- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-26
- Bylos Nr.
- 2A-648-567/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Romualda Janovičienė, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- UAB „Žibosa“
- Atsakovas
- UAB „Mineraliniai vandenys“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Tromina“
- Advokatai
- Romanas Lupeika, Rimvydas Racius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Žibosa“ ir atsakovo UAB „Mineraliniai vandenys“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2007 m. kovo mėn. 05 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1062-535/2007 pagal ieškovo UAB „Žibosa“ ieškinį atsakovui UAB „Mineraliniai vandenys“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo UAB „Mineraliniai vandenys“ priešieškinį ieškovui UAB Žibosa“, trečiajam asmeniui UAB „Tromina“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2006-06-08 ieškovas UAB Žibosa“ pateikė ieškinį, prašydamas priteisti 31333,33 Lt, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių 2002-07-01 buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. Kla-759. Sutartimi numatytos bei patvirtintos papildomos sąlygos dėl organizuojamų reklaminių akcijų ieškovo įmonėje, t.y. atsakovas įsipareigojo sutarties galiojimo metu įtraukti ieškovą į organizuojamų reklaminių akcijų įmonių sąrašus ir ieškovui apmokėti išlaidas 8000 Lt sumai, susijusias su reklaminės akcijos palaikymu. Sutartis buvo tęsta ir galiojo iki 2006-04-27. Ieškovas pateikė pretenziją atsakovui dėl sutarties sąlygų nevykdymo 2005-11-17, 2005-12-06 pateikė PVM sąskaitą-faktūrą apmokėjimui (24000 Lt sumai) dėl 2003, 2004, 2006 m. vykdytų reklaminių akcijų ieškovo įmonėje, tačiau 2006-04-27 gavo atsakovo pranešimą, kuriuo atsisakoma padengti įsiskolinimą. 2006-04-27 ieškovas vienašališkai nutraukė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. Kla-759, nes atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų nuo pat šios sutarties pasirašymo dienos. Sutartis neįvykdyta, todėl ieškovo, kaip sutarties šalies, teisės ir teisėti interesai yra pažeisti (LR CK 6.205 str., 6.210 str. 2 d., 6.213 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Mineraliniai vandenys“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas pagal 2002-07-01 pirkimo – pardavimo sutartį ir jos papildomas sąlygas neturėjo reguliariai mokėti ieškovui už paslaugas 2003-2006 metais, kadangi šalys susitarė dėl vienkartinės 8000 Lt sumos, kurią atsakovas įsipareigojo skirti reklaminių akcijų palaikymui. Pažymėjo, kad šis susitarimas buvo labai abstraktus, reklaminių akcijų detales šalys privalėjo aptarti ir suderinti papildomai, todėl akcijų įvykdymas priklausė nuo tolesnio abiejų šalių bendradarbiavimo. Ieškovas įvykdė dvi reklamines akcijas, o atsakovas už jas sumokėjo ieškovui 8000 Lt. Ieškovas daugiau jokių su atsakovu susijusių reklaminių akcijų nevykdė, todėl nėra pagrindo iš atsakovo reikalauti papildomų lėšų akcijų palaikymui.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Mineraliniai vandenys“ pateikė 2006-09-13 priešieškinį ir 2006-11-22, 2007-01-16 patikslintus priešieškinius, prašydamas priteisti iš ieškovo 16000 Lt skolą už tarą ir 1097,40 Lt delspinigių ir 3578 Lt bylinėjimosi išlaidas (įskaitant atsiliepime į ieškinį nurodytas bylinėjimosi išlaidas), 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo šio priešieškinio gavimo teisme dienos. Nurodė, kad atsakovas pagal 2002-07-01 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. Kla-759 tiekė ieškovui prekes. Pagal sutarties priedą „Apyvartinės taros apskaitos tvarka“ ieškovas privalėjo grąžinti atsakovui apyvartinę tarą (dėžes, statinaites, bakus, padėklus), o už trūkstamą (prarastą) apyvartinę tarą įsipareigojo sumokėti atsakovui per 5 kalendorines dienas nuo sąskaitos – faktūros išrašymo. Kadangi ieškovas taros negrąžino, jam buvo pateiktas pranešimas ir sąskaita – faktūra, tačiau ieškovas laiku skolos neapmokėjo. Surinkus ir peržiūrėjus sąskaitas – faktūras, pagal kurias ieškovui buvo perduota tara (aliejaus statinės), paaiškėjo, kad ieškovui iš viso buvo perduota 400 statinių, kurių vertė po 40 Lt, todėl ieškovas pagal susitarimą privalo sumokėti 16000 Lt. Paskutinis ieškovo taros grąžinimas buvo nepriimtas, nes 2006-01-27 su aliejaus gamintoju UAB „Tikras kelias“ pasibaigus 2005 m. buvo suderintas galutinis negrąžintos taros likutis ir atsakovas 2006-01-31 gavo šio gamintojo sąskaitą už negrąžintą tarą. Ieškovas nevykdė jokių reklaminių akcijų atsakovui, šį faktą patvirtina atsakovo vykdoma praktika – sutarčių dėl reklaminių akcijų pasirašymas.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB Žibosa“ atsiliepimuose į priešieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2002-07-01 pirkimo pardavimo sutarties Nr. Kla-759 7.2 p. numatyta, kad jeigu prekės perduodamos pirkėjui apyvartinėje taroje, tai pirkėjas privalo tokią tarą grąžinti arba sumokėti perduotos taros kainą šios sutarties priede nustatyta tvarka. Sutarties pasirašymo metu ieškovui nebuvo pateiktas joks sutarties priedas, nustatantis taros judėjimą, vertę, šalių pareigas ir atsakomybę. 2004-07-01 šalys pasirašė priedą prie minėtos sutarties, kuriuo numatė apyvartinės taros judėjimą, priėmimo – perdavimo tvarką, užstatinės taros kainą, pareigas ir atsakomybę, ir kurio 2.6 p. konstatuota, kad pastabas, pasiūlymus ir pretenzijas dėl darbo su apyvartine tara galima pareikšti UAB „Tromina“ telefonu. Tai reiškia, kad atsakovo pareikštas priešieškinio reikalavimas yra visiškai nepagrįstas. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, jog pateikė pretenzijas UAB „Tromina“. Per laikotarpį nuo 2002-04-19 iki 2003-10-16 atsakovo prekių vežėjui UAB „Tromina“ perduota 215 vnt. statinių 50 l, kurių vertė 0. Per laikotarpį nuo 2004-06-01 iki 2006-01-27 atsakovo prekių vežėjui UAB „Tromina“ perduota 141 vnt. statinių 50 l.
Tretysis asmuo UAB „Tromina“ atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovo priešieškinis yra pagrįstas ir ieškovas privalo pateikti teisinę galią turinčius dokumentus, patvirtinančius jam perduotos taros grąžinimą, o dėl negrąžintos taros kompensuoti atsakovo patirtus nuostolius. Pažymėjo, kad teikė pervežimo paslaugas atsakovui ir atliko dalį byloje nurodytos taros grąžinimo iš ieškovo operacijų.
Vilniaus m. 2 apylinkės 2007-03-05 sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė priteisti iš ieškovo UAB „Žibosa“ atsakovo UAB „Mineraliniai vandenys“ naudai 8413,40 Lt bei 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo šios sumos, pradedant nuo 2006-09-13 ir iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 252,40 Lt žyminio mokesčio bei 1000 Lt už advokato pagalbą teisme, o priešieškinį kitoje dalyje atmesti. Teismas nustatė, kad tarp šalių 2002-07-01 sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. Kla-759 papildomose sąlygose nurodyta, kad pardavėjas (atsakovas) įsipareigoja šios sutarties galiojimo metu įtraukti pirkėją (ieškovą) į organizuojamų reklaminių akcijų įmonių sąrašus ir apmokėti pirkėjo išlaidas reklaminės akcijos palaikymui (reklaminės medžiagos gamyba, išdėstymas, paskelbimas ir pan.) ir pardavėjas įsipareigoja apmokėti pirkėjui papildomai 8000 Lt reklaminių akcijų palaikymui. Teismas nustatė, kad 2005-11-17 ieškovas pateikė pretenziją atsakovui dėl sutarties nevykdymo ir 2005-12-06 PVM sąskaitą-faktūrą 24000 Lt sumai, tačiau atsakovas grąžino šią PVM sąskaitą-faktūrą be apmokėjimo, pranešdamas, kad ieškovo reikalavimas nepagrįstas. Teismas padarė išvadą, jog ieškovo reikalavimai dėl skolos priteisimo yra nepagrįsti ir neįrodyti. Teismas nustatė, kad atsakovas yra apmokėjęs ieškovui už įvykusias reklamines akcijas 8000 Lt, 2002-07-01 Sutartis Nr. Kla-759 tarp šalių galiojo iki 2006 m. sausio mėn. Teismas pažymėjo, kad pagal šią sutartį šalys susitarė, jog reklaminių akcijų palaikymui viso atsakovas sumoka 8000 Lt, o ne po 8000 Lt per kalendorinius metus. Atsižvelgdamas į tai, kad šią sumą atsakovas jau sumokėjo ieškovui, teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas papildomai sumokėti dar 31333,33 Lt yra nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad teismo posėdyje apklausta liudytoja D. A. parodė, jog ieškovas gavo atlygį už reklaminių akcijų vykdymą, šios akcijos vyko nuo 2002 m. iki 2006 m., buvo pagaminti reklaminiai padėklai, taurės, atributika, darbuotojai dirbo su firminiais marškinėliais, kad jokios atsakovo taros ieškovas neturi, viskas yra grąžinta, sandėliuoti daug taros ieškovas neturi sąlygų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad šalys neneigia to fakto, jog atsakovo atributika buvo naudojama ieškovo kavinėse, taip reklamuojant jo prekes, tačiau sutartyje nurodyta, jog 8000 Lt yra sumokami ieškovui reklaminių akcijų palaikymui, o ne kaip kasmetinis mokestis už reklamą, tai yra vienkartinis mokėjimas, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja papildomai apmokėti 31333,33 Lt, kadangi sutartyje tai nėra numatyta. Teismas pažymėjo, kad atmetus ieškinį dalyje dėl skolos pritesimo, netenkintinas ir reikalavimas dėl 6 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos. Teismas nustatė, kad šalys, sudarydamos pirkimo pardavimo sutartį, susitarė ir dėl taros grąžinimo tvarkos, kurioje yra nurodyta, kad (pagal 1.6 p.) iki 2004-06-01 per 14 kalendorinių dienų nuo akto pasirašymo momento pirkėjas įsipareigoja grąžinti apyvartinę tarą. Teismas nustatė, kad grąžinamos taros kiekis fiksuojamas specialiuose atsakovo naudojamuose taros grąžinimo aktuose (TDP) arba pirkėjo išrašytame taros grąžinimo dokumente. Nuo 2004-06-01 (pagal 2.1 p.) pardavėjas, pristatydamas pirkėjui užsakytas prekes, pardavimo PVM sąskaitoje faktūroje tam numatytoje grafoje įrašo perduodamos taros kiekį pagal asortimentą. 2.2 p. numatyta, kad, jei tara negrąžinama, grąžintinos taros kiekio grafoje įrašomas 0. 2.3 p. numato, kad perduotos ir grąžintos taros kiekis tvirtinamas pasirašant pardavimo PVM sąskaitą faktūrą pardavėjo ir pirkėjo parašais, o pagal sutarties priedo 2.5 p. numatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, pastabos, pasiūlymai ir pretenzijos dėl darbo su apyvartine tara reiškiamos UAB „Tromina“. Teismas konstatavo, kad atsakovas 2006-04-03 pateikė ieškovui pranešimą dėl negrąžintos taros nurodant, jog negrąžinta 155 vnt. statinių 50 l talpos nuo aliejaus ir išrašė PVM sąskaitą-faktūrą KLA Nr.0251935, viso 7316Lt sumai (tame tarpe PVM 1116 Lt), kurios ieškovas neapmokėjo. Teismas pažymėjo, kad šalys remiasi 2002-07-01 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. Kla-759, bet atsakovas pateikė teismui dalį PVM sąskaitų-faktūrų, kurios išrašytos dar iki šios sutarties (2002-04-19, 2002- 06-12 ir kt.) sudarymo. Teismas konstatavo, kad ieškovo pateiktuose apyvartinės taros priėmimo-perdavimo aktuose yra įrašai, jog tara išduota ieškovo darbuotojo (vyr. virėjo ar barmenės), bei tarą transportavusių asmenų (vairuotojas-ekspeditorius, vairuotojas) duomenys ir parašai, tačiau nėra tarą priėmusio asmens parašo ir duomenų ir tai prieštarauja priedo prie pirkimo-pardavimo sutarties sąlygoms.
Teismas pažymėjo, kad ieškovo pateiktas TDP aktas Nr.0341243 neatitinka originalo, kadangi taros kiekis realiai yra ne 16 vnt, o 6 vnt. Teismas konstatavo, kad negali vertinti ieškovo pateiktų TDP apyvartinės taros priėmimo-perdavimo aktų kaip tinkamų įrodymų, nes jie yra ydingi, juose nėra tarą priėmusio asmens duomenų ir parašų (tik tarą transportavusių asmenų parašai ir duomenys). Teismas nustatė, kad atsakovas, laiku negavęs taros, nereiškė nuo 2002 m. liepos mėn. iki 2006-04-03 jokių pretenzijų dėl negrąžintos taros ir tik 2006-04-03 pateikė ieškovui pranešimą dėl negrąžintos taros, kaip numatyta ir sutarties tarp šalių priede. Teismas pažymėjo, kad nei ieškovas, nei atsakovas trečiajam asmeniui jokių pretenzijų taip pat nereiškė. Teismas padarė išvadą, jog pagrįstas ir teisėtas yra atsakovo reikalavimas dėl 7316Lt skolos (su PVM) priteisimo už 155 vnt. 50 l talpos statinių negrąžinimą (1vnt. – 40 Lt), nes atsakovas neįrodė, jog kita dalis – 245 vnt. statinių nėra grąžinta atsakovui. Teismas atsižvelgęs į tai, kad šalys priede prie pirkimo-pardavimo sutarties susitarė, jog laiku neapmokėjus įsiskolinimo už tarą, pirkėjas moka 0,2 proc. dydžio netesybas už kiekvieną pavėluotą apmokėti dieną nuo neapmokėtos sumos, pagal sutarties priedo 2.5 p. iš ieškovo atsakovui priteisė 1097,40 Lt delspinigių (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.38 str., 6.205 str., 6.210 str., CPK 12 str., 93 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Žibosa“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2007-03-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti, priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas - žyminį mokestį ir atlyginimą už advokato pagalbą. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai neatsižvelgė, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, kuri įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymas. Teismas tarp šalių sudarytą 2002-07-01 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. Kla-759 aiškino ne pagal sutarčių aiškinimo taisykles ir padarė prieštaringas išvadas. Teismas visiškai neatsižvelgė, kad sutarties sąlygas pasiūlė atsakovas, o ieškovas tik jas priėmė. Teismas neįvertino sutarties sąlygų ir bylos nagrinėjimo metu kilusių prieštaravimų nepašalino.
2) Teismas neatsižvelgė ir nevertino ieškovo pateiktų įrodymų: 2005-11-17 atsakovui pateikta pretenzija Nr. 123 „Dėl sutarties įsipareigojimų nevykdymo“, 2005-12-06 PVM sąskaita-faktūra, RAD Nr. 01225 su prašymu apmokėti 24000 Lt už atliktas reklamines paslaugas per 2003, 2004, 2005 metus, o atsakovui atsisakius vykdyti sutartinius įsipareigojimus, 2006-04-27 raštu Nr. 23 „Dėl sutarties nutraukimo“ jis buvo informuotas, kad pagal sutarties 8.6 p. sutartis vienašališkai ieškovo iniciatyva nutraukta. Atsakovas neginčijo sutarties nutraukimo pagrindų ir motyvų ir tai reiškia, jog atsakovas suprato, kad prievolių neįvykdė ir dėl to kilo civilinė atsakomybė. Teismas netinkamai konstatavo, kad sutartis Nr. Kla-759 galiojo iki 2006 m. sausio mėn., kadangi ji buvo nutraukta ieškovo 2006-04-27 raštu Nr. 23 „Dėl sutarties nutraukimo“ atsakovą informavus, kad nutraukia sutartį vienašališkai, todėl turėjo būti laikoma, kad sutartis galiojo iki 2006-05-27. 3) Teismas netinkamai aiškino tiek pačią sutartį, tiek sutarties papildomas sąlygas, neįvertino tikrųjų šalių ketinimų ir lūkesčių. Sudaryta sutartis galiojo iki 2003 liepos mėnesio, o pagal 8.6 p. sutartis buvo tęsiama sekantiems kalendoriniams metams. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos galiojo tol, kol viena iš šalių nepareiškė nutraukianti sutartį. Pažymėjo, kad sutartyje nenumatyta, kad atsakovas turėtų mokėti tik 8000 Lt vienkartinį mokestį. Jeigu sutartis buvo tęsiama, tai ir papildomose sąlygose nurodyta prievolė taip pat atitiko šalių interesus, t.y. atsakovas įsipareigojo mokėti kasmet sutartą 8000 Lt mokestį, todėl ieškinio reikalavimas priteisti 31333,33 Lt yra tenkintinas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas jau yra apmokėjęs ieškovui už įvykusias reklamines akcijas 8000 Lt. Pats atsakovas nurodė, kad jis 2005-12-31 ieškovui sumokėjo 4000 Lt, o ne 8000 Lt, nes ieškovas nepilnai įvykdė sutarties Nr. Kla-759 papildomas sąlygas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neteisingai išnagrinėjo bylą, bet ir savarankiškai interpretavo įrodymus bei faktines aplinkybes, apie kurias nepasisakė šalys, todėl teismo sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas, nemotyvuotas ir neteisėtas.
Dėl priešieškinio reikalavimų ieškovas nurodė tokius argumentus:
1) Teismas netinkamai aiškino didmeninio pirkimo – pardavimo sutarties Nr. Kla-759 priedą, sudarytą 2004-07-01, ir padarė neteisingas išvadas. Pažymėjo, kad atsakovui nepareiškus pretenzijų trečiajam asmeniui ir neatlikus ikiteisminio ginčo nagrinėjimo, reikalavimas priteisti skolą iš ieškovo už negrąžintą apyvartinę tarą nėra pagrįstas.
2) Teismas nevertino tos aplinkybės, kad pagal 2004-07-01 sutarties priedo 1.4 p. šalys įsipareigojo suderinti ir pasirašyti apyvartinės sutarties suderinimo aktą 2004-05-31 dienai, atsakovas teismui tokio akto nepateikė, o tai reiškia, kad iki nurodytos dienos ieškovas nebuvo skolingas atsakovui dėl negrąžintos taros. Teismas netinkamai aiškino sutarties priedą ir padarė prieštaringas išvadas. Teismo padarytos išvados, jog pateiktas TDP aktas Nr. 0341243 neatitinka originalo ir kad teismas negali vertinti kitų TDP aktų, yra nepagrįstos.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Mineraliniai vandenys“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašė jo netenkinti. Tretysis asmuo UAB „Tromina“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašė jį atmesti.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Mineraliniai vandenys“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti 2007-03-05 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - tenkinti priešieškinį visa apimtimi ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas privalėjo įvertinti byloje pateiktų įrodymų tinkamumą ir pagrįstu bei objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, savo nuožiūra nustatyti negrąžintų statinių kiekį ir taip apskaičiuoti priteistinos sumos dydį. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo teismui pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų, pagal kurias buvo perduota tara, bei TPD (Taros priėmimo – perdavimo) aktų, pagal kuriuos buvo grąžinta tara. Atkreipė dėmesį, kad teismo pripažinta priešieškinio reikalavimo dalis (7316 Lt) buvo pagrįsta atsakovo 2006-04-03 PVM sąskaita – faktūra, kuri buvo išrašyta ieškovui pagal buhalterijoje surinktus pirminius dokumentus, t.y. PVM sąskaitas – faktūras, kuriose buvo fiksuojamas perduotos taros kiekis, t.y. tais pačiais įrodymais, kuriais remiantis atsakovas pateikė priešieškinio patikslinimą ir padidino reikalavimo sumą. Pabrėžė, kad visi taros perdavimai ir grąžinimai, vykę tarp šalių iki 2006-04-27, teismo turėjo būti vertinami. Dalinai tenkindamas priešieškinio reikalavimą 7316 Lt sumai ir atmesdamas kitą reikalavimo dalį, teismas pažeidė nuoseklumo ir protingumo principus, kadangi tiek 7316 Lt skolos dalis, tiek likusi atsakovo reikalaujama sumos dalis yra paremta identiškais įrodymais, t.y. PVM sąskaitomis–faktūromis, kuriose užfiksuotas perduodamų statinių kiekis.
Atsiliepimas
Ieškovas ir tretysis asmuo nepateikė atsiliepimų į atsakovo apeliacinį skundą.
Ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmestini. Kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinių skundų ribose. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Įstatymų leidėjas draudžia vienašališkai pakeisti sutartį ar atsisakyti įvykdyti prievolę ir vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija konstatuoja, kad tarp šalių 2002-07-01 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. Kla-759 papildomose sąlygose buvo numatytas vienkartinis 8000 Lt mokestis reklaminių akcijų palaikymui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ši sutarties nuostata yra aiški ir ieškovas elgiasi nesąžiningai, nurodydamas, kad 8000 Lt mokestis turėjo būti mokamas reguliariai. Tai, kad 2005-11-17 atsakovui pateikta pretenzija Nr. 123 „Dėl sutarties įsipareigojimų nevykdymo“, 2005-12-06 PVM sąskaita-faktūra, RAD Nr. 01225, su prašymu apmokėti 24000 Lt už atliktas reklamines paslaugas per 2003, 2004, 2005 metus, o 2006-04-27 raštu Nr. 23 „Dėl sutarties nutraukimo“ atsakovas buvo informuotas, kad pagal sutarties 8.6 p. sutartis vienašališkai ieškovo iniciatyva nutraukta, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį. Pretenzijos pareiškimas ir tariamos skolos apmokėjimui pateiktas dokumentas savaime nesukuria prievolės, nes ieškovas neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindė ieškinio pagrindą. Tai, kad ieškovui nepatinka sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės atitinka LR CPK 270 str. reikalavimus ir yra pakankamai motyvuotas. Kolegija pažymi, kad teismo sprendimo aprašomojoje dalyje turi būti šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka, o motyvuojamoji dalis turi būti išdėstyta glausta forma. Teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi įtakos jo lapų kiekis.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino didmeninio pirkimo – pardavimo sutarties Nr. Kla-759 priedą, sudarytą 2004-07-01, ir padarė teisingas išvadas. Tai, kad atsakovas nepareiškė pretenzijų trečiajam asmeniui ir neatliko ikiteisminio ginčo nagrinėjimo, nereiškia, kad atsakovo reikalavimas priteisti skolą iš ieškovo už negrąžintą apyvartinę tarą yra nepagrįstas. Kolegija konstatuoja, kad pats ieškovas neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindė savo atsikirtimus į priešieškinį. Tai, kad pagal 2004-07-01 sutarties priedo 1.4 p. šalys įsipareigojo suderinti ir pasirašyti apyvartinės sutarties suderinimo aktą 2004-05-31 dienai, ir atsakovas teismui tokio akto nepateikė, savaime nereiškė, kad iki nurodytos dienos ieškovas nebuvo skolingas atsakovui dėl negrąžintos taros. Tai, kad sąskaitose faktūrose atsakovas nurodė parduodamų prekių sąrašą ir atskirai nurodė tarą, jai neskaičiuodamas PVM, sukūrė teisines pasekmes., t.y. tara nebuvo parduodama pirkėjui (ieškovui) ir pirkėjas neįgijo nuosavybės teisių į šią tarą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų nekartoja.
Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad 6 proc. metinės palūkanos išieškomos nuo priešieškinio priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tiek ieškovo, tiek atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai. Kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.2 str., 1.5 str., 6.1 str.- 6.4 str., 6.193 str.; LR CPK 7 str., 8 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniai skundai atmetami, apeliantams nėra priteisiamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 80 str., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. kovo mėn. 05 d. sprendimą nepakeistą.