Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Žilvinas Jaraminas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. Z., R. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

5. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas P. B. (duomenys neskelbtini) susituokė su E. B.. Nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė E. B. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš notarės Irminos Kriščiūnienės pateiktų duomenų matyti, kad po E. B. mirties dėl jos palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla notaro biure nėra užvesta. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų ir pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad santuokos metu pareiškėjas kartu su sutuoktine įgijo nekilnojamojo turto. Pareiškime nurodoma, kad šis turtas pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio 1999 m. vasario 19 d. priėmimo faktą, todėl teismas vadovaujasi 1964 m. CK normomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius.

7. 1964 m. CK 587 straipsnio 1-2 dalyse buvo nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).

8. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu, – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011, 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

9. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad klausimą, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010).

10. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas P. B. buvo E. B., mirusios (duomenys neskelbtini), sutuoktinis ir yra jos įpėdinis. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir pareiškėjo paaiškinimų, po sutuoktinės mirties pareiškėjas ir toliau rūpinosi ir prižiūrėjo jiems priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini). Pastarasis adresas pareiškime nurodytas kaip pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas. Pareiškime nurodoma, kad šiuo adresu pareiškėjas liko gyventi ir po sutuoktinės mirties. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad 2011 metais pareiškėjas įsigijo ir po statiniais esantį žemės sklypą. Byloje pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog po E. B. mirties pareiškėjas ir toliau rūpinosi jo sutuoktinei priklausiusia turto dalimi, ją prižiūrėjo bei išlaikė, t. y. elgėsi kaip turto savininkas. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta. Suinteresuoti asmenys pareiškime nurodytų aplinkybių bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir jas paneigiančių įrodymų į bylą neteikė.

11. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas P. B., būdamas E. B. įpėdinis, priėmė po jos mirties atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti (1964 m. CK 587 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas nustatyti pareiškėjo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kuris nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

12. Atkreiptinas dėmesys, kad įpėdinis, priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių ar vietos, todėl teismo sprendime konkretus paveldimas turtas nėra nurodomas, jis bus nurodytas notaro išduotame paveldėjimo teisės liudijime.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas P. B. priėmė sutuoktinės E. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, po jos mirties pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.