Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS, veikiančio per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą ieškinį atsakovui M. S. dėl skolos priteisimo, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirminis kreditorius UAB „mogo LT“ 2017-02-28 Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui Risk Management Services OU. O 2017-03-01 Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius Risk Management Services OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS, kurią Lietuvoje atstovauja „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas. Faktinė perleidimo data yra 2018-03-14. Atsakovas 2018-04-11 Pranešimu dėl reikalavimo teisų perleidimo buvo informuotas apie kreditoriaus pasikeitimą.

Atsakovui ieškinio su priedais, teismo pranešimo kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Dėl skolos.

Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.574 straipsnyje numatyta, jog kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Atsakovas savo pareigos grąžinti įsiskolinimą pagal Sutarties sąlygas tinkamai nevykdė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1771,67 Eur dydžio įsiskolinimą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.63, 6.200, 6.205, 6.567, 6.574 straipsniai).

Dėl delspinigių.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Kredito gavėjui praleidus Sutartyje numatytus kredito grąžinimo įmokos, palūkanų, ir/ ar kitų Sutartyje numatytų mokėjimų terminus, kredito gavėjas privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti bankui Sutartyje nustatyto dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Sutartyje buvo numatytas 0,05 procentų per dieną delspinigių dydis. Sutarties 10.3. punktu atsakovas ir pirminis kreditorius susitarė dėl netesybų – gavėjui laiku nesumokėjus Sutartyje numatytų mokėjimų gavėjas privalo mokėti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė Sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus, ieškovo reikalavimas dėl priskaičiuotų 159,45 Eur delspinigių (ne daugiau nei už 180 d.) tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Taigi, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 1931,12 Eur (1771,67+159,45) dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-11-07) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas nurodė, jog už teikiamą ieškinį sumokėjo 43,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Patenkinus ieškinį visa apimtimi, ieškovui iš atsakovės priteistinas 43,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie pašto išlaidas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas, –

nusprendžia:

Priimti sprendimą už akių ir ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1771,67 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt vieną Eur 67 ct) skolos, 159,45 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis Eur 45 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 1931,12 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-11-07) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 43,00 Eur (keturiasdešimt tris Eur) bylinėjimosi išlaidas, ieškovo „PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas 11919806, naudai.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.