- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-05
- Bylos Nr.
- 2A-424-656/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15844-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas (pran.), Asta Radzevičienė, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- R. U.
- Atsakovas
- D. D.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6Teismo sprendimas
- 3.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Astos Radzevičienės ir Aldonos Tilindienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės R. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. U. ieškinį atsakovui D. D., dalyvaujant institucijai teikiančiai išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus D. D. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 600 Lt periodinių kasmėnesinių išmokų iki jo pilnametystės nuo ieškinio pateikimo dienos bei priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus naudai išlaikymo įsiskolinimą už 14 mėnesių 7000 Lt sumoje, t. y. po 500 Lt per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad atsakovas savo sūnui išlaikymo gera valia neteikia. Sūnus gyvena su ieškove nuo pat gimimo. Šalys iki vaiko gimimo gyveno kartu. Po vaiko gimimo atsakovo elgesys pasikeitė nesirūpino sūnumi, jo auklėjimu, priežiūra, išlaikymu. Vieną dieną atsakovas išsikraustė su visais daiktais ir daugiau nebegrįžo. Kiek žino ieškovė, atsakovas neoficialiai dirba statybose, oficialiai - registruotas darbo biržoje. Ieškovė šiuo metu nedirba, yra atostogose vaikui prižiūrėti iki dviejų metų amžiaus, jai mokama motinystės pašalpa. Atsakovas nepadeda materialiai išlaikyti sūnaus, sūnaus išlaikymui yra davęs pinigų tik 2013 m. sausio ir vasario mėnesį, už kiekvieną mėnesį sūnaus išlaikymui skirdamas po 500 Lt, kas rodo, kad pastarasis yra pajėgus mokėti išlaikymą ir ateityje. Be to sūnus turi specialių poreikių. Jam nustatytas padidintas neurorefleksinis dirglumo sindromas - vaikas labai jautrus, pastoviai naudoja raminamuosius lašelius NOTTA SEDATIV, jam reikalinga rami aplinka. Dėl šios priežasties turi nuolat lankytis pas gydytojus, pirkti vaistus, sūnui greitu laiku turėtų būti paskirtos procedūros pas vaikų psichologą. Jų sūnus turi specialių poreikių, jam reikalinga medikų pagalba, todėl nepakanka minimalaus išlaikymo dydžio.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad su ieškove pažįstami 5 metus iki 2013-01-01 su ieškove gyveno kartu. Iki tol jis visą laiką duodavo ieškovei ne mažiau kaip 500,00 Lt per mėnesį vaiko išlaikymui. Dėl pasitikėjimo nereikalavo, kad ieškovė raštu patvirtintų pinigų gavimą. Atsakovas ilgą laiką yra bedarbis, bet pajamų pastoviai turi. Gaudavo bedarbio pašalpą, šiuo metu socialinę išmoką. Net ir išsikraustęs jis savanoriškai mokėjo išlaikymą vaikui po 500.00 Lt., t.y. 2012-01-07 ir 2012-02-06 atliko mokėjimus į ieškovės sąskaitą nurodęs mokėjimo paskirtį „alimentai". Ieškovė vis skųsdavosi jam, kad neturi pinigų, tai 2013-02-18 į ieškovės sąskaitą dar įmokėjo 500,00 Lt nurodęs mokėjimo paskirtį „masažams". Dar 2013-01-22 į ieškovės sąskaitą įmokėjo 10 000,00 Lt bei nurodė mokėjimo paskirtį „skola". 2011-09-28 jis pardavė savo automobilį Mitsubishi Eclipse, v/n CGZ052 ir, kadangi tuo metu nebuvo atidaręs savo banko sąskaitos, su pirkėja S. J. bei R. U. sutarė, jog jo pinigai bus pervesti į ieškovės banko sąskaitą ir kai bus atidaryta jo banko sąskaita ieškovė šiuos pinigus privalės pervesti jam. Ieškovė šiuo metu nurodo, kad jų sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia iš jo priteisti 600,00 Lt per mėnesį, bet nepateikia šių išlaidų detalizacijos. Jis visą laiką savo vaiko išlaikymui skirdavo ne mažiau kaip 500.00 Lt. Dėl išdėstytų aplinkybių mano, kad išlaikymas jo sūnui teikiamas tinkamai, visą laiką vaikui skyrė 500.00 Lt ir toliau stengsis teikti tokį išlaikymą, dėl to nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti iš jo 600.00 Lt išlaikymą, kadangi, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, kad beveik visus savo pinigus paskolino ieškovei, todėl net ir 500,00 Lt išlaikymas vaikui jam yra pakankamai didelė suma.
Institucija, teikianti išvadą byloje - Vaikų teisių apsaugos skyrius, pateikė išvadą bei buities tyrimo aktą. Išvadoje nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš tėvo sūnaus išlaikymui po 600 Lt /mėn. atitinka nepilnamečio interesus.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad vaiko išlaikymui sutinka mokėti po 500 Lt. Nurodė, kad apie pusę metų yra registruotas darbo biržoje, jo išsilavinimas yra vidurinis profesinis, turi tinkuotojo specialybę. Jo darbingumas nėra ribotas. Daugiau išlaikytinių neturi. Nesutinka, kad būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas už 14 mėnesių. Nurodė, kad vaikui teikė išlaikymą. Nurodė, kad iki 2013 m. sausio mėnesio jis ir ieškovė vedė bendrą gyvenimą, todėl pinigai buvo bendroms reikmėms. Tuo metu kai gyveno su ieškove užsiminėjo automobilių pardavimais, todėl pinigų turėjo. Gyvendamas su ieškove gaudavo ir 350 Lt pašalpą.
II. Teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo nepilnamečio sūnaus D. D. D. išlaikymui po 550 Lt periodinių kasmėnesinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2013-05-09) iki sūnaus pilnametystės. Priteisė iš atsakovo 1000 Lt išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui D. D. D.,. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskirti ieškovę R. U..
Teismas nurodė, jog sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą teismui orientaciniu kriterijumi gali būti LR CK 6.461 str. 2 dalies nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA), kuri nuo 2008-01-01 buvo 800 Lt per mėnesį, nuo 2012-08-01- 850 Lt, nuo 2013-01-01- 1000 Lt. Ieškovė pateikė nepilnamečio vaiko poreikių duomenis, nurodydama, kad mėnesiui vaiko išlaikymui reikalinga suma būtų apie 1606-1806 Lt. Šiuo metu vaikas auga namuose prižiūrimas motinos. Vaikas šiuo metu turi sveikatos problemų- vaikui diagnozuotas padidintas jautrumas, raumenų tonuso sutrikimas (77-80). Kitų specialių poreikių vaikas neturi. Ieškovė nurodė, jog vaistams per mėnesį vaikui išleidžiama apie 100 Lt, teismas įvertinęs specialius vaiko poreikius susijusius su jo sveikata, vertina, kad šiuo metu vaiko poreikių patenkinimui reikalinga suma būtų 1100 Lt, kuri patenkintų ne tik bendruosius bet ir specialius vaiko poreikius. Nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba ir yra vaiko priežiūros atostogose, jos pajamas sudaro 97,50 Lt išmoka vaikui bei 629 Lt motinystės pašalpa. Ieškovė nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto. Ieškovė nuosavybės teise turi automobilį VW PASSAT. Atsakovas yra registruotas darbo biržoje. Nuo 2012-05-01 iki 2013-05-01 atsakovui buvo paskirta 350 Lt socialinė pašalpa. Atsakovo vardu nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus neįregistruotos. Atsakovas nuosavybės teise turi automobilį TOYOTA AVENSIS VERSO. Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančius savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Šalių sūnus gyvena tik su ieškove, savo mama, kuri jį augina, rūpinasi jo sveikata, užtikrina vaikui teisę į gyvenamąjį būstą, teisę turėti tinkamas sąlygas augti ir vystytis, tokiu būdu prisiimdama sau didesnę pareigą išlaikyti vaiką ir suteikti vaikui tokį išlaikymą, kokį turėtų teikti abu tėvai. Teismas, įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, nenustatė aplinkybių, kad atsakovo turtinė padėtis būtų geresnė nei ieškovės dėl ko jis turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Teismas vertina, kad išlaikymo sumą, kuri teismo vertinimu būtų 1100 Lt per mėnesį privalo dengti abu tėvai lygiomis dalimis. Atsakovas yra jaunas, darbingas žmogus, turintis paklausią statybininko profesiją, neturintis daugiau išlaikytinių, todėl jis gali vaikui teikti reikiamo dydžio išlaikymą, kuris sietinas ne tik su bendraisiais, bet ir su specialiaisiais vaiko poreikiais. Šios teismo nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika išlaikymo priteisimo bylose, priteisti didesnį nei ½ minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą ir priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 550 Lt nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra 2013-05-09, iki vaiko pilnametystės. Atsakovas nurodė, kad jis neturi rašytinių įrodymų, kad gyvenant kartu jis skyrė pinigus vaiko išlaikymui, nes pasitikėjo ieškove ir iš jos pakvitavimų dėl pinigų skyrimo vaikui nereikalavo. Iš rašytinių įrodymų, nustatyta, kad atsakovas ieškovei pinigus pervedė 2013-01-07 ir 2013-02-06 po 500 Lt mokėjimų paskirtyje nurodydamas jų paskirtį „alimentai“. Dar 500 Lt atsakovas pervedė ieškovei 2013-02-18 mokėjimo paskirtyje nurodydamas „masažai“ bei 10000 Lt pervedė 2013-01-22 mokėjimo paskirtį nurodydamas „skola“ . Abi šalys pripažino, jog iki 2013 metų sausio mėnesio jos gyveno kartu, atsižvelgiant į tai, kad šalims pradėjus gyventi atskirai atsakovas du mėnesius pervedė ieškovei po 500 Lt skirtus vaiko išlaikymui bei 500 Lt paskirtimi masažui, teismas negali padaryti kategoriškos išvados, kad per laikotarpį kai šalys gyveno kartu atsakovas visiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, kad jis išlaikymą vaikui skyrė 2013 metų kovo ir balandžio mėnesį, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už du mėnesius, kas sudaro 1000 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
Ieškovė (apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies pakeisti: ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus D. D. D. išlaikymui po 600 Lt periodinių kasmėnesinių išmokų iki jo pilnametystės nuo ieškinio pateikimo dienos bei priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus naudai išlaikymo įsiskolinimą už 14 mėnesių 7000 Lt sumą. Nustatyti, kad priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.Ieškovė negali dirbti, nes turi prižiūrėti vaiką. Vaiko poreikiai pastoviai auga. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekia užtikrinti sūnaus turtines teises į išlaikymą, ieškojo, bet neturi galimybės rasti darbo. Vengia deklaruoti tikrąsias pajamas. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad abu tėvai privalo lygiomis dalimis išlaikyti vaikus.
2. Sprendime būtina nurodyti, kad, vadovaujantis CK 3.208 str., periodinėmis išmokomis priteistas išlaikymas indeksuojamas nustatyta tvarka.
3.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad šalys iki 2013 m. sausio mėnesio gyveno kartu, todėl atsakovas prisidėjo prie išlaikymo. Faktiškai atsakovas tik retkarčiais pasirodydavo bute, kuriame apeliantė gyveno kartu su motina D. U.. Atsakovas nurodė, kad jokių rašytinių įrodymų apie teikiamą išlaikymą neturi, nes tokios lėšos ir nebuvo teikiamos. Atsakovo pajamos buvo 350 Lt per mėnesį, todėl jis ir negalėjo prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Teismo abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Teismo išvados apie ieškovo prisidėjimą prie išlaikymo neįrodytos.
4.Apeliantė prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir dėl įsiskolinimo reikalavimo pagrindimo apklausti liudytoją savo motiną D. U..
Atsiliepimas
Atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:
1.Apeliantė trukdo atsakovui bendrauti su vaiku ir nenori, kad atsakovas būtų pilnaverčiu tėvu, tačiau būtų tik išlaikymą teikiančiu asmeniu. Apeliantė anksčiau nesikreipė į teismą, nes atsakovas teikė išlaikymą. Šalių turtinė padėtis yra panaši. Esant didesnėms pajamoms, ieškovas teiks didesnį išlaikymą. Ieškovės atostogos vaiko priežiūrai baigiasi ir apeliantė galės dirbti. Ieškovė teiginys apie vaiko poreikius vaistams neįrodytas.
2.Atsakovas sutinka, kad būtų taikomas CK 3.208 str. nustatytas išlaikymo dydžio indeksavimas.
3.Prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą apeliantė siekia pasipelnyti. Neaišku iš kokių lėšų buvo tenkinami vaiko poreikiai po 1600-1800 Lt per mėnesį. Šalims gyvenant kartu šalys kartu tenkino kasdieninius poreikius, pirko buitinę techniką, baldus ir kt. Sunku įsivaizduoti, kad vyra iš savo žmonos gali reikalauti rašytinių įrodymų apie pirkinius. Realus įsiskolinimas buvo tik už 2013 m. kovo ir balandžio mėnesius, kurį atsakovas po teismo sprendimo sumokėjo.
4.Apeliantės prašoma apklausti liudytoja yra suinteresuotas asmuo, todėl prašymas apklausti liudytoją ir bylą negrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas. Jei teismas bylą nagrinės žodinio proceso tvarka, atsakovas prašo apklausti liudytoją atsakovo motiną L. D., kuri gali patvirtinti atsakovo dalyvavimo išlaikant vaiką aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatė.
Apeliaciniame skunde apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi būtina apie vaiko išlaikymo aplinkybes apklausti liudytoją D. U., kuri yra apeliantės motina ir kurios bute šalys gyveno. Jei byla būtų nagrinėjama žodine tvarka, atsakovas prašė apie vaiko išlaikymo aplinkybes apklausti liudytoja jo motiną L. D., kuri gali patvirtinti atsakovo dalyvavimo išlaikyme aplinkybes.
Prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodine tvarka atmetamas. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 str. nurodytas išimtis (jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas). Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių byla apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Šalys turėjo galimybę prašyti teismo apklausti nurodytas liudytojas, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Be to, nurodytas liudytojas su priešingomis šalimis sieja artimi giminystės ryšiai, todėl liudytojos gali būti šališkos.
Sprendimas paliekamas nepakeistas, nes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
Abi šalys pripažįsta aplinkybę, kad šalys apie tris metus iki vaiko gimimo ir po vaiko gimimo iki 2013 m. sausio mėnesio gyveno kartu ieškovės motinos bute. Atsakovas nurodė, kad gyvenant kartu šalys kartu tenkino kasdieninius poreikius, pirko buitinę techniką, baldus ir kt. Atsakovas teigė, kad sunku įsivaizduoti, kad vyras iš savo faktinės žmonos gali reikalauti rašytinių įrodymų apie pirkinius, todėl rašytinių įrodymų pateikti negali. Apeliantė iki ieškovo išėjimo nereiškė pretenzijų dėl išlaikymo ir ši aplinkybė patvirtina, kad išlaikymas faktiškai buvo teikiamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, tarpusavio santykius grindžiant pasitikėjimu, piniginių lėšų vienas kitam teikimas per banką ar kitokiu būdu yra visiškai suprantami. Tokiomis aplinkybėmis visiškai įtikinantis bei suprantamas yra ir atsakovo atsiliepimo argumentas, kad šalims esant geruose santykiuose, nėra pagrindo rinkti visų išlaidas bendroms reikmėms patvirtinančių kvitų, todėl tokių įrodymų trūkumas yra protingai suprantamas. Kartu gyvenantys ir bendrą vaiką auginantys sugyventiniai esant normaliems tarpusavio santykiams parastai nerenka rašytinių įrodymų apie bendro gyvenimo ir vaiko išlaikymo išlaidas, todėl objektyviai vertinant tokius įrodymus surinkti sunku. Bendrųjų vaiko poreikių tenkinamas gali būti įrodomas ne tik tiesioginėmis išlaidomis vaiko individualių poreikių tenkinimui, bes išlaidomis bendrųjų poreikių tenkinimui, kaip nurodė ieškovas, buitinės technikos ir baldų pirkimui, kasdienių poreikių tenkinimui. Atsakovas bendro gyvenimo laikotarpio pabaigoje 2013-01-22 10000 Lt pervedė apeliantei mokėjimo paskirtį nurodydamas „skola“, o apeliantė neneigia gavusi šiuos pinigus. Bendrą šalių turtinių reikalų tvarkymą patvirtina bendras pinigų tvarkymas banko sąskaitose. Tuo atveju, jeigu atsakovas daugiau nei metus, kaip teigė apeliantė, neteikė vaikams išlaikymo, ieškovė elgėsi labai neatsakingai tokį laiko tarpą negindama vaikų interesų. Kiekviena šeima turi teisę savarankiškai spręsti, kaip paskirstyti savo pajamas, bendru sutarimu nustatyti vaikų išlaikymo formą ir tvarką, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visuma nepatvirtina, jog atsakovas daugiau kaip metus iki ieškinio pareiškimo neteikė sūnui išlaikymo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 185 straipsnyje, yra nepagrįstas, nes nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai vertino įrodymus, pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus ir tuo pagrindu netinkamai taikė CK 3.200 straipsnį, jį aiškindamas ir taikydamas byloje nustatytiems faktams teisiškai kvalifikuoti.
Dėl išlaikymo dydžio
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių sūnaus išlaikymui būtina 100 Lt didesnė (1100 Lt) nei teismų praktikoje pripažinta įprasta 1000 Lt suma. Konkrečių įrodymų apie didesnius vaiko poreikius nėra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, pripažino, kad abu tėvai vaiko poreikius turi tenkinti lygiomis dalimis. Patvirtinti ar paneigti konkrečiais byloje duomenimis, kad atsakovas turi didesnes pajamas, o ne tik pašalpas, nėra galimybių. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į atsakovo darbingumą, priteisė iš atsakovo didesnį išlaikymą negu jo oficialiai gaunamos pašalpos. Pati ieškovė, baigiantis vaiko priežiūros atostogoms, turės galimybę dirbti.
Dėl išlaikymo indeksavimo
CK 3.208 str. įtvirtinta norma, jei išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistas periodinėmis išmokomis išlaikymas indeksuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-09 nutarimu Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Indeksavimas tai periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (2008-07-09 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginimo žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2 punktas).
Ieškovė pagrįstai prašo papildyti teismo sprendimo rezoliucinę dalį ir šis prašymas nėra išėjimas už ieškinio ribų, nes teismas nuostatą dėl indeksavimo gali taikyti ex officio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Patikslinti rezoliucinės sprendimo dalies antrą pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovo D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus D. D. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 550 Lt (penkis šimtus penkiasdešimt litų) periodinių kasmėnesinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2013-05-09) iki sūnaus pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją“.