaudamasis J. A. įmonės dokumentais. Tačiau apeliantai pažymi, kad įmonės dokumentai - darbo užmokesčio žiniaraščiai, pranešimai VSDFV ir kiti dokumentai patvirtina, kad ji įmonėje dirbo. Tai, kad ji realiai įmonėje dirbo, anot apeliantų, patvirtina ir liudytojų N. B., A. G., G. J., E. T. parodymai.

Nurodo, kad niekuo nepagrįsta teismo nuomonė, kad J. A. įsteigė įmonę su tikslu sudaryti galimybę gauti motinystės pašalpą savo sutuoktinei A. A.. Nurodo, kad jie, apeliantai, grįžo iš Airijos į Lietuvą ir buvo būtina susirasti užsiėmimą, kuris garantuotų pragyvenimą, be to, nurodo, kad jei jų tikslas būtų buvęs vien motinystės pašalpos gavimas, į Lietuvą iš Airijos būtų grįžusi tik viena apeliantė. Nurodo, kad J. A. įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravo individualią įmonę bei nepažeisdamas įstatymų į įmonę priėmė dirbti A. A.. Nei vienas norminis aktas nedraudžia šeimos nariams dirbti kitam šeimos nariui priklausančioje įmonėje. Nustatydamas A. A. darbo užmokesčio dydį J. A. vadovavosi savo patirtimi įgyta Airijoje ir nustatė atlyginimą savo dydžiu artimą atlyginimui, kurį mokėjo žmonai Airijoje. Suvokdamas, kad darbo užmokestis turi įtakos darbuotojo gaunamoms ligos, nedarbo ir kitoms pašalpoms bei pensijos dydžiui, J. A. visą darbo užmokestį įformino, tuo savo įmonei prisiimdamas ir pareigą mokėti visus su tuo susijusius mokesčius. Tai, kad darbo sutarties sudarymo metu A. A. buvo nėščia, nedavė jokio pagrindo jos nepriimti į darbą, o konkretūs valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sąlygos, darbo normos, nustatomos kolektyvinėse ir darbo sutartyse, be to taikant darbų klasifikacijos sistemą darbo užmokesčiui nustatyti, tie patys kriterijai turi būti taikomi ir vyrams, ir moterims.

Apeliantai nurodo, kad yra normalu, jog ką tik įsteigta įmonė jokių pajamų nuo pirmos dienos negavo ir planavo pajamas gauti verslą išvysčius, antrame 2008 metų pusmetyje prasidėjus krizei, pelno negavo ir bankrutavo daug didesnės ir stipresnės nei „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų ir statybinių medžiagų prekybos įmonės.

Taip pat nurodo, kad jų išankstinis susitarimas dėl sukčiavimo yra nepatvirtintas jokiais bylos įrodymais ir yra grindžiamas tik prielaidomis, ko neleidžia baudžiamojo proceso įstatymas.

Dėl teismo išvados, kad kaltinamieji sukčiavo, pasinaudodami LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 str. 1 d. nuostata, jog teisę gauti motinystės pašalpą turi apdrausti asmenys, įgiję ne trumpesnį kaip trijų mėnesių per paskutinius dvylika mėnesių socialinio draudimo stažą, apeliantai nurodo, kad tai yra akivaizdi įstatymo spraga, kuri vėliau įstatymų leidėjo buvo pataisyta, nustatant ilgesnius terminus, todėl, nurodo, niekas negali būti nubaustas už tai, kad įstatymų leidėjas paliko įstatymo spragą. Jų, apeliantų, veiksmai nepažeidė jokio galiojusio teisės akto ir tokį įstatymą vykdžiusiam asmeniui atsakomybė negali kilti.

Dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos nurodo, kad J. A. buhalterinėje apskaitoje apskaitė pajamas ir išlaidas taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Nebuvo nei vieno duomens, kurio pagal įmonės duomenis nebūtų galėjusi nustatyti specialistė ar teismas. Nurodo, kad už apgaulingą ir aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą nustatyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 173(1) str. 1 d., kur jokių pasekmių nereikalaujama. Administracinei atsakomybei kilti pakanka apskaitos taisyklių pažeidimo fakto. Pats teismas, detaliai, nurodant konkrečias sumas, nurodė, visas finansines operacijas, kurias, neteisingai įformino ar neįformino J. A., todėl mano, kad J. A. padarytas pažeidimas, jei toks ir buvo, vertintinas tik kaip administracinis teisės pažeidimas. Kodėl teismas taikė baudžiamąją atsakomybę, teismas nepasisakė.

Šalies argumentai

Apeliantai nesutinka su teismo išvada, jog J. A. klastojo nuosprendyje nurodytus dokumentus, nes J. A. visuose paminėtuose dokumentuose nurodė duomenis, kurie jo subjektyviu įsitikinimu atitiko tikrovę ir atspindėjo faktines aplinkybes bei dėl to, kad net ir tuo atveju, jei J. A. pateiktos PVM deklaracijos nebuvo tikslios, įstatymas numato galimybę PVM deklaracijas patikslinti, ką patvirtino ir specialistė S. S., tuo tarpu teismas klaidą deklaracijoje traktavo kaip nusikaltimą.

Apeliantas J. A. savo apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad teismas nuosprendžiu jam pakeitė kardomąją priemonę - iš dokumentų paėmimo į suėmimą. Apeliantas nurodo, kad teismas skyrė suėmimą nesant BPK 122 str. 1 d. tam numatytų pagrindų bei nuosprendyje dėl to nepasisakė, kardomąją priemonę sugriežtino neteisėtai ir nepagrįstai.

Byloje taip pat yra gautas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus direktoriaus atsikirtimas į A. A. ir J. A. apeliacinius skundus, kuriuo vadovaujantis LR CK 6.263 str. 2 d., 6.270 str. 1 d., 6.290 str. 1 ir 3 d., BPK 109, 110, 112, 115, 312 str. 3 d. prašoma pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2010-04-27 nuosprendį civilinio ieškinio išsprendimo dalyje ir pritiesti iš A. A. ir J. A. 59382,13 Lt žalos atlyginimą. Atsikirtime nurodoma, kad apeliaciniai skundai nepagrįsti, apeliantai pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu pripažinti kaltais, jų kaltė įrodyta objektyviai ir visapusiškai ištyrus bylos įrodymus. Taip pat atsikirtime nurodoma, kad apeliantai jokių naujų reikšmingų aplinkybių savo skunduose nenurodė. Atsikirtimu prašoma pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2010-04-27 nuosprendį civilinio ieškinio išsprendimo dalyje, nes nuo to laiko, kai baudžiamoji byla buvo išnagrinėta Utenos rajono apylinkės teisme, A. A. laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2010-05-23 buvo išmokėta 8986,59 Lt motinystės pašalpa, todėl atitinkamai padidėjo civilinio ieškinio suma, kuri 2010-05-31 sudaro 59382,13 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Skundai tenkinami dalinai.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. atsako asmuo, kuris apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino.

Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan.

Kaltinimo, vadovaujantis kuriuo A. ir J. A. nuteisti pagal pagal BK 182 str. 2d., esmę sudaro tai, jog jie, veikdami bendrininkų grupėje, apgaule įgijo turtinę teisę į didelės vertės 113470,37 Lt VSDFV turtą, o laikotarpiu nuo 2008-05-08 iki 2009-01-16, realiai apgaulės būdu savo naudai įgijo 27989,14 Lt VSDFV fondo biudžeto lėšų. Apgaulė pasireiškė fiktyviu A. A. įdarbinimu J. A. individualioje įmonėje, bei surašymu ir pateikimu VSDFV Utenos skyriui fiktyvių dokumentų, patvirtinančių A. A. darbo stažą, jos pajamas IĮ "(duomenys neskelbtini)", kurie suteiktų A. A. teisę į nurodyto dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą.

Apeliantai neginčija šių kaltinime nurodytų dokumentų - pranešimų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, apie IĮ „(duomenys neskelbtini)" apdraustuosius, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas, pajamas, prašymo skirti motinystės (tėvystės) pašalpą pateikimo VSDFV Utenos skyriui, motinystės, motinystės(tėvystės) pašalpų suteikimo bei šių pašalpų gavimo faktų, tačiau tvirtina, jog tame jokios apgaulės iš apeliantų pusės nebuvo, nes pateiktieji duomenys atitiko tikrovę - A. A. dirbo IĮ "(duomenys neskelbtini)" ir aptariamu laiku gavo minėtas pajamas. Pastarieji apeliantų teiginiai nepagrįsti.

Visuma byloje surinktų ir ištirtų įrodymų patvirtina, jog 2008-01-08- 2008-04-10 laikotarpiu A. A. IĮ "(duomenys neskelbtini)" nedirbo, pranešimuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas nurodytų 21300,00 Lt pajamų negavo. Aptariamu laikotarpiu ši įmonė komercinės-ūkinės veiklos faktiškai nevykdė, o tokia lėšų suma, kiek A. A. pagal fiktyvius dokumentus tariamai turėjo būti išmokėta darbo užmokesčio, įmonė nedisponavo.

Apeliantų skunde nurodytus teiginius apie A. A. darbą ir pajamas paneigiančius įrodymus pirmos instancijos teismas išdėstė nuosprendyje: iš specialisto išvados matyti, jog įvertinus kratos metu paimtus IĮ "(duomenys neskelbtini)" buhalterinis dokumentus, nėra darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kurie patvirtintų A. A. įmonėje dirbtą laiką bei kitų dokumentų, kurie patvirtintų, jog 2008 m. sausio - kovo mėnesiais A. A. realiai dirbo IĮ "(duomenys neskelbtini)", nėra dokumentų, patvirtinančių, kad darbo užmokestis, žiniaraščiuose jai buvo apskaičiuotas užjos atliktą darbą. Byloje esantys darbo užmokesčio žiniaraščiai A. A., kaip gavusios atlyginimą, nepasirašyti, nėra kitų dokumentų (kasos išlaidų orderių ar kitų), kurie patvirtintų darbo užmokesčio išmokėjimą (T.l, b.l. 179. T.2, b.l. 11-13). Iš IĮ „(duomenys neskelbtini)" ir J. A. banko sąskaitų išrašų matyti, kad nėra pavedimų sumokėti A. A. darbo užmokestį (T.l, b.l. 58-65, 70-81). Taip pat ir A. A. sąskaitoje nėra duomenų apie iš IĮ „(duomenys neskelbtini)" gautą darbo užmokestį (T.l, b.l..51-57).

Iš specialisto išvados taip pat matyti, jog laikotarpiu nuo 2008-01-02 iki 2009-02-01 IĮ "(duomenys neskelbtini)" pajamų vykdant ūkinę - komercinę veiklą negavo. (T.l, b.l. 152).

Byloje nėra duomenų ir apie tai, jog IĮ „(duomenys neskelbtini)" aptariamu laiku iš viso būtų vykdžiusi kokią nors veiklą, kuria būtų siekiama įmonės pelno.

Kaip įrodymai, patvirtinantys, jog A. A. aptariamu laiku, neva, dirbo IĮ „(duomenys neskelbtini)", apeliaciniuose skunduose minimi liudytojų N. B., A. G., G. J., E. T. parodymai.

Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog liudytoja E. T. parodė, kad A.ir J. A. 2007 m. vasarą pirko Dvarčionių gamybos keramikos plyteles ir vežėsi į užsienį, tačiau 2008 m. grįžo su plytelėmis ir buvo atvažiavę jos paklausti, ar gali grąžinti plyteles į parduotuvę. Liudytoja N. B. parodė, kad J. A. pasiūlė dirbti jo įmonėje už minimalų darbo užmokestį - pabandyti pardavinėti plyteles, ieškoti klientų per internetą. Darbo sutartį ji buvo sudariusi, tačiau J. A. įmonėje visiškai nedirbo. Liudytojas A. G. parodė, kad į parduotuvę, kurioje jis dirba vadybininku, 2008 m. vasario mėn. atvažiavo A. A. ir siūlė prekiauti plytelėmis, sakė pradės gamybą, bus pasiūlyta prekių. Rodė plytelių pavyzdžius. Liudytojas G. J. parodė, kad prieš dvejus metus A.ir J. A. iš jo norėjo nuomotis patalpas ir kažką gaminti iš dirbtinio akmens, bet vėliau A. nebepasirodė.

Šie liudytojų N. B., A. G., G. J., E. T. parodymai patvirtina, jog 2008 m. A. ir J. A. mėgino Lietuvoje realizuoti anksčiau jų įsigytas plyteles. Tačiau tai nesietina su IĮ „(duomenys neskelbtini)" veikla, nes pagal buhalterinius dokumentus IĮ „(duomenys neskelbtini)" šios plytelės aptariamu laiku nebuvo pajamuotos, šias plyteles kaip fizinis asmuo 2006-11-23 iš AB" (duomenys neskelbtini)" buvo įsigijęs J. A. (T.3, b.1.58-59) ir jas norėjo grąžinti į parduotuvę arba realizuoti. Iš G. J. parodymų seka, kad jo patalpose J. ir A. A. galimai ketino kada nors pradėti dirbinių iš akmens gamybą, tačiau nieko konkrečiai sutarta nebuvo ir jokių darbų A. nevykdė.

A. A. taip pat nurodė, jog ji rengė IĮ „(duomenys neskelbtini)" verslo planą. Tačiau šis iš esmės trafaretinio pobūdžio dokumentas pagal apimtį ir turinį akivaizdžiai neatitinka 3 mėnesių darbo laiko jam parengti, juo labiau dirbant pilną darbo laiką 8 valandas per dieną, kaip tai nurodyta A. A. darbo sutartyje. Be to, pirmos instancijos teismas pagrįstai suabejojo, ar specialaus tam išsilavinimo neturinti A. A. (turėjusi pagrindinį išsilavinimą), šį verslo planą parengė.

Byloje nėra duomenų, jog aptariamu laiku J. A. būtų turėjęs patalpas veiklai vykdyti, ar būtų ją vystęs, investavęs lėšas į gamybos priemones. Iš specialisto išvados duomenų matyti, jog vienintelės lėšos įmonės sąskaitoje buvo paties J. A. ir IĮ „(duomenys neskelbtini)" pervesti pinigai, kurie pagrinde buvo naudojami kurui pirkti, telefono sąskaitoms apmokėti, statybinėms medžiagoms ir paslaugoms pirkti, kurios paties J. A. paaiškinimu buvo naudojamos jo motinos butui remontuoti, mokesčiams mokėti.

Nors pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl IĮ „(duomenys neskelbtini)" buhalterinių dokumentų, pateiktų teisiamojo posėdžio metu, tačiau dalis šių dokumentų - PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias IĮ „(duomenys neskelbtini)" pardavė prekes, kasos pajamų orderiai ir pinigų priėmimo kvitai yra 2009-04-30-2009-08-29 laikotarpio ( T.4, b.l. 67-100, 103-148), kai jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi šie dokumentai nesusiję su įmonės veikla kaltinimuose nurodytu 2008-01-02 -2009-02-01 nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu bei nepatvirtina, jog aptariamu laikotarpiu įmonės veikla buvo vykdoma. Analogiškai šioje byloje įrodomosios reikšmės neturi kartu pateiktos pažymos bei kiti byloje esantys iš anglų kalbos versti dokumentai.

Pirmosios instancijos teismas kaip įrodymais pagrįstai nesivadovavo teisiamojo posėdžio metu pateiktais IĮ „(duomenys neskelbtini)" 2008-01-01 - 2008-12-31 buhalteriniais dokumentais ( nuo T.3, b.l. 119), nes jie akivaizdžiai surašyti vėliau, nei juose fiksuoti faktai ir yra vertintini kaip kaltinamųjų gynybos nuo pareikštų kaltinimų priemonė. Iš bylos medžiagos matyti, jog kratos metu šių naujai pateiktų teismui kasos išlaidų orderių, kasos pajamų orderių, kasos sąskaitų, avanso apyskaitų, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių su A. A. parašais, darbo laiko apskaitos žiniaraščių rasta nebuvo. Apie jų buvimą J. A. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė. Pirmosios instancijos teismo posėdyje J. A. buvo apklaustas apie šių naujų dokumentų atsiradimo aplinkybes. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog J. A. jas aiškino nenuosekliai: iš pradžių parodė, jog tvarkydamiesi po kratos juos rado tarp kitų dokumentų, vėliau parodė, jog "apklausų metu aš dokumentų dar neturėjau" ( T.5, b.l. 64). Be to, J. A. anksčiau yra aiškinęs, jog, esą, atlyginimą A. A. jis mokėjo iš savo asmeninių lėšų. kadangi įmonėje nebuvo pinigų; pinigų išmokėjimas nebuvo atvaizduojamas apskaitos dokumentais, jis neišrašydavo kasos išlaidų orderių; grynųjų pinigų neapskaitydavo IĮ „(duomenys neskelbtini)" buhalterinėje apskaitoje ( T.2, b.l. 36). Tai prieštarauja teisiamajame posėdyje naujai pateiktų 2008-01-01 - 2008-12-31 buhalterinės apskaitos dokumentų turiniui, pagal kuriuos buvo vedama IĮ „(duomenys neskelbtini)" įmonės kasos sąskaita ir kasoje, esą, buvę iki 33 000 litų, atsiradę nauji dokumentai, neva, patvirtinantys pinigų A. A. išmokėjimą.

Skunde teigiama, esą, teismas nustatė, jog J. A. įsteigė įmonę, kad sudaryti galimybę gauti motinystės pašalpą savo sutuoktinei A. A.. Tačiau iš bylos matyti, jog A.ir J. A. tuo kaltinami nebuvo ir už tai nenuteisti.

Sutiktina su skundo teiginiu, jog valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sąlygos, darbo normos, nustatomos kolektyvinėse ir darbo sutartyse, be to taikant darbų klasifikacijos sistemą darbo užmokesčiui nustatyti, tie patys kriterijai turi būti taikomi ir vyrams, ir moterims. Tačiau šiuo atveju nei J. A., nei A. A. nebuvo kaltinami pagal BK 182 str. 2d. bei nuteisti už per didelio ar per mažo atlyginimo A. A. nustatymą - jie nuteisti už visumą inkriminuojamų veiksmų, įgijant didelės vertės turtines teises bei svetimo turto apgaule, t.y., fiktyviu A. A. įdarbinimu J. A. individualioje įmonėje, bei teises į motinystės pašalpą suteikiančių fiktyvių dokumentų, patvirtinančių A. A. darbo stažą bei jos pajamas IĮ „(duomenys neskelbtini)" surašymu ir pateikimu VSDFV, dėl ko jai A. A. buvo skirtos ir išmokėtos kaltinime nurodyto dydžio motinystės nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu bei motinystės (tėvystės) pašalpos.

Tai, jog minėti dokumentai, neva patvirtinantys A. A. pajamas dirbant IĮ „(duomenys neskelbtini)" buvo fiktyvūs, matyti ir iš to, jog nuo 2008-01-08 iki 2008-04-10, t.y., A. A. tariamo darbo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu, šios įmonės sąskaitoje nei karto nebuvo tiek lėšų, kurios leistų A. A. mokėti 7100 litų dydžio per mėnesį atlyginimą, apie kokį buvo teikiami duomenys VSDFV. Iš specialisto išvados ir banko sąskaitos įrašų matyti, jog laikotarpiu nuo 2008-01-02 iki 2009-01-29 į IĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą banke įnešta 15133,00 Lt grynųjų pinigų, kurių mokėtojas IĮ „(duomenys neskelbtini)" arba J. A. (T. 1, b.l..58-65, 194, T.2, b.1.1-2).

Iš bylos medžiagos matyti, jog J. A. nuo 2008-01-08 iki 2008-04-10 , t.y., ilgiau nei tris mėnesius mokėjo valstybei A. A. socialinio draudimo įmokas. Paties J. A. paaiškinimu, jis mokesčius mokėjo iš Airijoje uždirbtų santaupų. Tačiau ilgiau nei 3 mėnesius įstatymu nepagrįstas valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo faktas teisės į motinystės bei tėvystės pašalpas savaime nesuteikia ir veikos teisėta nedaro. Šios veikos padarymo metu galiojusio Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 2 str. nustatė, jog ligos ir motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių arba šeimos narių ligos, taip pat dėl motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) dalį prarastų ar dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje negautų darbo pajamų. Šis įstatymas apibrėžė ir asmenų, kuriems galėjo būti mokamos motinystės bei motinystės(tėvystės) pašalpos.

2008-01-08 - 2008-04-10 laikotarpiu faktiškai nedirbusi, pagal įstatymą neturėdama reikiamo socialinio draudimo stažo, o taip pat ir darbo pajamų, kurias kompensuoti yra skiriamos minėtos pašalpos, A. A. pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturėjo teisės gauti motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų. Šios pašalpos jai buvo paskirtos pateikus VSDFV Utenos skyriui fiktyvius dokumentus ir taip šios įstaigos atsakingus darbuotojus suklaidinus dėl A. A. teisės gauti pašalpas.

Byloje surinktų įrodymų visuma, įrodo, jog įgydami turtinę teisę į didelės vertės VSDFV turtą bei realiai įgydami VSDFV fondo biudžeto lėšas, A. A. ir J. A. veikė teisiogine tyčia - apgaulės būdu, jiems žinotinai suklastotų dokumentų pagalba siekė neteisėtai įgyti teisę į apeliantams svetimą VSDFV turtą - motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų išmokas.

Apeliacinių skundų teiginys, jog apeliantų išankstinis susitarimas dėl sukčiavimo yra nepatvirtintas jokiais bylos įrodymais ir yra grindžiamas tik prielaidomis, nepagrįstas.

A.A. ir J. A. pagal BK 182 str. 2d. pagrįstai nuteisti kaip asmenys, veikę bendrininkų grupėje.

Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.

BK 182 str. 2d. numatyta veika, už kurią nuteisti A. A. ir J. A. padaryta jiems veikiant suderintais veiksmais: J. A. fiktyviai priėmė A. A. dirbti IĮ „(duomenys neskelbtini)", teikė VSDFV netikras duomenis apie A. A. darbą įmonėje bei jos pajamas, suteikėjai nėštumo ir gimdymo atostogas, po to motinystės(tėvystės) atostogas. Kadangi A. A. IĮ „(duomenys neskelbtini)" realiai nedirbo ir pajamų negavo, ji žinojo, jog šios atostogos bei motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos jai negali būti suteiktos, tačiau nepaisant to, ji pateikė prašymus VSDFV skyriuje pašalpoms gauti ir tam reikiamus dokumentus, pati nurodė sąskaitas, į kurias pervestinos pašalpų išmokos ir vėliau šias išmokas gaudavo. Taigi, ši veika galėjo būti padaryta tik bendrais veiksmais ir kiekvienam bendrininkui suprantant šios veikos nusikalstamą pobūdį - tai jog turtinę teisę bei svetimą turtą užvaldo bendrais veiksmais ir apgaule. Tai aiškiai išdėstyta nuosprendyje.

Skundų teiginiai, jog kaltinamasis J. A. dokumentų neklastojo ir BK 300 str. ld. numatyto nusikaltimo nepadarė, deklaratyvūs. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, jog J. A. klastojo nuosprendyje nurodytus dokumentus, nes J. A. šiuose dokumentuose nurodė duomenis, kurie jo subjektyviu įsitikinimu atitiko tikrovę ir atspindėjo faktines aplinkybes bei dėl to, kad net ir tuo atveju, jei J. A. pateiktos PVM deklaracijos nebuvo tikslios, įstatymas numato galimybę PVM deklaracijas patikslinti, ką patvirtino ir specialistė S. S.. Tuo tarpu teismas klaidą deklaracijoje traktavo kaip nusikaltimą.

Jau aptarta, jog byloje surinktų įrodymų visuma įrodyta, jog siekdamas, kad A. A. gautų motinystės pašalpą, J. A. suklastojo savo įmonės „(duomenys neskelbtini)" 2008-04-14 pranešimą VSDFV Utenos skyriui apie jo įmonės apdraustuosius už 2008 m. pirmą ketvirtį su priedais, kuriame nurodė, kad A. A. gavo 21300 Lt pajamų. J. A. suvokė, kad klastoja tikrą dokumentą, nes žinojo, kad A. A. realiai įmonėje nedirbo ir darbo užmokesčio negavo. Jo veika, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai kartu su LR BK 182 str. 2 d. pagrįstai kvalifikuota dar ir pagal LR BK 300 str. 1 d.

Taip pat J. A. suklastojo pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas 2008 m. birželio -gruodžio mėnesių bei jas pateikė Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, šitaip panaudodamas suklastotus dokumentus.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pridėtinės vertės mokesčio deklaracija atitinka dokumento sąvoką pagal BK 300 str. ld., nes joje įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija. Kaltinamojo veika suklastojant 2008 m. birželio - gruodžio mėnesių PVM deklaracijas bei jas pateikiant pagrįstai ir motyvuotai pripažinta tęstiniu nusikaltimu, nes J. A. veiksmus apėmė vieningas tikslas ir tyčia - imituoti įmonės veiklą ir tokiu būdu pateisinti fiktyvų A. A. įdarbinimą bei pajamų gavimą, siekiant gauti motinystės ir motinystės(tėvystės) pašalpas. Todėl šie J. A. veiksmai negali būti vertinami kaip deklaravimo klaidos. Pirmos instancijos teismo jie pagrįstai įvertinti, kaip padaryti tiesiogine tyčia ir atitinka BK 300 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Iš bylos medžiagos matyti, jog vėlesni pataisymai deklaracijose sąlygoti teisiamojo posėdžio metu pateiktais IĮ „(duomenys neskelbtini)" 2008-01-01- 2008-12-31 buhalteriniais dokumentais (nuo T.3, b.l. 119), akivaizdžiai surašytais vėliau, nei juose fiksuoti įvykiai, ir vertintini kaip kaltinamojo gynybos nuo pareikštų kaltinimų priemonė, o ne deklaracijų klaidų ištaisymas.

Dėl J. A. nuteisimo pagal BK 222 str. už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, apeliaciniuose skunduose teigiama, jog J. A. buhalterinėje apskaitoje apskaitė pajamas ir išlaidas taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. J. A. pažeidimas, jei toks ir buvo, atitinka ATPK 173(1) str. ld., nes teismas nustatė, kokias operacijas teisingai ar neteisingai įformino J. A..

Su šiais skundo teiginiais nesutiktina.

Be kitų buhalterinės apskaitos pažeidimų byloje nustatyta, jog J. A. klastojo buhalterinės apskaitos dokumentus. Jis įrašė neteisingus duomenis, kad R. K. už suteiktas statybos paslaugas sumokėjo IĮ „(duomenys neskelbtini)" 1416 Lt pasirašė kaip pinigų gavėjas ir už R. K.. Liudytojas R. K. patvirtino, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)" pinigų nemokėjo ir kasos pajamų orderio nepasirašė. J. A. suklastotą kasos pajamų orderį įtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą, ką pripažino ir jis pats. Be to nustatyta, kad J. A. į 2008 metų sausio -kovo mėnesių įmonės darbo užmokesčio žiniaraščius jam žinotinai įrašė neteisingus duomenis, kad A. A. šiuo laikotarpiu buvo apskaičiuota ir sumokėta 21300 Lt darbo užmokesčio, nors jau aptarta, kad A. A. šio darbo užmokesčio negavo ir tuo metu IĮ „(duomenys neskelbtini)" faktiškai nedirbo.

Tai, kad J. A. klastotojo savo įmonės buhalterinius dokumentus, rodo, jog jis teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus pažeidė sąmoningai.

Už apgaulingą ir aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą nustatyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 173(1) str. 1 d., kai nėra BK 222 str. 1 d. dispozicijoje numatytų pasekmių - iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Specialisto išvados ir specialisto apklausos duomenys patvirtina, jog dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo laikotarpiu nuo 2008-01-02 iki 2009-02-01 iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, taigi yra kilę BK 222 str. ld. numatyti padariniai. Specialistė ir teismas IĮ „(duomenys neskelbtini)" dokumentų klastojimo faktus, buhalterinės apskaitos duomenų neatitikimą tikrovei, nustatė tyrimo metu apklausę liudytojus bei atlikę gretinimą su kitais bylos duomenimis, o ne IĮ „(duomenys neskelbtini)" buhalterinės apskaitos dokumentų duomenų pagrindu, todėl skundo teiginiai, jog nustatyti, kokias operacijas teisingai ar neteisingai įformino J. A. iš buhalterinės apskaitos buvo galima, yra nepagrįsti.

Visuma šių aplinkybių rodo, jog J. A. veika atitinka BK 222 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Tačiau, kaip jau aptarta, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog A. A. nuo 2008-01-08 iki 2008-04-10 laikotarpiu IĮ „(duomenys neskelbtini)" nedirbo, todėl nepagrįstai kaltinime J. A. pagal BK 222 str. ld. nurodyta aplinkybė, jog jis nepildė individualios įmonės "(duomenys neskelbtini)" darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kuriuose būtų pažymėtas A. A. dirbtas laikas. Ši aplinkybė iš kaltinimo pašalintina, susiaurinant jo apimtį. Šioje dalyje nuosprendis keičiamas BPK 328 str. 3 d. numatytu pagrindu.

Dėl kardomosios priemonės J. A. pakeitimo iš rašytinio pasižadėjimo neišvykti į suėmimą pasisakytina, jog pagal BPK 307 str. ld. 6 p. teismas rezoliucinėje nuosprendžio dalyje priima sprendimą dėl kardomosios priemonės nuteistajam, kol įsiteisės nuosprendis. Nuosprendyje neaptarti kardomosios priemonės J. A. pakeitimo motyvai, tačiau ši aplinkybė nerodo teismo šališkumo vedant procesą, vertinant įrodymus, nusprendžiant dėl kaltinamųjų kaltės bei paskiriant jiems bausmes. Nuosprendis pagrįstas byloje surinktų įrodymų išdėstymu, jų analize, pakankamai išsamiu teismo sprendimo dėl apeliantams pareikštų kaltinimų motyvavimu.

Vadovaujantis BPK 320 str. 3d., teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. VSDFV Utenos skyrius apeliacinio skundo nepadavė, todėl šios įstaigos prašymas padidinti priteisto civilinio ieškinio sumą nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3p.,

nutarė:

Utenos rajono apylinkės teismo 2010-04-27 nuosprendį pakeisti:

pašalinti iš J. A. kaltinimo pagal BK 222 str. ld. aplinkybę, jog jis nepildė individualios įmonės "(duomenys neskelbtini)" darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kuriuose būtų pažymėtas A. A. dirbtas laikas.

Likusioje dalyje A. A. ir J. A. apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Eligijus GladutisSigitas BagdonavičiusRičardas Gilys