Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Mantas Liesis rašytinio proceso tvarka susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Inetos Žilinskienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas 2012-02-13 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant jį per mėnesį išdirbti po 20 val., bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, dabar kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė

R. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę R. L., būtent, 2016 m. birželio 20 d., apie 17.00 val., namo virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia pagriebęs rankomis nukentėjusiajai už kaklo ją smaugė bei tyčia du kartus trenkė iš metalinės kėdės nukentėjusiajai į dešinę galvos pusę, taip nukentėjusiajai R. L. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – odos nubrozdinimą galvos plaukuotos dalies dešinėje.

Motyvuojamoji dalis

R. K. visišku prisipažinimu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pirmojoje apklausoje jis kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad R. L. yra jo sugyventinė, kartu gyvena 3 metus, veda bendrą ūkį. Gyveno adresu (duomenys neskelbtini), pas R., tačiau prieš dvi savaites atsikraustė gyventi pas jo tėvus adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kuršėnuose. Bendrų vaikų neturi, R. turi du mažamečius sūnus dvynius B. ir D. L., kurie gyvena kartu su jais. 2016-06-20, apie 11.00 val., su R. buvo virtuvėje, sėdėjo prie stalo, vartojo alkoholinius gėrimus, buvo dviese. Jo tėvai, brolis ir R. vaikai buvo kitame kambaryje, vaikai miegojo. Apie 17.00 val. tarp jo ir R. įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu R. pirma sudavė delnu jam per veidą du kartus, neskaudėjo, fizinio skausmo nesukėlė, pretenzijų R. neturi. Supykęs dėl tokio R. elgesio tyčia pasiėmė metalinę kėdę ir su ja sudavė du kartus R. per galvą, į kurią pusę nepamena. R. tikrai nesmaugė, kodėl ji taip teigia, nežino. Po konflikto R. iškvietė pareigūnus, kurių laukė namie. Gailisi dėl savo tokio elgesio. (34-35 b. l.). Papildomai apklaustas R. K. savo valia pakeitė anksčiau duotus parodymus, nes, pergalvojęs visas įvykio aplinkybes, jis prisiminė, jog pirmas pradėjo su R. konfliktuoti, ji jam delnu per veidą netrenkė, taip pasakė, nes pyko ant R. ir norėjo sušvelninti situaciją. Neneigia savo kaltės, galėjo pagriebęs R. už kaklo smaugti, tačiau dėl girtumo to gerai nepamena. Po to paėmęs metalinę kėdę sudavė su ja R. per galvą du kartus. Gailisi dėl savo tokio elgesio. Sutinka, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. (b. l. 37).Nukentėjusiosios R. L. parodymais, kuri apklausta parodė, kad R. K. yra jos sugyventinis, kartu gyvena apie 3 metus, veda bendrą ūkį. Gyveno adresu (duomenys neskelbtini), butas priklausė jai, tačiau jau apie dvi savaites laiko gyvena adresu (duomenys neskelbtini) g. 29, Kuršėnuose. Namas priklauso R. tėvams, kurie taip pat kartu gyvena su jais. Bendrų vaikų neturi, ji turi du sūnus dvynius Beną ir D. L., gim. 2010 m., kurie gyvena kartu su jais. Konflikto metu abu buvo neblaivūs. Apie 16.50 val. jie pradėjo konfliktuoti, dėl to, kad ji norėjo eiti namo, o jis jai neleido išeiti, šaukė ant jos. Ji nuėjo į virtuvę, kuri yra pirmame aukšte, iš paskos atėjo ir R.. Jis nieko nesakęs tyčia sugriebė rankomis jai už kaklo ir pradėjo smaugti. Po to ją paleidęs, paėmė šalia stovėjusią metalinę kėdę ir su ja jai tyčia trenkė du kartus į galvos dešinę pusę. Tokie R. veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą. Nuo sugyventinio suduoto smūgio kėde galvos dešinėje pusėje atsirado nubrozdinimas. Po tokių sugyventinio veiksmų paskambino policijai ir pranešė, kad sugyventinis prieš ją smurtauja. Konflikto tarp jos ir sugyventinio niekas nematė, nes visi buvo kitame kambaryje. Konflikto metu buvo neblaivi, todėl kai skambino į policiją ir atvykusiems pareigūnams galėjo pasakyti, kad sugyventinis jai trenkė į įvairias kūno vietas, tačiau taip nebuvo, taip pasakė dėl girtumo ir dėl susijaudinimo. Pareigūnams pasakė, kad tai jos buvęs sugyventinis, nes pyko dėl jo tokio elgesio. Visas konfliktas įvyko apie 17.00 val. Į gydytojus nesikreipė, buvo nuvykusi pas teismo medicinos ekspertą. Civilinio ieškinio nereiškia. Sutinka, kad baudžiamoji byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu. (5, 21-22 b. l.).2016-06-20 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuotas R. L. pareiškimas apie jos atžvilgiu R. K. padarytą nusikalstamą veiką, jos parodymai apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, užfiksuota įvykio vietos, esančios name, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kuršėnuose, Šiaulių r., apžiūra, fotografuota, įvykio vietoje nieko nepaimta (4-7 b. l.).2016-06-20 Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos kinologų būrio vyriausiojo patrulio Ž. M. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodytos įvykio aplinkybės. (12-13 b. l.).BIRT ataskaitų žiūryklėje užregistruotais duomenimis, kuriuose nurodyta, kad neblaivus buvęs sugyventinis trenkė pranešėjai su metaline kėde per galvą, reikalinga policijos pagalba, pranešėja pati nukentėjusioji R. L., pranešimas užregistruotas 2016-06-20, 17.08 val., į įvykio vietą išsiųstos Šiaulių apskrities VPK pajėgos 2016-06-20, 17.10 val. (14-17 b. l.).Asmens blaivumo testų duomenimis, iš kurių matyti, kad R. K. 2016-06-20, 18.32 val., buvo nustatytas 3,30 promilių girtumas, R. L. – 2,39 promilių girtumas. (18, 28 b. l.).2016-06-21 gauta specialisto išvada Nr. G 845/2016(04), kurioje nurodyta, kad R. L. nustatytas odos nubrozdinimas galvos plaukuotosios dalies dešinėje. R. L. nustatytas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ar, galimai, paviršiumi. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas tiek ir griūnant be pašalinės jėgos poveikio, tiek ir griūnant po gauto smūgio. R. L. nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (27 b. l.).

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas konstatuoja, kad veika kvalifikuota teisingai, nes kaltinamasis tyčia, sugriebdamas rankomis savo šeimos nariui – sugyventinei R. L. už kaklo ir ją smaugdamas, bei du kartus trenkdamas iš metalinės kėdės jai į dešinę galvos pusę, sukėlė nukentėjusiajai R. L. fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Nėra jokių objektyvių duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl to gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam bausmę - viešuosius darbus 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per mėnesį visuomenės labui neatlygintinai išdirbti po 30 valandų, viso 270 valandų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis sutiko baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštaravo prokuroro siūlomos bausmės rūšiai ir jos trukmei (dydžiui). (62 b. l.).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Praeityje kaltinamasis teistas, nors teistumas išnykęs, tačiau buvo pripažintas kaltu taip pat už tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką, administracine tvarka baustas, turi 1 galiojančią administracinę nuobaudą, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jos padarymui.

Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, nusikalstama veika nukentėjusiajai sukeltus nežymius padarinius, kaltinamojo asmenines savybes, kitus jį charakterizuojančius duomenis, jų kiekį ir tarpusavio santykį, teismas mano, kad prokuroro siūloma viešųjų darbų bausmė neatitiks bausmės paskirčiai keliamų reikalavimų. Bausmė – individuali baudžiamosios atsakomybės priemonė ir kaltinamajam turi būti parinkta tokia bausmė, kuri proporcingai atitiktų padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei būtų adekvati kaltinamojo asmenybei. Atsižvelgiant į tai, bausmės tikslai gali būti pasiekti, kaltinamajam R. K. parenkant kitos rūšies bausmę, skiriant jam efektyviausiai tinkančią laisvės apribojimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams su nustatytais įpareigojimais, padėsiančiais įgyvendinti bausmės paskirtį ir šalinti šios nusikalstamos veikos padarymo pagrindinę priežastį – girtavimą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išspręsta supaprastinto proceso tvarka ir užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos smurtinį pobūdį, kaltinamasis smurtą panaudojo artimoje aplinkoje, kurioje auginami du mažamečiai vaikai, siekiant jų saugios aplinkos užtikrinimo, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes tai, teismo nuomone, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia

R. K. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti ar būti registruotam darbo biržoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir R. K. skirti galutinę laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti ar būti registruotam darbo biržoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į atliktą bausmę įskaityti R. K. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-06-20, 17.45 val., iki 2016-06-21, 16.15 val. (1 parą), ir laikyti, kad R. K. yra atlikęs dalį bausmės – 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, R. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant R. K. dalyvauti ir išklausyti jam parinktą smurtinį elgesį keičiančią programą, nustatant 6 (šešių) mėnesių šios programos terminą.

Panaikinti R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti,– teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti R. K., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.